LGBT bendruomenė jaučiasi tildoma: „Esame cenzūruojami, o cenzūra lygi smurtui“

Kauno mieste ir toliau keliamas visuomenei aštrus LGBT+ klausimas – Vienybės aikštėje vyko diskusija „Su laiku“. Ar pavyks sukurti LGBT+ draugišką kultūrą?“. Savivaldybės leidimo negavusio „KAUNAS PRIDE“ renginio organizatorė Viktorija Kolbešnikova dalijosi, kad bendruomenė jaučiasi nuolat tildoma.

Kauno Vienybės aikštėje susirinkusius žiūrovus moderatorius Denisas Kolomyckis jis pasveikino taip: „Kaunas keičiasi ir tampa iš laikinosios šiuolaikiška sostine.“ Jo teigimu, kas dešimtas Lietuvos pilietis priklauso LGBT bendruomenei, todėl privalome užtikrinti šių asmenų teises ir laisves.

Svarbu drąsūs politiniai veiksmai

Diskusijos dalyviai aptarė, kaip paversti LGBT kultūrą visos visuomenės dalimi, ištraukti bendruomenę iš gyvenimo paraštėse. „Svarbu politiniai sprendimai, kad visi universaliomis teisėmis gyventų demokratiškoje valstybėje“, – sakė D. Kolomyckis.

Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjas Vytautas Valentinavičius įžvelgė problemą, kad Lietuva ne iki galo laikosi Europos Sąjungos principų ginant žmogaus teises.

„Reikėtų prisiminti, kad stojant į Europos Sąjungą valstybė prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus ir juos reikia, pirmiausia, labai gerbti. Negerbiant prisiimtų įsipareigojimų vienokia ar kitokia grupė atsiduria diskriminacinėje pozicijoje“, – svarstė jis.

Vytautas Valentinavičius nurodė, kad politikai turėtų ryžtingai priimti teisės aktus: „Taip išreikštų tą valią, kuria mūsų valstybė jau eina 30 metų – Vakarų Europos linkme.“

Tačiau šiuos procesus ekspertais vadino sudėtingais, nes iš politikų reikalaujama supratimo ir pagarbos vertybėms, įtvirtintoms Konstitucijoje. „Problema, kad politikai eidami į rinkimus leidžia sau interpretuoti konstitucines vertybes. Tas interpretavimas dažnai priklauso nuo jų supratimo ir galbūt individualių poreikių“, – dalijosi įžvalgomis jis.

Publicistė, profesinių sąjungų konsultantė Emilija Švobaitė kritikavo, kaip politikai interpretuoja Konstituciją.

„Žmogus, kuris labiausiai niekina Konstituciją, yra mūsų prezidentas yra Gitanas Nausėda, sakydamas, kad 38 straipsnis <…> būtinai kalba apie šeimą, kuri yra sudaryta dviejų skirtingų lyčių pagrindu. Tai yra seniai išaiškinta paties Konstitucinio Teismo, kad tai yra absoliuti netiesa.“

Kaune norėta LGBT renginius cenzūruoti

Tuo tarpu Viktorija Kolbešnikova akcentavo, kad jautė spaudimą tiek dėl „KAUNAS PRIDE“ eitynių, tiek dėl šios diskusijos Vienybės aikštėje.

„Esame kaunietės ir kauniečiai, mokantys mokesčius, <…> esame cenzūruojami, o cenzūra yra lygi smurtui. <…> Mes norime čia likti ir gyventi laisvai. Mūsų laisvė yra jūsų visų laisvė“, – sakė V. Kolbešnikova.

„Mūsų vienas iš pagrindinių reikalavimų yra pagarba asmeniniam gyvenimui. Mes privalome jaustis laisvi savo mieste, mūsų patirtys privalo būti išgirstos, jeigu norime kurti draugišką aplinką visiems“, – tvritino ji.

