Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen rugpjūtį poilsiaudama Palangoje sulaukė netikėto Šeimų sąjūdžio atstovės Adelinos Sabaliauskaitės akibrokšto. Staiga ji pradėjo filmuoti Seimo pirmininkę, kartu su ja poilsiaujančius žmones, jų vaikus ir kaltinti Seimo pirmininkę neva dėl naikinamos Lietuvos.
Rugpjūčio 25-ąją A. Sabaliauskaitė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino beveik 4 minučių trukmės vaizdo įrašu, kuriame ji Palangoje, šalia tilto, seka Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen ir filmuodama ją užduoda ne itin konkrečius klausimus.
„Viktorija, kaip jūs jaučiatės naikindama Lietuvą? Kaip jaučiatės naikindama Lietuvą? Viktorija, atsakykit. Gerai jaučiatės? Ar gerai jaučiatės?“, – Seimo pirmininkės klausinėjo Šeimų sąjūdžio atstovė.
Vaizdo įraše matyti, kad Seimo pirmininkė teiginius apie „naikinamą Lietuvą“ ignoravo ir su vaiku ėjo toliau. Priėjus tiltą žvilgsnis į jūrą truko vos kelias sekundes – apsisukę ir ėję link J. Basanavičiaus gatvės jie ir toliau buvo lydimi A. Sabaliauskaitės kalbų.
„Turėtų būti gėda jai už jos poelgius ir Lietuvos žmonių naikinimą. Turėtų būti gėda“, – kartojo A. Sabaliauskaitė.
Į dialogą su A. Sabaliauskaite leidosi vienas iš Seimo pirmininkės apsauginių, kuris paklausė, ar buvo gautas V. Čmilytės-Nielsen leidimas filmuoti ir kur bus patalpinta filmuota medžiaga. Šeimų sąjūdžio atstovė patikino, kad Seimo pirmininkė – viešas asmuo, todėl teigė turinti pilną teisę filmuoti ją. Vaizdo medžiagą ji patikino laikysianti sau, o sūnaus – nefilmuosianti.
Akivaizdu, kad vaikas buvo filmuojamas, nes „Facebook“ pasidalintame vaizdo įraše jo vaizdas atvaizdas buvo sulietas.
Viktorija Čmilytė-Nielsen: tam tikros ribos turėtų būti
Naujienų portalui tv3.lt V. Čmilytė-Nielsen patikino, kad ją, išėjusią pasivaikščioti su mažamečiu sūnumi, filmavo pirmą kartą. Keletą kartų jai teko diskutuoti viešose erdvėse su žmonėmis, turinčių kitokių politinių preferencijų ar požiūrį į žmogaus teises.
„Kaip politikė viešą žmonių užkalbinimą vertinu kaip labai kasdienį dalyką, mes dėl to ir esame demokratinė valstybė, kad bet kas, pamatęs gatve einantį politiką, gali pareikšti savo nuomonę. Kaip tai padaryti – jau kitas klausimas ir tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus kultūros“, – komentuoja Seimo pirmininkė.
Tačiau ji priduria mananti, kad tam tikros ribos vis dėlto turėtų būti, o politikui, išėjusiam pasivaikščioti su vaikais, reikėtų leisti laiką skirti šeimai.
„Aš suprantu, kad esame vieši asmenys. Tačiau kai skiriame laiką vaikams ir šeimai, norėtųsi ir visuomenės supratimo“, – aiškino ji.
Dėl šio ar panašaus pobūdžio įvykių Seimo pirmininkei teigė nesikreipusi į policija, nes visi tokie pokalbiai galiausiai baigiasi taikiai.
„Tikiu, kad žmonės taip pat supranta, jog aštrias pastabas vienam ar kitam politikui galima ir būtina aptarti neperžengiant ribų. Tai ir kviečiu visus daryti. Aš kalbuosi su visais mandagiai ir geranoriškai, visada to tikiuosi ir iš pašnekovų, nepaisant to, ar jie – mano oponentai ar sąjungininkai“, – kalbėjo ji.
Šeimų sąjūdžio atstovė: „Seimo pirmininkė pasielgė gėdingai“
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su A. Sabaliauskaite. Ji teigė norėjusi „sulaukti konkretaus Seimo pirmininkės atsakymo į konkretų klausimą“.
„Seimo pirmininkė pasielgė gėdingai ir apgailėtinai, ir tai patvirtina absoliuti dauguma internautų. Taip pat ji apeliavo į vaikus ir dengėsi apsauga, vietoj to, kad pati išeitų į priekį ir atvirai atsakytų į klausimus, kurių būtų ir daugiau“, – paaiškino ji.
Pasiteiravus Šeimų sąjūdžio atstovės, kaip ji vertina komentarus, kad sakyti teiginius prie V. Čmilytės-Nielsen vaiko apie „naikinamą Lietuvą“ nekorektiška, ji nurodė, kad „už komentatorių klausimus atsako patys komentatoriai, taip pat ir už tuos, kurie palaikė tai, ko buvo klausta“.
