Premjerė Ingrida Šimonytė šiandien pripažino, kad ateinančios Seimo sesijos svarbiausias klausimas bus elektros kainos, kompensacijos ir tai, kaip subalansuoti kitų metų biudžetą. Ji patvirtino, kad laukia nemažai iššūkių, bet taip pat pastebėjo, kad iki naujųjų metų dėl užkilusios elektros kainos didžiojo dauguma vartotojų drebėti neturėtų.
Anot premjerės, elektros kainos ir šiaip didelės energetinių išteklių kainos, sausa vasara yra pagrindiniai iššūkiai, kurie neleidžia sumažinti rekordinės infliacijos. Ji pabrėžė, kad tokios didelės energetikos kainos atsirado dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino manipuliavumo (dujų kainomis ir kiekiais).
Akivaizdu, kad dalis kainos padidėjimo, kaip ir nuo liepos 1 dienos, bus perkelta vartotojams, o visa likusi kainos dalis nuo rinkos kainos bus kompensuojama pagal tai, koks yra vartotojo susitarimas su tiekėju: jei vartotojo turima elektros kaina yra mažesnė nei visuomeniniame tiekime, kompensacija irgi bus mažesnė“, – sakė I. Šimonytė.
Ji pridūrė, kad tai bus pagrindiniai būsimos Seimo sesijos klausimai.
„Nepalankiai susiklosčiusi situacija, matome tai, teiksime Seimui, tai atsispindės kitame biudžete. Dabar kainos yra nustatytos. <…> Iš esmės 80 proc. elektros vartotojų šiandien yra užsifiksavę kainą, kuri yra net mažesnė už visuomeninio teikimo kainą. Dalis vartotojų taip pat fiksuotą kainą turi 24 cnt už kilovatvalandę, tai nėra ką kalbėti apie kokią nors kompensaciją. <…> Taip, nuo sausio situacija keisis, daliai vartotojų bus peržiūrėtos sutartys ir dabar numatyti, kokia bus rinkos kaina (elektros) – sunku.
Štai dujos per savaitę pabrango trečdaliu, tai labai spartus augimas, tiesa, šiandien kaina koregavosi žemyn, nes Vokietija įgarsino, kad saugyklų užpildymas saugus, matyt, tas nuėmė rinkose įtampą, bet kur bus tas dugnas, nuo kur galima skaičiuoti orientacinę elektros kainą, neaišku. <…> Visuomeniniame tiekime lieka trečio etapo vartotojai, tai žmonės suvartojantys apie 100 kilovatvalandžių, jie ir yra paprastai mažiausias pajamas gaunantys, jiems ir bus didžiausia subsidija. Kitiems subsidija bus mažesnė“, – sakė premjerė.
Nuo liepos valstybė moka 9 centų kompensaciją visiems vartotojams, tačiau ne daugiau, kaip iki 24 centų už kWh. Prezidento atstovai ragina nuo kitų metų didinti kompensaciją, be to, svarstoma ją mokėti tik už 150 kWh, taip skatinant gyventojus taupyti.
I. Šimonytė yra sakiusi, kad kompensacijoms už energetikos išteklius kitąmet iš valstybės biudžeto gali reikėti nuo 0,5 mlrd. iki 1 mlrd. eurų.
Premjerė teigė, jog kitų metų biudžete taip pat numatoma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), indeksuoti pensijas.
„Ten bus peržiūrimas NPD, indeksuojamos pensijos, tačiau tai rutininiai dalykai. Tačiau vienas didelis klausimas kitų metų biudžete, kur tikrai gali būti labai didelis lėšų poreikis, yra energetikos išteklių kainos, priklausomai nuo to, kaip susiklostys situacija elektros rinkoje“, – kalbėjo premjerė.
Ji pripažino, kad šie klausimai, kurie yra sudėtiniai būsimo biudžeto klausimai, ir bus patys svarbiausi per ateinančius mėnesius.
Naują tiekėją pasirinko 95 tūkst. „Perlas Energijos“ klientų
Pasibaigus veiklą stabdančios bendrovės „Perlas Energija“ nustatytam laikui jos klientams pasirinkti kitą nepriklausomą elektros tiekėją, tai padarė 95 tūkst. vartotojų iš beveik 130 tūkst., teigia bendrovės vadovas.
