Nors COVID-19 sergamumo pakilimas šiemet fiksuotas gerokai anksčiau – skaičiai ėmė augti dar liepos mėnesį, gydytojai ramina, kad liga labiau pavojinga išlieka rizikos grupės žmonėms. Vis tik infektologė prof. Ligita Jančorienė teigė, kad naujų pandemijų rizika niekur nedingo.
Už lango – pats vasaros įkarštis, o sergamumas oro-lašeliniu būdu plintančia infekcija tik kyla. Su tokia situacija ką tik teko susidurti tiek gyventojams, tiek medikams, kurie sako toliau stebintys tik gausėjančius sergančiųjų koronavirusu srautus.
Pasak VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovės prof. Ligitos Jančorienės, medikų tokia situacija nebestebina.
„Mes jau turbūt įpratome prie to, kad koronaviruso sergamumo bangos pakyla tada, kai virusas pakinta ir ima plisti. Informaciją apie tai dar vasaros pradžioje buvome gavę iš Amerikos kontinento, kad ten auga sergamumas, nes aptinkama tos pačios viruso padermės arba varianto – omikrono tam tikra nauja atmaina.
Atlikę sekvenavimo tyrimus dar pavasarį kuriems sergantiesiems ją esame nustatę kai ir Lietuvoje (tyrimai atliekami ne visiems, o pasirinktinai), tad ir tikėjomės, kad ta banga ateis. Tik galima pasakyti, kad, lyginant su praeita vasara, sergamumo COVID-19 banga atėjo kokiomis 3 savaitėmis anksčiau“, – kalbėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Dar nėra sezoninė infekcija
Gydytoja pabrėžė, kad COVID-19 infekcijos dar visiškai negalima vadinti sezonine, kadangi dar nėra ryškaus sezoniškumo.
„Be abejo, sergamumas šaltuoju metų laiku išauga, bet žinome, kad dažnai paraleliai būna ir respiracinio sincitinio viruso (RSV) pakilimas, to paties gripo, kuris gali būti A, vėliau – B tipo. Bet kai pasklinda nauja atmaina, tai visada duoda sergamumo pakilimą. Taigi tai, kad dar nėra sezoniškumo, nulemia, kad pakilimai gali būti ir vidurvasarį. Tai įrodo, kad tai dar nėra visiškai sezoninė infekcija“, – sakė L. Jančorienė.
„Mes jau turbūt įpratome prie to, kad koronaviruso sergamumo bangos pakyla tada, kai virusas pakinta ir ima plisti.“
Ji atkreipė dėmesį, kad šio viruso mutavimas nėra jokia naujiena – neatsitiktinai kasmet skiepijamasi ir nauja vakcina nuo gripo, mat ji priderinama prie tuo metu plintančios atmainos, informaciją apie kurią gaunama iš Pietų pusrutulyje.
„Vakcina kuriama net iš 4 elementų, nes labai sunku būtų pataikyti, koks virusas atcirkuliuos iki mūsų iš kitos gaublio pusės, kuris sukels padidintą sergamumą.
Su COVID-19 infekcija irgi yra labai panašiai – virusams būdingos mutacijos. Sunku pasakyti, kaip bus, bet jei to paties SARS-CoV-2 viruso, kuris sukelia koronaviruso infekciją, bus labai didelis pokytis, omikronas pasikeis į dar kokį variantą, gali būti, kad sergamumas vėl gali prilygti pandeminiam“, – neslėpė profesorė.
Kam rekomenduojama pasiskiepyti?
Ji pasakojo, kad neatsitiktinai nuo rugsėjo bus ir prieinama ir nauja koronaviruso turėsime vakciną, pritaikyta atmainai omikron JN.1.
„Dabar siūloma skiepytis vieną kartą, ypač rizikos grupių asmenims, kurie turi sunkios ligos riziką, kadangi virusas pakito. Ir būtent pagal jo giminingas atšakas, kurios dabar cirkuliuoja Šiaurės Amerikoje ir Europoje ir siūloma pasirinkti minėtą vakciną.
