Rugpjūčio 11-13 d. maždaug vidurnaktį pakelkite akis į dangų – regėsite vieną po kitos intensyviai krentančias žvaigždes. Tai rugpjūtį džiuginantis įstabusis Perseidų lietus. Domimės, kur ir kada geriausia jį stebėti.
Kas vyksta danguje
Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas informavo, kad maždaug nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio pabaigos sutemus danguje galima regėti meteorų lietų, dar vadinamą Perseidų srautu.
„Radiantas – taškas, iš kurio tarsi išlekia krentančios žvaigždės, yra Persėjo žvaigždyne, todėl šis srautas vadinamas Perseidais“, – paaiškino jis.
Srautų yra ir daugiau: lapkritį krenta Leonidai, gruodį – Ursidai ir Geminidai, balandį – Lyridai, o gegužės mėnesį – Akvaridai.
„Taigi, krentančių žvaigždžių galima išvysti ir kitais metų laikais“, – pažymėjo L. Šmigelskas.
Smėlio grūdelio dydžio
Rugpjūčio meteorai nėra dideli, dauguma jų – smėlio grūdelio dydžio, kaip dulkės.
„Dulkės įsilekia tokiu greičiu, kad užsidega 80-100 km aukštyje (o ryškesnės pasiekia 60 km aukštį) ir matome tarsi sužimbančias žvaigždes. Galima sakyti, krenta kosminės dulkelės“, – patikslino specialistas.
Rugpjūtį Žemė patenka į Svifto-Tutlio kometos paliktą šleifą. Kaip aiškino Lietuvos etnokosmologijos muziejaus vadovas L. Šmigelskas, ši kometa panaši į purviną ledo gabalą, o jos skersmuo, mokslininkų vertinimu, yra 20-30 km.
„Šis gabalas priartėjęs prie Saulės pradeda irti, atsiranda kometos uodega, kuri gali siekti ir milijonus kilometrų. Kadangi ledas purvinas, lieka dulkyčių šleifas ir jos keliauja po kosmosą. Kai minėtos dulkės įlekia į mūsų atmosferą, įvyksta trintis ir jos užsidega, o mes matome labai gražų vaizdą“, – kalbėjo Lietuvos etnokosmologijos muziejaus vadovas.
Pikas – vos kelias naktis
Didžiausias Perseidų lietaus srautas bus rugjūčio 11-13 d. naktimis. Jį geriausia stebėti 1-1,5 val. po saulėlydžio ir iki pat aušros. Didžiausias srautas – po vidurnakčio.
Reikia žiūrėti Šiaurės Rytų kryptimi tarp zenito ir horizonto (nuo zenito maždaug 1/3 į ŠR) į Persėjo žvaigždyną bei aplinkui.
Per valandą galima pamatyti iki 100 krentančių žvaigždžių, tačiau tam būtinas itin tamsus dangus, reikia, kad būtų giedra ir netrukdytų mėnulis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad šiltomis rugpjūčio naktimis stebėti Perseidų lietų – itin paranku: nuo rugpjūčio 5 d. Saulė giliau pasislepia po horizontu ir naktys tampa tamsesnės, todėl galima išvysti ir smulkesnes krentančias žvaigždes. Be to, Persėjo žvaigždynas tuomet būna pakankamai aukštai. „Tai geros sąlygos ryškiau sužibti krentančioms žvaigždėms“, – pažymėjo specialistas.
Stebėti – į užmiestį
Miegmaišis arba šilti drabužiai, termosas su arbata ir aklina tamsa užmiestyje – tai viskas ko reikia stebėti Perseidų lietų. Aišku, su gera kompanija bus dar smagiau, o jei dar prigriebsite ir gerus žiūronus – išvis idealu.
L. Šmigelskas rekomendavo stebėjimui rinktis užmiestį, pavažiuoti atokiau nuo didžiųjų miestų, gyvenviečių, didesnių kelių, kad būtų kuo mažiau šviesos šaltinių. Kita sąlyga – rinktis vietą, kuri būtų aukščiau, tarkim kalnas ar aukštesnė apžvalgos vieta, kad matytųsi daugiau dangaus ir akys galėtų aprėpti stulbinantį grožį.
Stebėjimo metu patariama nenaudoti šviesos šaltinių – lempų, žibintų, telefonų ir leisti akims kiek apsiprasti su tamsa.
Kaune Perseidų lietų turėtų būti palanku stebėti Neveronių apžvalgos aikštelėje, ant Netonių kalno ar pavažiavus į Mergakalnį (Kaišiadorių r.). Taip pat reginį stebėti galima ant Kauno rajono piliakalnių: Vieškūnų (Palemone), Piepalių (Babtai), Lantainių (Domeikava), Lepšiškių (Lapės), Pyplių (Ringaudai), Vainatrakio (Taurakiemis), Samylų (Samylai), Ringovės (Vilkija), Altoniškių ar Jadagonių (Zapyškis).
Sugalvoti norą
Ar stebint krentančias žvaigždes sugalvoti norai pildosi? „Jei pas kažką kieme nukristų meteoritas, kurio kilmė, pvz., Mėnulis ar netgi Marsas, tai jo kaina tokia, kad tikriausiai ne vieną norą galėtų išpildyti“, – šypsodamasis kalbėjo L. Šmigelskas ir pridūrė: „Išsipildo gražiausi ir geriausi norai.“
Kodėl ne visi norai pildosi? „Nes žmogus prišiukšlino ne tik ant žemės, bet ir kosmose: tai neveikiantys palydovai, raketų dalys ir kt. Jie susiduria, suyra į smulkesnes kosmoso šiukšles. Kai kurie objektai specialiai nukreipiami į mūsų atmosferą, kad sudegtų. Tad, jei nukrito kažkoks žmogaus dirbtinis kūrinys ir atrodė, kaip labai ryški krentanti žvaigždė – deja, bet noras neišsipildys, o jei krito tikra krentanti žvaigždė tuomet noras turėtų būtinai išsipildyti“, – įsitikinęs L. Šmigelskas.
