Nors žymusis baletmeisteris, choreografas ir aktorius praeitais metais paminėjo 67-ąjį gimtadienį, tačiau, kaip sako pats, širdyje jaučiasi ir gyvena taip aktyviai, lyg būtų 25-erių. Jurijus iki šiol turi daug mokinių, organizuoja šokėjų stovyklas, o taip pat tęsia darbus televizijoje. O jo santuokos ilgaamžiškumo su žmona Dalia galėtų pavydėti daugelis – pora kartu skaičiuoja beveik 50 metų.
Jurijus Smoriginas atvirai portalui tv3.lt papasakojo apie santuoką, Meilės dieną ir jaunų žmonių santykius.
Ar pora ruošiasi kaip nors ypatingai paminėti safyrines vestuvių metines? „Dalia yra labai stipri moteris ir labai kantri. Ji klasikinė lietuvė, bet tų senų laikų, ne dabartinių. Mūsų šeimoje ji yra kaip karalienė. Dukra ją puošia gražiausiais drabužiais, o aš giriu“, – atvirai sako Jurijus.
Artėjant Meilės dienai, pats pašnekovas tikina šiai didelės reikšmės neteikiantis – visgi tai nėra lietuviška šventė.
„Valentino diena man asocijuojasi tik su mano tėvais – mano tėtis buvo Valentinas, o mama – Valentina. Aš esu Valentinų vaikas. Man tai gražus vardas, kuris tiko abiems. Na, žinote, mes iš tos Lietuvos, kur Valentino diena nebuvo švenčiama, bet kadangi dabar ji atsirado mūsų padangėje, tai šiek tiek ją pažymime. Tik dabar atrodo, kad visas jaunimas tarsi gimė su Valentinu. Mes tokie nesame“, – neslepia jis.
Atskleidė sėkmingų santykių receptą
J. Smoriginas kartu su žmona skaičiuoja jau 50 metų. Tai skaičius, kurį ne kiekvienai porai pavyksta pasiekti. Kokia jų sėkmingų santykių paslaptis? Jurijus tikina, kad atviras kalbėjimasis ir dar vienas svarbus dalykas, apie kurį vyrai dažnai nesusimąsto arba pamiršta.
„Visada dažnai šnekuosi savo aplinkoje, kas yra nugyventi tokią kosminę data. Mes esame iš to laikmečio, kai nebuvo to bulvarinio šeimyninio gyvenimo. Dabar beveik visi žmonės kelia tokias vestuves, kad čia atrodo, jog jie yra holivudinės poros. Mano nuomone, tokia santykių pradžia yra tuštoka. Tarsi toje santuokoje būtiniausia, kad visi matytų, kaip žmonės teka. Dėl to santuoka yra pigi. Ir staiga po kelerių metų pora kalasi, mušasi, pykstasi ir skiriasi. Tik pagalvoji, kam viso to reikėjo“, – sako vyras.
„Pas mus nebuvo tokių „ekonominių“ santykių ir pas mus nedominavo pinigai. Nebuvo viešinimo priemonių – galbūt ir tai dare įtaką mūsų šeiminiam gyvenimui. Mes susituokėme ir greitai susilaukėme vaikų. Mums buvo svarbu sukurti šeimą. Dabar labai daug kam sueina 30-40, o jie dar vaikų neturi. Važinėja ir važinėja. O koks vaikas turi turėti vaikus-senelius? Paskui tas vaikas nueina į darželį, ir kiti jį erzina: „na, tavo močiutė tai labai faina“, – juokauja jis. – Mes tiesiog gyvenome tą gyvenimą.“
Jurijus atviras – jeigu ne žmona, jis nežino, koks žmogus būtų tapęs. Anot jo, svarbiausia šalia turėti žmogų, kuris tave supranta ir puoselėja panašias vertybes.