Vakcina dabar gal dar yra pakeliui, nes buvo registruota rugpjūčio pabaigoje, tad viskas labai dinamiška. Vakcina iškeliauja į visas Europos šalis, ne tik Lietuvą, kiekviena valstybė skaičiuoja, kiek maždaug vakcinų jai reikia. Taip pat vakcina yra net atskirai įpakuojama – vaikams, paaugliams ir suaugusiems, tad dozuotės gali būti nevienodos“, – kalbėjo L. Jančorienė.
Ji pridūrė, kad šalį jau pasiekus vakcinoms norintieji ja pasiskiepyti turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją:
„Bus elektroninė registracija, kad palengvintų patekimą. Bet iš esmės nėra tokios rekomendacijos, kad reikėtų skiepytis visai visuomenei, kaip buvo iš pat pradžių, kai mūsų organizmas dar nebuvo susidūręs su virusu.
Skiepytis reikia tiems, kurie turi didžiausią riziką. Ir dabar stacionare turime tokių pacientų, kuriems reikia deguonies, jie serga sunkiomis COVID-19 infekcijos sukeltomis pneumonijomis. Tai paprastai yra vyresnio amžiaus, su gretutinėmis ligomis – dažnai onkologinėmis ligomis sergantys žmonės, kur vėžinis procesas labai išplitęs, jų imunitetas nusilpęs, kurie serga sunkiomis cukrinio diabeto, bronchinės astmos, kraujagyslių ligų formomis. Jie serga sunkiausiai ir jiems pagalbos reikia labiausiai.“
Per pirmas paras prieinamas gydymas
Paklausta, ar dabartinė atmaina pasižymi kažkokiais kitokiais simptomais, gydytoja teigė, kad esminio pokyčio, kad naujoji atmaina sukeltų kažkokius neįprastus simptomus, nėra.
„Dabar kol kas neturime cirkuliuojančio nei gripo, nei RSV, bet žiemos metu, kai turime vadinamą „tridemiją“, kai trys virusai cirkuliuoja paraleliai, vien iš klinikinių požymių atskirti ligą, nežinau, ar įmanoma. Yra molekuliniai tyrimai, kai paimamas mėginys iš nosiaryklės, ir galime sezono meti nustatyti, kokia infekcija“, – kalbėjo L. Jančorienė.
Tai ypač svarbu dėl to, kad jei RSV gydymui specifinių vaistų nėra, gripo ir koronaviruso atveju yra specialūs vaistai, kurie gali būti skiriami rizikos grupėms pirmomis ligos dienomis.
„Kai pacientas pakliūna į stacionarą, tai dažniausiai būna jau nebe pirmosios ligos dienos, būna plaučių uždegimas, reikia deguonies, kitą kartą – ir labai didelių koncentracijų, kartais reikia ir antibakterinio gydymo, nes prisideda antrinės bakterinės infekcijos.
Tada stacionare turime kitą preparatą, skirtą sergantiems pneumonija, turintiems deguonies poreikį. Tiesa, šiuo metu šio vaisto tiekimas yra kiek sutrikęs ir beveik visose gydymo įstaigose jis baigėsi. Taigi labai svarbu diagnozuoti, koks virusas, nes pagal tai galima paskirti gydymo taktiką“, – pabrėžė ji.
Jei dabar pajutote simptomas – greičiausiai tai COVID-19
Paklausta, ar žmogus gali net neįtarti, kad susirgo koronavirusu, mat galima ir šiaip peršalti ar sloga atsirasti nuo kondicionieriaus, pašnekovė siūlė bet kokius simptomus atidžiai įsivertinti.
„Jei vasarą yra kvėpavimo takų infekcijos pokyčiai, manyčiau, labai didelė tikimybė, kad tai gali būti COVID-19 infekcija, nes vasarą necirkuliuoja gripas ar RSV“, – kalbėjo L. Jančorienė.
Nors nebėra tokių griežtų reikalavimų, pasak gydytojos, nustačius COVID-19 žmonės turėtų būti atsakingi:
„Man atrodo, kad per šį laiką žmonės to išmoko. Pamenu, anksčiau buvo būdingas didvyriškumas, kad sergantis žmogus eidavo į darbą. Dabar turbūt bendradarbiai netoleruotų tokios situacijos, nes supranta, kad toliau gali patys susirgti.
