Į universitetus braunasi dvejetukininkai – durys jiems atviros

Į studijas šalies universitetuose gali papulti bet kas – net dvejetukininkai. Taip teigia studijų ekspertai, sužinoję, kad dalis universitetų nepaiso sutartos nuostatos dėl minimalaus stojamojo balo ir mokamose studijų programose. Mokinių balams neišrankūs universitetai ginasi, kad kartelė numažinta tik tarp nepopuliarių specialybių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau ėmėsi veiksmų, kad minimalus stojamasis balas būtų privalomas renkantis ir valstybės nefinansuojamas studijų programas.

Jau po mėnesio šalies aukštųjų mokyklų koridorius užplūs pirmakursiai. Tačiau jau dabar aiškėja, kad kai kurie universitetai ėmėsi didelių nuolaidų prastai egzaminus išlaikiusiems abiturientams. Stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas vietas universitetai netaikė rekomenduojamo minimalaus balo, kuris yra 5,4 iš 10.

„Matome, kad išsiskiria skirtingos universitetų ar aukštojo mokslo institucijų misijos bendrai šitoje vietoje. Vieniems, kaip ir minėjau, svarbu pritraukti labiau pasirengusius ir motyvuotus studentus ir išlaikyti aukštą studijų kokybę. Kitiems galbūt, siekiant stabilizuoti finansinę padėtį, svarbu pritraukti visus norinčius ir galinčius mokėti už savo studijas“, – sakė Vilniaus universiteto atstovas Vytautas Uždanavičius.

Studijų ekspertai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai tuo piktinasi ir tvirtina, kad stojamojo balo nepaisymas kelia riziką visai studijų kokybei.

„Vertinimas mūsų yra pakankamai neigiamas, kadangi problema turbūt yra ne tame, kad nesilaikoma kažkokių teisės aktų ar rekomendacijų, bet problema ta, kad tokiu būdu į aukštąsias mokyklas, į tą patį suolą patenka nevienodo lygio ir pasirengimo mūsų mokyklų abiturientai“, – tikino švietimo viceministras Valdemaras Razumas.

„Tai Lietuvoje jau daug metų į aukštąsias mokyklas gali patekti bet kas, net ir tie, kurie mokykloje visai nesimokė. Yra aukštųjų mokyklų, kurios galvoja tik apie savo išgyvenimą, o mažai galvoja apie tų jaunuolių ateitį, apie kažkokią studijų kokybę išvis negalvoja. Tai jos pasirenka tokį kaip ir diplomų gamybos variantą ir tokių mokyklų šiandien yra sočiai“, – aiškino „Reitingų“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos duomenimis, norintiems savo Alma mater turėti, o kartu ir galintiems už tai susimokėti minimalaus balo į valstybės nefinansuojamas vietas netaikė trys aukštosios mokyklos. Tai Mykolo Romerio, Vilniaus Gedimino technikos ir Vytauto Didžiojo universitetai. Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė teigia, kad jie skaičiuoja ne tik balus, bet ir vertina būsimų studentų motyvaciją.

„VDU vertina ir neformaliuoju būdu įgytas tam tikras kompetencijas, gebėjimus ir motyvaciją. Jeigu mes sakome, kad 5,4 yra privalomas, tai tame skaičiuje vienas gali būti atsineštinis. Na, pavyzdžiui, jeigu žmogus savanoriavo, jeigu dirbo kažkokiame slaugos sektoriuje, kodėl jam negalima suteikti tam tikros motyvacijos iki vieno balo, stojant į slaugos arba socialinio darbo specialybę?“, – sakė VDU studijų prorektorė Laima Taparauskienė.

Kartelę mažinantys universitetai aiškina, kad minimalus balas švelninamas tik toms specialybėms, kurios yra nepaklausios. Tačiau net ir tai nepadeda privilioti studentų. Daugiausia – po aštuonias – reikiamo studentų skaičiaus nesurinkusių programų yra Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universitetuose, taip pat Panevėžio kolegijoje.

„Jaunuoliai šiemet vėl pasuko labiau į socialinių ir humanitarinių mokslų pusę ir ignoruoja dažnu atveju technologijos mokslus, žemės ūkio mokslus. Jie nesirenka tų profesijų ir jeigu aukštosios mokyklos laikytųsi kartelių, tai tų jaunuolių, stojančiųjų į inžineriją, į žemės ūkio profesijas, būtų apskritai vienetai. Tai tada būtų drama ne tik aukštosioms mokykloms, bet jau ir mūsų valstybės ūkiui, ir pramonei, ir darbdaviams“, – sakė G. Sarafinas.

Visgi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įsitikinusi, kad minimali stojamojo balo kartelė – būtina studijų kokybės sąlyga tiek valstybės finansuojamoms, tiek nefinansuojamoms vietoms, tad sieks tai įtvirtinti jau įstatymu, o nebe rekomendacijomis.

„Yra siūloma, kad tie balai būtų nustatyti jau pačiame įstatyme kaip balai vienodi ir valstybės finansuojamose vietose, ir valstybės nefinansuojamose vietose. Seimas pavasario sesijoje nespėjo šitos pataisos išnagrinėti, net ir komitetas dar nespėjo išnagrinėti, tai tikimės, kad vienokį ar kitokį sprendimą rudens sesijoje mes turėsime“, – kalbėjo viceministras.

Į valstybės nefinansuojamas vietas šiemet įstojo beveik 6000 būsimų pirmakursių. Daugiausia sutarčių sudarė Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetai, Socialinių mokslų ir Vilniaus kolegijos.

www.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Comments

Kraunasi...