Terminas pasirinkti kitą tiekėją baigėsi sekmadienį, jis nepratęstas, pirmadienį BNS sakė Vilius Juraitis.
„Išėjusių klientų dabar yra 95 tūkstančiai, likusių yra 85 tūkstančiai. Mūsų žiniomis, terminas pasirinkti kitą tiekėją nepratęstas“, – sakė „Perlas Energijos“ direktorius.
Anot jo, daugiau nei pusė naujo tiekėjo nepasirinkusių bendrovės klientų priskiriami trečiajam elektros rinkos liberalizavimo etapui.
„Iš likusių matome, kad 46 tūkst. yra trečiojo etapo – jie automatu pateks į visuomeninį tiekimą, apie 38 tūkst. yra iš pirmojo ir antrojo etapų, jie pateks į garantinį tiekimą, dėl kurio, kaip suprantu, Vyriausybė sprendimus priims šią savaitę“, – kalbėjo V. Juraitis.
BNS žiniomis, 84 proc. (daugiau nei 77 tūkst.) buvusių „Perlas Energijos“ klientų pasirinko „Ignitį“, 10 proc. (9,5 tūkst.) – „Enefit“, apie 5 proc. (4,6 tūkst.) – „Elektrum Lietuvą“, o likę – smulkias elektros tiekimo įmones.
Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pirmadienį pranešė, kad naują tiekėją pasirinko 62 proc., arba 63,6 tūkst. „Perlas Energijos“ klientų, priskiriamų pirmajam ir antrajam liberalizavimo etapams, apie 38 proc. (apie 38 tūkst.) to dar nepadarė, jie tą turės padaryti iki Naujųjų metų.
„Pastariesiems nuo rugsėjo bus užtikrinamas garantinis tiekimas. Nors valstybė užtikrins subsidijuotą tiekimą, nepriklausomo tiekėjo pasirinkimas šiuo metu gali būti ekonomiškai naudingesnis nei metų gale. Pasirinkę dabar paslaugas gyventojai gautų nuo spalio“, – komentare BNS teigė ESO atstovas Paulius Kalmantas.
Anot jo, tarp trečiojo etapo „Perlas Energijos“ vartotojų naują tiekėją pasirinko 38 proc. (apie 28,5 tūkst.), likę 62 proc. (apie 47 tūkst.) nuo rugsėjo gaus visuomeninio tiekimo paslaugą.
Rugpjūčio 19-ąją apie veiklos stabdymą pranešusi bendrovė elektrą klientams tieks iki rugpjūčio 31 dienos. Kitą tiekėją pasirinkusiems jos klientams įmonė žada kompensuoti fiksuotos kainos skirtumą tarp įmonės ir naujo tiekėjo kainų, bet ne daugiau kaip 6,3 cento už kilovatvalandę. V. Juraičio teigimu, kompensacijos bus pradėtos mokėti nuo spalio 10 dienos.
„Sekantys veiksmai – vartotojai bus perkelti, o nuo spalio 10 dienos pradėsime kompensuoti jiems skirtumą – už rugsėjį sąskaitos vartotojus pasies būtent tokiu metu“, – kalbėjo „Perlas Energijos“ vadovas.
Vyriausybė irgi ketina skirti dalines kompensacijas „Perlas Energijos“ klientams – kito tiekėjo nepasirinkusiems vartotojams iki spalio 1 dienos bus tiekiama garantinio tiekimo elektra, bet jos kaina turėtų siekti tik 24 centus, o skirtumas tarp garantinio ir visuomeninio tiekimo kainos turėtų būti padengtas iš valstybės biudžeto.
Iki Naujųjų metų elektros kilovatvalandė šiems vartotojams turėtų kainuoti irgi 24 centus – Energetikos ministerija jau parengė tai numatančias įstatymo pataisas, kurias dar turės patvirtinti Vyriausybė ir galutinai priimti Seimas.
ESO duomenimis, šiuo metu 1,2 mln., arba 72,1 proc. vartotojų elektrą gauna iš nepriklausomų tiekėjų. Pirmajame etape juos pasirinko 99,2 proc., antrajame – 92 proc. vartotojų.
