Avarija Astravo branduolinėje elektrinėje Vilnių gali paversti negyvenamu

Pirmosiomis spalio dienomis tikrinama, ar Lietuva tikrai pasirengusi avarijai Astravo branduolinėje jėgainėje. Vilnius yra nutolęs nuo Baltarusijos Astravo atominės elektrinės vos per 50 km, tad kas lauktų Lietuvos sostinės įvykus nelaimei?

Panašu, kad Vilniaus nelaimės atveju laukia labai liūdna ateitis. Radiacinę saugą išmanantys ekspertai tvirtina, kad, jei nutiktų blogiausias scenarijus, evakuoti tektų su Baltarusija besiribojančių rajonų gyventojus, tačiau yra gana nemaža tikimybė, kad ir Vilnius taptų negyvenama zona, tiesa, ne iš karto.

Jei Astravo atominėje elektrinėje įvyktų avarija, pirmiausia Lietuvoje būtų evakuojami tie gyventojai, kurie yra įsikūrę 30 km spinduliu nuo Astravo elektrinės, kitaip vadinamoje Raudonoje zonoje.

„Pagrindinė zona yra Raudona, joje yra dvi savivaldybės: Vilniaus rajono ir Švenčionių rajono. Jų gyventojai būtų evakuojami tik įvykus avarijai, mes žinotume, kad didžiausias pavojus yra jiems. Visiems kitiems gyventojams, pavyzdžiui, Geltonoje zonoje, yra rekomendacijos iš principo likti namuose, vartoti kalio jodidą pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas“, – tv3.lt studijoje kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.

Visgi, debesiui praskridus virš Lietuvos, kaip dabar skaičiuojama, per 12 valandų, ne visose teritorijose žmonės galės likti gyventi.

Jau dabar aišku, kad Raudonoji zona bus evakuojama, tai reiškia, kad žmonės į ją negalės sugrįžti gyventi – pavojingą sveikatai radiacijos dozę tose teritorijose žmonės, būdami lauke, gali surinkti vos per vieną dieną.

„Geltonoje zonoje pavojingą dozę (100 mili sivertų) surinksite būdami lauke visus metus. Tad bus suplanuota, kad iš tos zonos (turėsite persikelti – aut. past.), nes joje negalėsite būti visus metus. Tai nėra evakuacija“, – kalbėjo E. Geda.

Perklaustas, ar tai reiškia, kad Vilnius taps negyvenamu miestu, E. Geda su tuo sutiko.

„Iš tikrųjų, taip gali būti ir tai priklausys nuo taršos. Jei teritorija bus labai smarkiai užteršta, negalėsime jos deaktyvuoti, kažkokio sluoksnio nuimti ir ten žmonės negalės grįžti – taip, tokios teritorijos gali būti negyvenamos ilgą laiką“, – patvirtino ir Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas.

Visgi, neatmetama galimybė, kad aplinką bus galima sutvarkyti, deaktyvuoti, kai kuriuos pastatus ir nugriauti, gali būti, kad žmonės ilgainiui galės grįžti gyventi į Vilnių.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šiomis dienomis Lietuvoje vyksta pratybos, per kurias tikrinama, ar mūsų šalis pasirengusi avarijai Astravo branduolinėje jėgainėje. Valstybinės institucijos ir pareigūnai tikrina savo pasirengimo lygį.

Per pratybas išbandoma, kaip veikia gyventojų perspėjimo sistema, gyventojai įspėjami, kad įvykus avarijai jie turi likti pastatuose bent jau pirmosiomis avarijos dienomis, o grįžę iš lauko turi išmesti dėvėtus drabužius, nusiprausti, ir vartoti tik tuos maisto produktus, kuriuos žmonės jau turėjo namuose, kad nesuvalgytų jau užteršto maisto. E. Geda atkreipia dėmesį, kad įvykus avarijai itin svarbu, kad gyventojai pirmąsias 12 valandų po įvykio neitų į lauką ir sektų viešinamą informaciją.

Išsamų pokalbį, ar Lietuva tikrai pasirengusi branduolinei avarijai ir ką žmonės turėtų daryti nelaimės atveju, žiūrėkite tv3.lt studijoje.

www.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Comments

Kraunasi...