Kelininkai per dešimtmetį žada Lietuvos kelius ir tiltus sutvarkyti taip, kad jie prilygs vokiškiems. Tiesa, už tai jie reikalauja dvigubinti finansavimą keliams ir skirti bent po 2 milijardus eurų kasmet. Tačiau politikai tokius kelininkų norus vadina nerealiais. Mat pinigų esą trūksta ir sveikatos apsaugai, pensijoms, šalies saugumui.
Žvyrkeliu Puodžiūnėlių kaimo gyventojai kasdien priversti 5 kilometrus dardėti į Panevėžį. Į Pasvalį tenka važiuoti kitu, tačiau labai panašiu žvyrkeliu.
„Dulkės, kasdien valomės dulkes. Greideriuoja pastoviai, kas iš to? Lėšų švaistymas. Jei lietus nelyja, negali, tik po lietaus, duobytės. Lūžta mašinos“, – apie kelių būklę kalba Puodžiūnėlių gyventoja Laima.
Iki Seimo rinkimų likus mėnesiui, susisiekimo ministras žada artimiausiais metais išasfaltuoti beveik 1 tūkst. kilometrų žvyrkelių, o tam skirti beveik pusę milijardo eurų. Tiesa, ar šis žvyrkelis bus asfaltuotas, dar nežinia.
Šalies kelininkai sako, kad per dešimtmetį yra pajėgūs Lietuvoje sutvarkyti kelius ir tiltus, kad jie prilygtų esantiems Vokietijoje. Tačiau tam jie reikalauja bent po 2 milijardus eurų kasmet. Tai būtų maždaug dvigubai didesnė suma keliams nei Vyriausybė skiria šiemet.
„Tam reikia ir laiko, sutvarkyti visą tinklą. Šiuo metu iš 21 tūkst. km reikia sutvarkyti 8 tūkst., tam reikia dešimtmečio“, – teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Jei tokios sumos būtų, mes turėtume sutvarkytus visus kritinės būklės tiltus per 4 metus, pasiektume 30 proc. blogų kelių tinklo rodiklį.
Didesnio finansavimo nežada
Kelininkams pritaria ir geresnių kelių reikalaujantys savivaldybių vadovai.
„Turim vietas, kur yra projektai, dirba ekspertai, projektai padaryti, bet stoja, nes kišenės tuščios“, – sako Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
Tačiau premjerė didesnio finansavimo nei šiemet kelininkams nežada.
„Biudžetas bus kaip visuomet toks pats – visus poreikius kelininkų, mokytojų, medikų, pensininkų ir kitų bandantis suderinti geriausiu įmanomu būdu.Biudžetas bus paruoštas. Sumos ten bus. Čia kiekvienų metų sezoninė daina, vėl gegužio žiedai, ateina biudžetas, pradės tie patys suinteresuoti asmenys, tai kelių įmonių pajamos, nori maksimizuoti pajamas“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Visgi kai kurie valdantieji ir po Seimo rinkimų į valdžią patekti besitikintys opozicijos atstovai kelininkams siunčia optimistiškesnius signalus.
Štai socdemai kalba, kad keliams galėtų skirti iki pusantro milijardo eurų, o įsteigus naują Kelių fondą ir kelių tiesimo darbus koordinuojančiai bendrovei „Via Lietuva“ leidus skolintis, kelių ir tiltų finansavimas esą galėtų ir dar labiau padidėti.
„Turime kalbėti ne apie kelių kokybės gerinimą, bet atstatymą į normalią situaciją ir palaikymą. Mažėja viešosios paslaugos, eina privatizacijos link, regionuose gyventojams sudėtinga pasiekti rajonų centrus. Investicijos prasmingos ir reikalingos“, – teigia „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Naujausia kelininkų užsakyta apklausa rodo, kad daugumai gyventojų kelių būklė yra pakankamai aktuali, tačiau ne pati svarbiausia sritis. Lietuviai kur kas labiau susirūpinę dėl sveikatos apsaugos, prekių, komunalinių paslaugų kainų, pensijų dydžio, korupcijos. Na, o prastėjantys keliai ir tiltai yra dešimtoje vietoje.