Pasak jos, didžiausią smurtą LGBT bendruomenėje patiria translyčiai asmenys: „Jie neturi galimybės vadintis vardu, kuriuo nori vadintis, jie neturi prieinamos sveikatos apsaugos.“

„Mes kalbame ne tik apie partnerystės įstatymą, Stambulo konvenciją ir t.t. Mūsų yra žymiai daugiau ir mes esame visi įvairūs. Mūsų visų patirtys turtina miestą ir dėl to „KAUNAS PRIDE“ pagrindinį šūkį pasirinkome „Mes esame visur“, – nurodė ji.

Kas dešimtas Lietuvos pilietis priklauso LGBT bendruomenei, nors tai yra marginalizuota grupė, ji sudaro dešimtadalį Lietuvos, minėjo D. Kolomyckis.

Viktorija Kolbešnikova gyrė jaunimo indėlį organizuojant šią diskusiją: „Svarbu, kad jaunimas organizuoja šitą diskusiją, nes <…> sužino apie savo galimybes į lyties raišką, į savo seksualumą.“

Jos teigimu, lyties raiška ir seksualumas yra dvi svarbios žmogaus tapatybės dalys. Kiekvienas turėtų suvokti, kad tai yra spektras, o ne statiška kategorija, sakė V. Kolbešnikova.

„Mes Lietuvoje turime Nepilnamečių apsaugos įstatymą, kur jaunimas negali gauti informacijos apie tos pačios lyties santykius, apie skirtingą lyties raišką. Aš tai irgi vadinčiau cenzūra“, – pridūrė ji.

Reikšmingas indėlis į švietimą

LMTA meno istorijos ir teorijos katedros docentė dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė teigė, Vakarų universitetuose humanitariniai mokslai turi stiprius teorinius pamatus, o Lietuvoje to nėra, dėl to jaunuoliai priversti žmogaus teisių sritimi domėtis patys.

Įvyksta tarpusavio nesusikalbėjimas – mąstome skirtingomis kategorijomis, baigę skirtingas aukštąsias mokyklas, sakė L. Kaminskaitė-Jančorienė.

Dėl to apie pamatines žmogaus teises, įskaitant LGBT bendruomenės bėdas, reikėtų pradėti kalbėti bent jau nuo aukštųjų mokyklų, teigė humanitarinių mokslų daktarė.

„Matau, kad yra pavienių kursų, dėstančių feminizmą ir queer, bet norėtųsi to daugiau. Drąsos palinkėčiau ir sau, ir savo kolegoms įtraukinėti į programas ir nepalikti vienų jaunų žmonių, o, atvirkščiai, suteikti jiems tuos įrankius“, – minėjo LMTA dėstytoja.

Dėl eitynių bylinėjamasi teisme

Portalas tv3.lt primena, kad gegužę Kauno miesto savivaldybė atsisakė duoti leidimą rugsėjo 4 d. planuojamoms LGBT palaikymo eitynėms miesto centre. Savivaldybės administracijos teigimu, eitynių maršrutas nuo Rotušės iki Nepriklausomybės aikštės netinkamas dėl Vilniaus gatvėje vyksiančių kapitalinio remonto darbų.

Šis „KAUNAS PRIDE“ organizatorių ir Kauno miesto savivaldybės nesutarimas pasiekė teismą.

Diskusijos dalyvis Vytautas Valentinavičius tvirtino, kad susibūrimų teisei nėra reikalingas savivaldybės leidimas: „Labai nepriimtina situacija, kai mes švenčiame demokratiją kelis dešimtmečius ir dar turime kovoti dėl žodžio ir susirinkimų laisvės.“

Diskusiją galite pamatyti čia:

Kauno miestas 2022 metais sieks apginti Europos kultūros sostinės vardą. Bendrakūrystės festivalis „Per_kūnija“ – viena Jaunimo programos dalių. Tai bus įžanga Europos jaunimo festivaliui „Audra“, vyksiančiam 2022-aisiais.

Žadama, kad Europos kultūros sostinės metais vyks daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Visi jie – atviri visų Lietuvos ir Europos piliečių nuomonėms, diskusijoms, saviraiškai, rašoma pranešime spaudai.

www.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Comments

Kraunasi...