„Visada gyvenau siekiančio menininko gyvenimą ir šalia manes atsirado moteris, kuri pati turėjo išsilavinimą ir buvo graži. Ji suvokė, kad ir man išsilavinimas yra labai svarbus. Ji man padėjo siekti savo siekių ir tapti žmogumi. Kai šalia yra tinkamas žmogus, gali pasiekti viską, tapti tuo, kuo nori tapti. Kai santykių neriša pinigai, jie yra tikri. Dažnai santykius sugriauna pinigai, finansai, siekiamybė praturtėti ir kuo daugiau turėti. Dabar visi serga šia liga.
Atsakant labai paprastai, mūsų su žmona vertybės labai panašios ir tai neleidžia mums sugriauti santykių“, – šypsosi jis.
Užnuodyti protai
Šiais laikais poros ne taip lengvai išlaiko darnius santykius. Pastebimas didelis skyrybų šuolis. Pats choreografas tikina, kad santuokos turbūt „išėjo iš mados“, o žmonių protus užvaldė materialūs dalykai.
„Pinigai dabar užnuodijo visų jaunų žmonių smegenis. Viskas taip sudėtinga – butų jie negali nusipirkti, paskolas imti – irgi sunku, nes turėtum turėti gerą darbą. Žmonės lenktyniauja su savimi, nes visi nori griebti viską, griebti daug. Dažnai pamirštame žmogų, kuris yra šalia. Dabar ir moterys virto darboholikėmis. Apskritai, moterys yra fanatikės – jei daro, tai iki nugriuvimo. Moterys juk fiziškai ir emociškai yra stipresnės. Sudėtingi procesai dabar vyksta žmonių psichologijoje“, – teigia jis.
Vis dėlto kurti šeimą, anot Jurijaus, yra būtina. Jis pastebi, kad dabar žmonės verčiau pirma linksminasi, o tik tada galvoja apie svarbius dalykus.
„Žmogus ateina į šį pasaulį ir turi palikti žymę, savo geną, o tai padaryti galima per vaikus. Kai vaikas gimsta iš karštos meilės, jis yra kitoks, o kai jis atsiranda dirbtinai, yra visokių anomalijų. Didelė dalis žmonių dabar pirmiausia nori to „trali vali“, jauną gyvenimą pagyventi. O ta jaunystė prabėga taip greitai, kad kartais siaubas ima.
Jeigu dar turi ir gerų finansinių galimybių, pamatai, kad visi tampa panašūs. Jauni žmonės vis skaičiuoja, kiek ir kur yra buvę, ir jei tu ten nesi buvęs, iškart kyla tokios pašaipos. Juk viskas yra panašu. Manau, kad linksmintis reikia atlikus savo šeimyninę pareigą, o ne pradėti nuo malonumų ir džiaugsmų. Gyvenimas turi prasidėti nuo šeimos, kai esi galingas. Nes jei ilgai gyveni su vienu žmogumi, galiausiai pradedi galvoti, gal ne su tuo žmogumi esi, gyvenimas pasidaro nuobodus“, – atvirauja vyras.
„Ryšys yra vaikai, jie didžiausias turtas. Aš pats nuo 13 metų norėjau turėti vaikų, – juokiasi jis. – Kiek pamenu save, visada norėjau vaikų. Pagal mūsų tarybinius laikus, mes greitai jų ir susilaukėme. Galėjome kurti didesnę karjerą, o tik tada lauktis vaikų. Bet mes viską pradėjome nuo nulio – neturėjome nei buto. Mums didžiausias turtas yra vaikai.
Dabar pasaulis sumažėjo, pasaulis pagreitėjo. Gyvenimas turėtų būti lėtas ir saikingas, turėtų būti kažkokia monotonija. Kaip anksčiau žmonės atsisėdavo į vežimą ir tiesiog riedėdavo. Mes per daug skubame, lekiame ir per daug pametame, iš to vežimo labai daug daiktų iškrenta. Bet žmonės viską išmoksta tik mokydamiesi iš savo klaidų.“
