Kai Baltarusija pasiuntė į Lietuvos pusę tūkstančius migrantų, šie ilgam įstrigo mūsų šalyje. Lietuva apsisprendė mažiausiai 12 mėnesių apriboti daugumos neteisėtai sieną kirtusių migrantų judėjimo laisvę, bet net ir paskui 5 metus neleisti dirbti, tikriausiai tikėdamasi, kad jie išsilakstys.
Labiausiai tai liečia prieglobsčio ar laikinos apsaugos negavusius atvykėlius iš Irako, kurie patys išvykti į savo šalį jokiu būdu nesutinka, o išsiųsti Lietuva jų negali, nes Irakas nėra pasirašęs readmisijos sutarties su Europos Sąjunga.
Ekspertai teigia, kad tokia valstybės politika yra absoliučiai nesuprantama. Atgavę laisvę tokie žmonės negalės savęs išlaikyti, todėl arba toliau bus išlaikomi Lietuvos lėšomis ir priversti vegetuoti, arba dirbs nelegaliai, galbūt įsitrauks į nusikalstamą veiklą, paklius į prekybos žmonėmis pinkles, arba išvyks į Vakarų Europą, bet ir ten neturės legalaus statuso, todėl pagauti galės būti grąžinami į Lietuvą.
Vidaus reikalų ministerija, regis, jau suprato klaidą, todėl teigia siūlanti įstatymo pataisą, kuria leistų šiems migrantams dirbti. Pasirodo, tokią nuostatą į įstatymą anksčiau įtraukė Seimo Užsienio reikalų komitetas, kuris neva norėjo nesukurti traukos į Lietuvą faktoriaus. Bet nepagalvojo apie tai, ką šie žmonės veiks išėję iš registracijos centrų. Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tam priešinasi ir siekia, kad 5 metų draudimas dirbti išliktų.
Neleidžia dirbti 5 metus
Mykolo Romerio universiteto docentas Laurynas Biekša pasakoja, kad draudimas 5 metus suteikti leidimą laikinai gyventi ir dirbti migrantams, kurie atvyko nelegaliai masinio antplūdžio metu, bet niekaip negali būti išsiųsti į savo valstybę, įsigaliojo nuo šių metų pradžios.
Iki tol galiojo įprasta praktika, kad nesuteikus prieglobsčio ar papildomos apsaugos, migrantą bandoma išsiųsti į jo šalį, bet jeigu per metus tai nepavyksta ar dėl kilmės valstybės nebendradarbiavimo, ar dėl žmogaus sveikatos būklės, tuomet jis gali prašytis laikino leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje. Dabar tokia galimybė irgi galioja, bet tik ne migrantams, kurie atvyko per Baltarusiją masinio antplūdžio metu.
Labiausiai naujoji tvarka liečia atvykėlius iš Irako. Taip yra dėl to, kad irakiečių ir Irako kurdų į Lietuvą atvyko daugiausia, bet Lietuva jiems retai suteikia prieglobstį ar laikiną apsaugą, nes laikosi požiūrio, jog Irakas yra santykinai saugi šalis.
Iš Sirijos ar Afganistano atvykę asmenys yra šiek tiek kitokioje padėtyje, nes jiems arba suteikiamas prieglobstis, arba laikina apsauga, arba konstatuojama, kad tokių žmonių išsiųsti neįmanoma, todėl jie gali prašytis laikino leidimo gyventi, vadinasi, ir dirbti.
Aliaksandro Lukašenkos kovos įrankiais tapę migrantai Lietuvoje šiuo metu yra apgyvendinti užsieniečių registracijos centruose be teisės judėti, išskyrus retus atvejus, jeigu laisvė išsikovojama teismuose. Pagal Lietuvos teisės aktus, daugumai į Lietuvą per Baltarusiją atvykusių žmonių judėjimo apribojimai taikomi iki 12 mėnesių, bet ilgiausias įmanomas judėjimo apribojimo ar sulaikymo terminas – 18 mėnesių.
„Iš pradžių buvo klausimas, ar nebandys migrantų sulaikyti visiems penkeriems metams, nors tai nesivadina sulaikymu, o vadinasi apgyvendinimu be teisės išeiti iš centro, tačiau teismai pasakė, kad vis tiek ir tokiam apgyvendinimui jie taikys įstatyme numatytą maksimumą 18 mėnesių“, – pasakoja L. Biekša.