„Kaip buvo prognozuojama, jog kai praeis pandemija ir atsitrauks apribojimai, bus kai kurių kvėpavimo takų infekcijų pakilimas, kurios buvo labai nuslopintos dėl griežtų ribojimų per pandemiją. Taigi tai, ko tikėjomės, buvo labai ryšku šią vasarą – turėjome labai sunkių mikoplazminių pneumonijų.“
Gal liga ir nebus tokia sunki, bet vis tiek sukels nepatogumų, juolab šalia yra ir vaikai, pagyvenę, gretutinių ligų turintys žmonės, kurie gali sirgti sunkiai, kas net gali nulemti jų gyvenimo trukmę. Taigi turint simptomus reiktų kreiptis į šeimos gydytoją, galima kreiptis ir į priėmimo skyrius, kurie testuoja dėl COVID-19.“
Pažymima, kad kai visi susiburs į klases, kolektyvus, prognozuojama žymiai didesnė banga. Tad jau dabar pajutus kokius simptomus reikėtų stengtis pasaugoti save, neiti į žmones, dėvėti kaukes.
Prabudo“ kitos infekcijos
Ji atkreipė dėmesį, kad nors dabar neplinta tokie žiemai būdingi virusai kaip gripas ar RSV, pandemijos ribojimai davė kitą prognozuotą efektą.
„Kaip buvo prognozuojama, jog kai praeis pandemija ir atsitrauks apribojimai, bus kai kurių kvėpavimo takų infekcijų pakilimas, kurios buvo labai nuslopintos dėl griežtų ribojimų per pandemiją. Taigi tai, ko tikėjomės, buvo labai ryšku šią vasarą – turėjome labai sunkių mikoplazminių pneumonijų.
Tai yra viena iš atipinių bakterijų, kurios sukelia plaučių uždegimą, bet požymiai iš pradžių būna panašūs minėtas infekcijas, tik vėliau atsiranda atkaklus kosulys, deguonies poreikis, tai molekuliniai tyrimai padeda įsitikinti, kad tai ne COVID-19 infekcija“, – dėstė profesorė.
Pasak gydytojos, taip pat stebimas ir kokliušo sugrįžimas: „Ypač suaugę žmonės, kurie nebuvo revakcinuoti po savo skiepų pagal vaikų skiepijimo kalendoriaus, irgi sirgo gana sunkiai, tik gal mažiau pakliuvo į stacionarą, čia daugiau buvo gydomi vaikai.“
Pašnekovė kartu priminė, kad apskritai didesnės ar mažesnės pandemijos linkusios kartotis, tad iš esmės yra tik laiko klausimas, kai galime susidurti su rimtesniu kokios infekcijos protrūkiu.
„Per mano darbo praktiką tai buvo jau antra pandemija. Tą pirmąją gal daug kas mažiau prisimena, tai buvo pandeminio gripo pandemija 2009–2010 m. Aišku, ji gal tokio lygio nepasiekė, kaip buvo dabar. Bet tos pandemijos linkusios kartotis.
Kaip tik buvo mokslininkų apklausa, ką prognozuoja, koks kitas virusas gali sukelti pandemiją. Tai vėlgi kalbama apie tuos pačius kvėpavimo takų virusus, daugiausiai strėlių bedama į gripą, kuris gali kisti, taip pat ir kitus koronavirus, kurie gali pakisti.
Ir tai labai nulemia sąlytis su gamta, pokyčiai įvyksta gyvūnų organizme ir kada tas naujadaras po galybės mutacijų gali praeiti žmogaus biologinį barjerą ir žmogus gali pradėti užkrėsti visą žmogų, vėl gali „pasileisti“ nauja pandemija. Tai, manau, dabar yra tik pusiaukelė iki kitos pandemijos. Tik gal dabar geriau suprasime, mokėsime ją valdyti, žmonės labiau įvertins, ypač tie, kurie susidūrė, neteko savo artimųjų“, – konstatavo J. Jančorienė.
