10-metis Kasparas nepalieka abejingų: jo darbus graibsto net garsenybės

Nors Kasparui Jasui vos 10 metų, tačiau jo piešti paveikslai jau kabo žinomo menininko Algio Krikščiūno bei dainininkės, reklamos specialistės Dovilės Filmanavičiūtės namuose. Jis domisi Japonijos kultūra, renesansu ir kompiuteriniais žaidimas, kad bent šiek tiek priartėtų prie to, kuo domisi jo amžiaus vaikai.

Kasparo mama Atėnė Jasaitė pasakoja, kad berniukas pradėjo piešti vos tik išmokęs sėdėti. Jų namuose yra šūsnis piešinių, kuriuos piešti berniukas pradėjo vos dvejų metų. Iš pradžių piešiniai buvo labai paprasti ir vaikiški, tačiau jie keitėsi Kasparui atradus naują susidomėjimą keliančią temą

Iš pradžių berniukas piešdavo paprasčiausius ratilus, šiek tiek ūgtelėjus popieriuje nuguldavo traktorių ir automobilių atvaizdai. Vėliau susidomėjo anatomija ir žmogeliukus bei dinozaurus piešdavo tarsi per rentgeno aparatą.

„Jeigu jis kažkuo susidomėdavo, tai labai daug piešdavo, lipdydavo visus savo susidomėjimo objektus. Jam tai buvo savotiškas saviraiškos ar informacijos filtravimo per vizualus būdas“, – pasakoja berniuko mama.

Džiaugėsi, kad sekasi matematika

Pati Atėnė yra baigusi Vilniaus Dailės akademiją. Ten ji studijavo dizainą. Tačiau moteris juokiasi, kad ji absoliučiai neprisidėjo prie Kasparo noro piešti. Netgi atvirkščiai – ji nenorėjo, kad sūnus pasirinktų menininko kelią.

„Pirmoje klasėje jam labai sekėsi matematika. Aš apsidžiaugiau, sakiau, kad bus šeimoj nors vienas tiksliukas.

Nelaikau menų kažkokia labai sėkminga kryptimi, nes yra ganėtinai sudėtinga ir išgyventi, ir gauti pripažinimą nėra taip paprasta. Neskatinau, bet gavosi, kaip gavosi“, – šypteli ji.

Pati moteris sako niekada nedirbusi pagal įgytą specialybę, todėl ji ir nebuvo tokia entuziastinga, kad sūnus rinktųsi menininko kelią. Bet pamačiusi, kad Kasparas iš tikrųjų turi talentą, nusprendė jo nevaržyti.

Nesuvaldomas noras piešti

Kasparas juokavo, kad noras piešti jam atsirado tik pirmadienį. Pasak jo, tai buvo pirmas kartas, kai jis pajuto tokį stiprų įkvėpimą ir pasitenkinimą piešimu. „Rimtai, pirmadienį paskutinį kartą užėjo toks įkvėpimas, kad pradėjau labai greitai ir gerai piešti. Net pats nesupratau, kas dedasi. O pats noras piešti atsirado maždaug devynerių“, – pasakoja Kasparas.

„ Vakar jis sėdėjo ir piešė. Sako: „Šiandien pirmą kartą pajutau, koks iš tikrųjų kaifas yra piešti. Anksčiau piešdavau, nes smagu piešti, bet šiandien pajutau tą jausmą“. Tiesiog vaikas auga ir jis po truputėlį darosi sąmoningesnis ir ta veikla jam atveria naujus dalykus.

Jis vakar labai daug skaitė apie Leonardą Da Vinčį, apie jo paveikslus, kas nutapyta anksčiau, o kas vėliau. Ir po to piešė žindančią Madoną. Ir visa ta nuotaika, visa ta informacija davė tokį stiprų impulsą, kad pirmą kartą pajuto tokį malonumą piešti. Galima sakyti, kad norą piešti jis pajuto vakar, bet galima sakyti, kad ir prieš metus“, – priduria berniuko mama.

Piešti skatina dėmesys

Atėnė mano, kad lemiama priežastis, kodėl sūnui taip patinka piešti, yra ta, jog jo darbai nelieka nepastebėti. Jo piešiniai iškart sulaukė susižavėjimo ir jais buvo padabinti ekscentriško mados ženklo „EgyBoy“ kuriami drabužiai.

„Mūsų draugai, kurie turi prekinį ženklą „EgyBoy“, pasakė, kad piešiniai gerai atrodo ir paklausė, gal norime kolaboruotis. Jie paėmė keletą piešinių marškinėlių kolekcijai. Jį motyvavo tai, kad jo piešiniai patinka ir kitiems. Jis pradėjo piešti dar daugiau.

Mano draugė užsakė kelis piešinius, kad nupieštų jai ant drobės, tada vėl. Ir gavosi tokia motyvacinė grandinė ir jį užkabino, būtent tai, kad piešiniai pradėjo patikti ir kitiems, ir nėra reikalingi vien tik jam“, – pasakoja ji.

Visi menininkai turi „Instagram“

Po tokio sulaukto dėmesio Kasparas pradėjo piešti ir piešti. Šiek tiek vėliau jis paprašė mamos, kad sukurtų jam „Instagram“ puslapį, nes pamatė, kad daugelis menininkų taip demonstruoja savo darbus plačiajai auditorijai.

