Grybauskaitė galės grįžti – reikia išpildyti vieną sąlygą

Tai gali būti ne paskutinė Dalios Grybauskaitės kadencija Lietuvos prezidento poste. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokiomis aplinkybėmis dabartinė šalies vadovė galėtų sugrįžti į prezidentūrą S. Daukanto aikštėje.

D. Grybauskaitė 2009 metais surinko 69 proc. balsų ir per pirmąjį turą laimėjo prezidento rinkimus. 2014 m. politikė užsitikrino antrąją kadenciją šalies vadovės poste, kai antrajame ture nugalėjo Zigmantą Balčytį.

Draudimo sugrįžti nėra

Lietuvos Konstitucijos 78 straipsnis skelbia, kad tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius tv3.lt sakė, kad draudimas asmeniui kandidatuoti trečią kartą prezidento rinkimuose yra vienintelis Konstitucijoje esantis ribojimas dėl prezidento kadencijų skaičiaus.

REKLAMA
„Nėra jokių nuostatų, kiek kadencijų iš viso gali eiti prezidento pareigas. Tik vienas – ne daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Turi būti pertrauka, o po to, vėl gali būti renkamas dviem kadencijom iš eilės“, – tv3.lt kalbėjo Konstitucijos ekspertas.

V. Sinkevičius patvirtina, kad D. Grybauskaitė po pertraukos galėtų vėl dalyvauti šalies vadovo rinkimuose. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, dabartinė prezidentė į Daukanto aikštę galėtų grįžti net greičiau nei po penkerių metų.

„Jei kitas žmogus išrenkamas prezidentu, tas formalus reikalavimas perleisti valdžią yra įvykdytas. Galiu tik samprotauti, bet, ko gero, jei išrinktas prezidentas neišbūtų, dėl kokios nors priežasties, visos kadencijos, buvęs prezidentas vėl galėtų kandidatuoti ir nepraėjus penkiems metams po paskutinės savo kadencijos“, – tv3.lt aiškino pašnekovas.

V. Sinkevičiaus teigimu, kadangi tokio atvejo nepriklausomos Lietuvos istorijoje nėra buvę, sunku komentuoti D. Grybauskaitės galimybę po pertraukos grįžti į šalies vadovo postą. Tačiau, pašnekovo manymu, jei tokio situacija susiklostytų, Konstitucinis teismas neturėtų tam prieštarauti.

Buvusio Konstitucinio teismo teisėjo tvirtinimu, nuostata, neleidžianti eiti prezidento pareigas daugiau nei du kartus iš eilės, yra tam, kad užtikrintų natūralią valdžios kaitą ir demokratiją šalyje.

„Draudimo esmė, kad asmuo nesuaugtų labai su valdžia. Taip pat, kad nesusidarytų aplink ištikimų asmenų ratas, kurie, galbūt, veikia ne tik dėl visuomenės ir valstybės interesų“, – komentavo V. Sinkevičius.

Prezidentai iki gyvos galvos

Bene žymiausias atvejis, kai asmuo po pertraukos sugrįžo į prezidento postą, įvyko Rusijoje. Vladimiras Putinas oficialiai prezidento pareigas ėjo nuo 2000 iki 2008 metų. Šalies Konstitucija tuo metu numatė, kad tas pats asmuo šalies vadovu iš eilės gali būti dvi kadencijas po ketverius metus.

2008 metais prezidentu tapo artimas V. Putino aplinkos žmogus Dmitrijus Medvedevas, o buvęs šalies vadovas tapo premjeru ir taip išlaikė savo įtaką Rusijos politikoje. Kai kurie specialistai tuo metu tvirtino, kad V. Putinas de facto yra tikrasis šalies vadovas, o situacijai Rusijoje apibūdinti buvo sukurtas naujas terminas – tandemokratija. D. Medvedevo valdymo metu buvo pakeista Konstitucija ir naujai išrinkto prezidento kadencija buvo prailginta iki šešerių metų.

V. Putinas po pertraukos grįžo į prezidento postą 2012 m., o 2018 m. buvo perrinktas ketvirtajai kadencijai iš viso ir antrajai iš eilės. Rusijos vadovas po išrinkimo tvirtino, kad 2024 m. rinkimuose savo kandidatūros nekels.

Nuo 1990 metų Kinijoje prezidento pareigas asmuo galėjo užimti dvi kadencijas iš eilės. Tačiau šis ribojimas buvo panaikintas 2018 m. kovą, kai šalies liaudies kongresas panaikino kadencijų limitą. Nors dabartinis šalies prezidentas Xi Jinpingas pareigas turėjo eiti iki 2023 m., dabar ribojimų, iki kada Xi vadovaus šaliai, nėra.

Portalas tv3.lt primena, kad prezidento rinkimų pirmasis turas Lietuvoje vyks šių metų gegužės 12 d.

www.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Comments

Kraunasi...