Išlaukę visą terminą šie žmonės atgaus tik judėjimo laisvę, bet net 5 metus nuo sprendimo išsiųsti priėmimo negalės prašyti leidimo laikinai gyventi ir legaliai dirbti. Nesvarbu, kad savo noru sugrįžti jie neketina, o prievarta išsiųsti neišeis.
„Žmonės išeis arba po 12 mėnesių, arba po 18 mėnesių, bet kaip jie gyvens tuos penkerius metus? Nes įstatyme parašyta, kad tiktai kai sueis penkeri metai jie gali tikėtis leidimo gyventi su teise dirbti. Ar juos paliksime centruose gyventi ir išlaikysime tuo metus?“ – stebėjosi teisininkas L. Biekša.
Laisvę tikriausiai atgaus šią vasarą
Jeigu bus taip, kaip sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė – kad judėjimo ribojimai nebus tęsiami ilgiau nei 12 mėnesių – tai dauguma migrantų į laisvę jau turėtų išeiti šią vasarą, priklausomai nuo to, kada atvyko į Lietuvą.
Ministrė viešai svarstė, kad atgavę laisvę dauguma žmonių išvyks iš Lietuvos, bet net jei ir taip, išvykę jie negalės legaliai dirbti kitose Europos Sąjungos šalyse, šiuos žmones kitos valstybės galės grąžinti Lietuvai. Jau nekalbant, kad dalis žmonių gali nutarti neišvykti, todėl bus išlaikomi mokesčių mokėtojų lėšomis, gali pablogėti kriminogeninė padėtis, migrantai gali tapti prekybos žmonėmis aukomis.
„Jie arba išsilakstys, arba gyvens centruose ir tuomet turėsime penkerius metus juos išlaikyti, nes nusprendėme nesuteikti teisės dirbti. Iš tiesų labai sunku suprasti, kam apskritai valstybė keitė šią tvarką. Anksčiau buvo kaip ir suprantama, kad arba tu tą žmogų išsiunti, o, jeigu neišsiunti, po metų tu jam duodi galimybę dirbti, tegul pats galvoja, ką daryti. O dabar padaryta taip, kad jie išsilakstys, bet jeigu lenkai juos sugaudys ir sugrąžins, tai tada gali būti, kad iš naujo prasidės tas sulaikymo ratas, nes asmuo bandė bėgti“, – pasakojo L. Biekša.
„Klausimas, kodėl reikėjo įvesti šį penkerių metų laikotarpį, koks tikslas valstybei šiuos žmones užsikrauti sau ant galvos? Nes nėra varianto, kad jie patys galėtų išeiti į laisvę, pradėti dirbti ir tuomet nereikėtų jų išlaikyti“, – pridūrė teisininkas.
Ilgas neteisėtai atvykusių asmenų judėjimo laisvės apribojimas pirmiausia buvo pasitelktas kaip priemonė atgrasinti Vidurio Rytų gyventojus nuo kelionės į Europos Sąjungą per Baltarusijos ir Lietuvos sieną, nes Lietuva dar nėra visos sienos užtvėrusi fiziniu barjeru ir koncertina.
„Mes neleidome padaryti Lietuvos dar vienu nelegalios migracijos keliu. Mes užkirtome kelią antrinei migracijai į Vakarų Europą. Mes sumažinome traukos faktorių. Tai labai svarbu“, – gegužės 24 dieną Seime vykusioje diskusijoje didžiuodamasis teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Migrantų uždarymas užsieniečių registracijos centruose taip pat pasitarnavo kaip būdas paskatinti jau atvykusius migrantus pamąstyti apie išvykimą savo noru: jiems netgi buvo pasiūlytos 1000 eurų išmokos. Tai yra vadinamasis „lazdos ir botago“ principas – ilgas judėjimo apribojimas, palyginti prastos apgyvendinimo sąlygos ir piniginė išmoka, jeigu migrantai norėtų greičiau pabaigti savo kančias Lietuvoje. Bet kai kurie jų visa tai tikriausiai ištvers ir jiems registracijos centrų durys atsivers.