Šių metų birželį Vilniuje buvo atidaryta ir pirmoji autorinė Kasparo paroda. Ji vadinosi „Ateinu linijomis“. Toks pavadinimas buvo pasirinktas, nes pasak jo, jis fiksuoja, analizuoja, interpretuoja ir kalbasi su pasauliu linijomis, kurios tarsi jo smegenų vingių pratęsimas popieriuje.

Po pirmosios parodos berniukas neužmigo ant laurų ir dirba ties naujais darbais, galvoja apie antrąją savo kūrybos parodą.

Tiesa, Kasparas sako, kad jo piešimo stiliaus negalima įvardinti vienu konkrečiu pavadinimu. Jis tarsi turi ir grafikai, ir tapybai artimų bruožų. Jis norėtų, kad kada nors jo piešimo stilius būtų pavadintas „kaspadžismu“.

Paskutiniai Kasparo piešiniai – duoklė renesanso laikų klasikai. Berniukas piešia kitų menininkų darbų interpretacijas, nors prieš tai iš jo piešinių žvelgdavo samurajai ir geišos.

„Aš nuo pat mažens labai domiuosi Japonija. Samurajai, geišos tiesiog atrodo labai įdomiai. Šiuo metu aš tapau kitką, bet planuoju greitu metu vėl pradėti piešti geišas ir samurajus, nes, pasirodo, kad labai gerai atrodo piešiniai ant juodos drobės piešti su baltu ar spalvotu markeriu“, – pasakoja jis.

Spalvos atsirado netyčia

Pirmuosiuose Kasparo piešiniuose dažniau matomos juodos ir baltos spalvos. Tačiau dabar dažnai nespalvoti seni piešiniai atgyja ryškiausiomis spalvomis.

„Tie juodai balti darbai yra ankstyvieji darbai. Jis anksčiau piešdavo tik linijinius piešinius. Po to vieną kartą atsitiktinai, viena drobė buvo susigadinusi ir metė raukšlę, tai jis sugalvojo, kad reikia kažką ant jos užpiešti taip, kad nesimatytų

Taip gavosi, kad prispalvojo, pripiešė ir jam labai patiko. Pamatė, kad spalva labai daug duoda. Nuo tada jis po truputį ir senus savo samurajus spalvina ir deda į „Instagram“. Bet jis tai daro lėtai: nuspalvina, pasižiūri, kartais perspalvina, kitą spalvą uždeda. Galvoja, kad kitoje parodoje parodys ir tuos pačius samurajus, kurie atrodys neatpažįstamai“, – pasakoja Kasparo mama Atėnė.

Dėl šios priežasties sunku nusakyti ir laiką, kurio reikia užbaigti vienam piešiniui. Kartais juodai balti piešiniai atsiranda labai greit, bet paskui gali nugulti į stalčių ir savaitei ar mėnesiui, kol Kasparas grįš prie jo ir spalvų pagalba įkvėps jam gyvybės.

„Yra buvę, kad juodai baltus samarajus jis per porą dienų nupiešė septynis. Nupiešė greitai ir padėjo. O kitą darbą darė mėnesį, nes buvo sudėtingiau jį užbaigti, nes tai buvo pirmas jo susidūrimas su tapymu.

Jam kiekvieną kartą gaunasi taip skirtingai, nes gali nupiešti piešinį, pusę jo nuspalvinti, padėti ir tada tik po dviejų-trijų savaičių jį prisiminti. Galima sakyti, kad jis užtruko kelias savaites, bet iš tikrųjų gaunasi kelios valandos, nes jis yra labai produktyvus ir gali labai greitai dirbti“, – pasakoja Atėnė.

Pasaulis klysta dėl mokyklos

Sakoma, kad menininkai pasaulį mato kitaip. Pasak Kasparo, su menu viskas yra gerai, tačiau mokyklos sistema galėtų keistis.

„Pasaulis yra neteisingas dėl mokyklos visų pirma. Reikėtų pertraukos mažiausiai 15 minučių, neužduoti namų darbų. O dėl meno yra viskas gerai. Tik neteisinga, kad renesanso laikais būdavo labai brangūs dažai“, – priduria jis.

Šiuo metu Kasparas yra tik ketvirtokas, tačiau jo domėjimosi lauke tikrai ne vaikiškos temos, todėl jam ne visada pavyksta rasti bendrą kalbą su klasiokais ar bendraamžiais.

„Aš turiu ratą suaugusiųjų, su kuriais aš galiu pabendrauti apie meną, apie tuos laikus ir dalykus, kurie man yra įdomūs. O su bendraamžiais… Aš žaidžiu ir kompiuterinius žaidimus, kad kažką žinočiau apie kitką, kas įdomu vaikams, ir galėčiau su jais apie kažką pakalbėti“, – atvirauja berniukas.

Jis pasakoja, kad pasirodžius laidos „Gero vakaro šou“ anonsui, tai padarė didelį įspūdį jo pažįstamiems. Kasparas teigia, kad dažnai stebėdavo šią laidą per TV3 televiziją ir jam labai patiko laidos vedėjai Justinas Jankevičius ir Mindaugas Stasiulius, tad dar prieš važiuodamas į filmavimą suprato, kad pas juos gerai praleis laiką.

www.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Comments

Kraunasi...