„Situaciją matau paprastai – Seimo pirmininkė, kuri iš tribūnos kalba apie drąsą priimti sprendimus – pati neturi drąsos atsakyti į klausimus, kurie kyla po jos palaikomų ir priimtų sprendimų.
Aš, kaip pilietė ir Lietuvos Šeimų Sąjūdžio tarybos narė, niekada nesislėpsiu už anonimų nugarų ir teiksiu klausimus bei reikalausiu į juos atsakyti kiekvieną valdininką, išlaikomą iš mokesčių mokėtojų lėšų. Seimo pirmininkė pati nesukuria jokio produkto, išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų, todėl privalo atsakyti į jai užduodamus klausimus“, – teigė ji.
Ekspertai įvertino elgesį
Po A. Sabaliauskaitės įrašu – daugiau nei devyni šimtai komentarų. Dalis sureagavusių teigia, kad moteris esą pasielgė kaip patriotė, vadina ja šaunuole, o kita puse kritikuoja – teigia, kad šitaip elgtis yra nepagarbu, ypač viską stebint mažamečiam vaikui.
Įrašą pakomentavo ir politologas A. Lašas. Jis Šeimų sąjūdžio atstovei ironiškai pasiūlė „pratęsti akių draskymo fiestą“, užduodant klausimą, ar jos pačios elgesys neatrodo „nachališkas“.
Naujienų portalui tv3.lt A. Lašas tvirtino, kad A. Sabaliauskaitės pateikti klausimai toli gražu nepasirodė klausimai, jie buvo teiginiai.
„Tokių tariamų klausimų galima sugalvoti milijoną. Bet iš esmės, tai yra niekinantis teiginys, kuris jau iš karto teigia, kad Seimo pirmininkė naikina Lietuvos tautą. Tai ką galima į tai atsakyti? Nieko negalima į tai atsakyti. Iš esmės tas žmogus jokio atsakymo [į užduotą klausimą], nesitiki – tiesiog provokuoja ir tiek. Nori pasiviešinti ir viskas. Nematau čia jokio pilietiškumo, čia akių draskymas“, – kalbėjo jis.
Politologas Bernaras Ivanovas įvertinęs šią situaciją teigia pastebintis, kad visuomenė politikams nebejaučia pagarbos, todėl ryžtasi ir filmuoti, pateikti kaltinančius teiginius.
„Nekultūringoje visuomenėje politikai negali būti kultūringi ir atvirkščiai. Politikai irgi demonstruoja ne visai kultūringą elgesį. Aišku, labai liūdna, kad tai vyksta, nes tai yra absoliučiai nepriimtina. Toks lygis yra žemiau plintuso, taip negalima. Turėtų tiek rinkėjai, tiek Seimo nariai kalbėti pagarbiai, oriai“, – nurodė jis.
Nors V. Čmilytės-Nielsen reakcija į situaciją, anot B. Ivanovo, buvo kultūringa ir santūri, jis paragino nepamiršti, kad pagrindinis politikų darbas – susitikinėti su rinkėjais ir atsakyti į klausimus, o ne juos ignoruoti.
„Formaliai problemos čia nematau, nes politikai neturi atostogų. Taip pat ir Čmilytė. Tačiau chamiškai elgtis niekam nereiktų“, – pabrėžė jis.
B. Ivanovas taip pat pabrėžė, kad ši situacija yra vienas iš pavyzdžių, kad apsauga valstybės vadovams yra reikalinga.
Primename, kad gegužę Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė išreiškė norą atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos. Jų teigimu, visą parą vykdoma asmens apsauga yra perteklinė.
Birželį po karštų diskusijų šiai iniciatyvai Seimas pritarė. Tačiau, kad projektas būtų priimtas, parlamentas turės balsuoti dar kartą.
Projektu siūloma nustatyti, kad Vadovybės apsaugos tarnyba saugo prezidentą 24 valandas per parą, o kiti vadovybei priskiriami asmenys saugomi užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga.
Taip pat numatoma, kad kilus grėsmei šių asmenų saugumui, jie gali būti saugomi ir kitu laiku. Tuo metu visų vadovų gyvenamoji vieta būtų saugoma 24 valandas per parą.
Vadovybės apsaugos tarnyba teigia, kad pakeitus premjero ir Seimo pirmininko apsaugos modelį atsirastų grėsmių šių asmenų saugumui, be to, pats projektas yra neaiškus, gali kilti keblumų jį įgyvendinant praktikoje. Šiuo metu įstatymas numato, kad Vadovybės apsaugos tarnyba saugo vadovybę 24 valandas per parą. Vadovybei priklauso prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas ir šias pareigas laikinai einantys asmenys.