Skiriasi politika afganistaniečių ir irakiečių atžvilgiu
Paklaustas, kam reikalingas 5 metų trukmės draudimas prašyti leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje, kai asmens neišeina išsiųsti, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas paaiškino, jog šiuo sprendimu mažinamos paskatos atvykti į Lietuvą nelegaliai – juk nedaug kas pageidautų po 12-18 mėnesių praleistų registracijos centruose dar 5 metus neturėti jokio normalaus statuso.
„Šiuo metu galiojantis draudimas užsieniečiams penkerius metus gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje grįstas tuo, jog į šalį neteisėtai atvykusiems užsieniečiams nebūtų suteikta galimybė legalizuotis Lietuvoje per trumpą laikotarpį. Priešingu atveju būtų sukurtas traukos faktorius ir Lietuva galimai taptų tranzitine valstybe“, – teigia Vidaus reikalų ministerija.
Tačiau L. Biekša atkreipia dėmesį, kad Lietuvos politika labai skiriasi afganistaniečių ir irakiečių atžvilgiu: tarkime, dauguma afganistaniečių negavo prieglobsčio ar apsaugos, bet gavo leidimą gyventi Lietuvoje, nes jų neįmanoma išsiųsti, o irakiečiai negauna nei prieglobsčio, nei apsaugos, nei leidimo gyventi, nors jų irgi neįmanoma išsiųsti – tik ne dėl Talibano įsigalėjimo, kaip yra Afganistano atveju, o dėl readmisijos susitarimo tarp šalių nebuvimo.
„Su leidimu gyventi asmuo gali visiškai legaliai nuvažiuoti į Vokietiją, jis nieko nepažeidžia, iki 3 mėnesių jis gali važiuoti į bet kokią Europos Sąjungos šalį ir ten jis kur nors pritaps ir pats save išlaikys. Išduodamas leidimą gyventi tu iškart išsprendi problemą. Nes dabar jeigu paleisime šiuos žmones po 12 ar po 18 mėnesių ir jie išsivaikščios, bet kiek jų sugaus Vokietija ar Lenkija, tiek jų siųs atgal. Ir siųs atgal, nes jie vaikščios be jokio statuso, jie vaikščios su kažkokiu Lietuvos išsiuntimo sprendimu. Kai vietoje to, mes galėtume, kaip afganams, surašyti, kad mes jų negalime išsiųsti, duoti tuos leidimus, kurie yra be jokių teisių, tik kad leidžia dirbti ir plius, kur tu benuvažiuoji, niekas negali atgal parsiųsti“, – teigia L. Biekša.
Paskatinsime dirbti nelegaliai ir daryti nusikaltimus?
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė nesupranta, kaip politikai galėjo priimti teisės akto nuostatą, kuri tokį ilgą laiką draudžia prieglobsčio negavusiems migrantams dirbti, nes šiaip ar taip darbas yra esminis integracijos aspektas, o be darbo žmonės būna pikti, nusivylę, daro nusikaltimus vardan išgyvenimo.
„Pasakysiu atvirai, mūsų komandai, daugybę metų siekiančiai integruoti – o darbas yra esminis integracijos aspektas – pažeidžiamų grupių asmenis, yra labai sunku suvokti, kad mūsų valstybėje yra, bus žmonių, kuriems sąmoningai, apeliuojant į kokius tai „aukštesnius“ tikslus, bus uždrausta dirbti. Nesinorėtų net rimtai vertinti tokių svaičiojimų, kurie ves ne į ką kita, kaip į benamių, piktų, nusivylusių išlaikytinių, galbūt net darančių tam tikrus nusikaltimus vardan išgyvenimo, organizavimą valstybės vardu. Tokius sprendimus gali priimti tik politikai, kurie nori nesibaigiančios suirutės, kuriems migrantų integravimas, pozityvus problemos dėl tos saujelės užsieniečių išsprendimas kelia siaubą“, – teigia K. Mišinienė.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto kriminologas Gintautas Sakalauskas teigia manantis, kad 5 metų trukmės draudimas gauti leidimą gyventi galėjo būti įteisintas ir dėl siekio apsaugoti darbo rinką, tačiau įžvelgia, kad Lietuva gali sulaukti blogų pasekmių: pirma, migrantai bus paliekami be legalaus pragyvenimo šaltinio, beprasmiškai vegetuos, nors darbdaviai Lietuvoje kaip tik skundžiasi darbuotojų trūkumu, antra, gali pablogėti kriminogeninė padėtis, nes nedirbantys asmenys vis tiek ieškos, kaip galėtų verstis.
