Nors sunkiai pas gydytojus prasibraunančių gyventojų skundai nesiliauja, naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas tikina, kad ministerija nemiega – turi planą eilėms pas gydytojus mažinti. Vis tik palyginęs, kad svetur paslaugų tenka laukti ir 4–5 mėnesius, jis konstatavo, jog pacientams laukimo laikas pas medikus visada atrodys per ilgas.
Iš sveikatos apsaugos ministro posto išklibinto Arūno Dulkio įpėdiniui Seime ketvirtadienį teko aiškintis „karštu“ klausimu – kodėl eilės pas gydytojus niekaip netrumpėja.
„Kodėl keičiantis valdžios medicinos sektoriuje situacija negerėja bent jau daugumai medikų ir pacientų? Jie iš poliklinikų bėga į privačius optikos salonus tikrinti akių ir nemažai už tai sumoka. (…) Ar turite kokią viltį ir esate kažką numatę per tą trumpą laiką“, – sulaukęs pasipiktinusio gyventojo laiško klausė Seimo narys Antanas Vinkus.
Kitur laukia ir 9 mėnesius
Ministras A. Pečkauskas patikino, kad klausimas išties aktualus ir kalbėti yra apie ką. Tačiau pirmiausia jis pasiūlė palyginti, kad situacija pas mus dar nėra tokia bloga, kaip kam nors atrodo.
„Pirmiausia norisi pradėti nuo filosofijos, kokie yra mūsų visuomenės lūkesčiai kalbant apie eiles. Nes jei pasižiūrime į Europos Sąjungos šalis, matome, kad toje pačioje Skandinavijoje patekimo pas specialistą laukiama keturis, penkis mėnesius.
Airijoje kartais matome situacijas ir iki 9 mėnesių, kol yra patenka pas gydytoją specialistą su savo problemomis. Aišku, yra ir geresnių pavyzdžių, kur taikoma į trumpesnį laiką. Tai esmė, koks yra lūkestis dėl eilių ir atsakymas būtų – kokios jos bebūtų, jos visada bus per ilgos“, – pastebėjo jis.
Kartu ministras priminė, kad yra keliami tikslai, kad Lietuvoje pas gydytoją specialistą (kardiologą, neurologą, pulmonologą) būtų patenkama per 30 dienų, o šeimos gydytoją – per 7 dienas.
„Ir čia nesutiksiu su jūsų cituojamu šaltiniu, kad situacija blogėja. Nes jei pasižiūrėtume net vienų metų laikotarpį, tai skaičius asmenų, per 30 d. patenkančių pas specialistus, žiūrint iš sisteminės perspektyvos, yra gerėjantis: 4 iš 5 asmenų pas specialistą patenka greičiau nei 30 dienų. Bet, taip, šioje vietoje tenka pripažinti, kad yra tam tikri specifiniai konkretūs specialistai, pas kuriuos tenka laukti ilgiau“, – neslėpė A. Pečkauskas.
Gyrėsi rekordiškai didelės paslaugų apimtimis
Pasak jo, norint kažką keisti reiktų suprasti, kokios yra eilių susidarymo priežastys: „Kai kurios priklauso nuo nacionalinių teisės aktų, nuo siuntimo tvarkų, apskritai to, kaip veikia mūsų sistema. Kai kurios priklauso nuo gydymo įstaigų vadovų, vadybinių sprendimų – tai ir registracijos procesas, IT sistemų naudojimas. O kai kas priklauso nuo pacientų ir visuomenės įpročių – kaip ir tas klausimas, kad didelė dalis pacientų, užsiregistravusių patekti pas specialistą, neatvyksta ir neinformuoja sveikatos priežiūros įstaigos.“
Ministras nurodė, kad yra patvirtintas eilių mažinimo planas 2023–2024 m., juo siekiama plėsti šeimos gydytojo komandą, kad kuo daugiau paslaugų būtų suteikiama pirminiame lygyje.
„Keičiame specialistų paslaugų apmokėjimų tvarkas, kad kuo daugiau paciento poreikių būtų atliepiama vieno apsilankymo metu.
Nuo po COVID-19 sutrikusio paslaugų teikimo šie metai yra pirmieji, kai pagal specializuotų ambulatorinių paslaugų skaičius viršijame 2019 metų lygmenį, tai reiškia, suteikiame rekordiškai daug paslaugų. Ir ministerija tiek praėjusiais, tiek šiais metais skiria PSDF rezervo lėšas, kad už tas paslaugas apmokėtume visoms įstaigoms“, – komentavo ministras.
Pacientai: dar yra eilė iki eilės
Nušviesdama dabartinę situaciją dėl eilių trečiadienį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė pateikė duomenis, kad patekimas pas gydytojus gerėja.
„Lyginant su praeitais metais, turime nežymų patekimo pas šeimos gydytoją pagerėjimą. Šiandien daugiau nei 2 savaites laukia 13 proc. gyventojų. Natūralu, sulaukiame šių pacientų skundų ir klausimų“, – nurodė ji šią savaitę vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komitete.
Tuo metu paslaugų prieinamumas pas gydytojus specialistus, jos teigimu, per 30 dienų, kas yra numatyta įstatymais, pavyksta pasiekti apie 78 proc.
Pacientai gi nesutiko, kad skaičiai tokie gražus, kaip pateikia ministerija. Pasak Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorės Neringos Čiakienės, realybė yra kur kas liūdnesnė.
„Pristatyta graži statistika, kad vos ne iki 80 proc. pacientų yra užsiregistruojama per 30 dienų, bet visi puikiai supranta, kad tai atspindi tik tą tikrąją registraciją, o kad dar egzistuoja eilės iki eilės – žmonės skambina, laukia kada bus atidaryta IPR sistema, rašosi skirtingose įstaigose, to nesimato. O tai atskleistų visai kitą situaciją“, – konstatavo ji.