„Kas turės kokį šansą, turbūt, eis dirbti nelegaliai ir klausimas, kam nuo to tada geriau? Yra pavojų ir dėl prekybos žmonėmis. Ši grupė yra jautri integracine prasme, nes nemoka kalbos, nesupranta taisyklių, nežino tvarkos, neturi vietinių draugų, tada labai galima jais manipuliuoti“, – teigė G. Sakalauskas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Seimo narys Vytautas Bakas sako niekur pasaulyje negirdėjęs apie tokį migracijos valdymo būdą, kaip kad palikti asmenis be darbo ir be integracijos į visuomenę.
„Nėra pasaulyje tokių absurdų, kad kur nors kas nors žmones laikytų be darbo penkerius metus. Jeigu norima išvengti migrantų radikalizacijos, kriminogeninės situacijos pablogėjimo, iššūkių, tai yra dvi priemonės: būtina užtikrinti prieigą prie darbo, antra, tai integracijos priemonės – kalbos mokymas, vaikų mokymas ir taip toliau. Jeigu to nėra, tai tuomet galime pažvelgti į graudžią prancūzų patirtį prieš kelis dešimtmečius, kai susiformavo migrantų getai, išaugo kelios kartos, kurios nekenčia valstybės, atsiranda radikalizacijos rizika, auga terorizmo rizika. Nes žmonės gyveno getuose. Tai praėjusio amžiaus priemonė, kuri visiškai nepasiteisino“, – pažymi V. Bakas.
Jau suprato klaidą ir bandys taisyti
Regis, Vidaus reikalų ministerija jau suvokia, kokį absurdą įteisino Seimas, todėl teigia pasiūliusi naujas pataisas, kuriomis būtų atsisakoma draudimo dirbti prieglobsčio ar apsaugos negavusiems migrantams, kurie negali būti išsiųsti iš mūsų šalies. Pataisą pateikė Seimo narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
„Seimui yra pateiktas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisų projektas, kurį siūloma tikslinti ir suteikti teisę dirbti prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai. Šiuo metu projektas ir siūlymas dėl teisės dirbti svarstomas Seimo komitetuose. Vidaus reikalų ministerija tikisi, kad šiam siūlymui bus pritarta, ir neteisėtai į Lietuvą patekę migrantai turės galimybę dirbti“, – per daugiau kaip parą atsakė ministerija.
A. Bilotaitės vadovaujama ministerija teigia žinanti visas rizikas, kurios gali kilti, kai migrantai atgaus laisvę, tačiau nepaaiškino, dėl kokių priežasčių siūlo atšaukti nuo metų pradžios įsigaliojusią nuostatą dėl 5 metų draudimo dirbti – ar baiminasi nusikalstamumo išaugimo, ar bijo, kad migrantai radikalizuosis, patirs skurdą, manipuliacijas šešėlinėje darbo rinkoje.
Seimo narys M. Lingė pasiūlė, kad prieglobsčio prašantys migrantai galėtų dirbti po 9 mėnesių nuo jų registracijos Lietuvoje, o kiti migrantai, kurie nė neprašo prieglobsčio arba jis nesuteiktas, bet neišeina jų išsiųsti – po 12 mėnesių.
„Kadangi Europos Sąjungos fondai finansavimo neteisėtai migracijai per Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sieną nebeskiria papildomų lėšų, šiam siūlymui pritarus, sumažėtų našta valstybės biudžetui, nes migrantų išlaikymas centruose (apgyvendinimas, aprūpinimas ir maitinimas) kainuoja labai brangiai (40 mln. per metus). Be to, dirbančių migrantų mokami mokesčiai, kaip tik prisidėtų prie valstybės biudžeto papildymo“, – argumentuoja parlamentaras.
Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas priešinasi tokiam Vyriausybės ir parlamentaro M. Lingės sumanymui ir trečiadienį balsavo nepritarti, kad prieglobsčio negavę, bet neišsiųsti migrantai galėtų dirbti anksčiau nei po 5 metų.
