Už Afrikos ribų ėmę plisti beždžionių raupai jau spėjo sukelti visuomenės ir mokslininkų susirūpinimą. Epidemiologė Rolanda Lingienė įspėja, kad tik laiko klausimas, kada šios ligos atvejis bus fiksuotas ir Lietuvoje.
Nors ilgą laiką mokslininkai gana retai fiksavo beždžionių raupus už 11 Afrikos šalių ribų, kuriose buvo pranešta apie pirmuosius šios ligos atvejus, naujausi duomenys rodo ką kita, konstatavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė.
„Šios ligos protrūkis įsiveržė jau ir į kelioliką Europos šalių, taip pat – JAV, Australiją, Kanadą ir Izraelį. Tad tik laiko klausimas, kada ir mes turėsime pirmą atvejį, nes ratas aplink mus mažėja“, konstatavo ji socialiniame tinkle.
Tokio plitimo nebūta ilgus metus
R. Lingienė priminė, kad paskutinis didžiausias beždžionių raupų protrūkis Vakarų pusrutulyje buvo registruotas 2003 m., prerijų šunims užkrėtus 47 žmones JAV.
„Tuo metu, remiantis infekcinių ligų duomenis renkančios grupės Global.health duomenimis, šią gegužę jau pranešta apie mažiausiai 160 patvirtintų beždžionių raupų atvejų ne Afrikos šalyse. Ir beveik visi jie buvo užregistruoti Europoje: 56 Jungtinėje Karalystėje, 41 Ispanijoje, 37 Portugalijoje ir po vieną ar kelis atvejus Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Šveicarijoje.
Kas dieną į šias šalis pakyla tikrai ne po vieną orlaivį iš Lietuvos, taip pat ir, žinoma, grįžta iš ten. Mokslininkai skaičiuoja, kad vien šį mėnesį apie beždžionių raupus už Afrikos ribų pranešta keturis kartus daugiau nei per pastaruosius 50 metų“, – dėstė ji.
„Tai iš tikrųjų rodo didžiausią raupų proveržį nuo jų išnaikinimo Vakarų pusrutulyje“, – UCLA Fielding visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologijos profesorę Anne Rimoin citavo R. Lingienė.
„Anot jos, daugelis žmonių, kurie dabartinio protrūkio metu susirgo beždžionių raupais, nekeliavo į Afriką ir neatseka kontakto su galimai užsikrėtusiu asmeniu.
Laimei, mirčių Europoje nuo šios ligos kol kas neregistruota, tačiau ir tokio plitimo nebūta ilgus metus. Kol kas ir PSO ekspertai ramina, jog grėsmių nėra, bet per daug rami aš nebūčiau. Turime dar vieną ligą, tad geriausia, ką galime padaryti dabar – kuo geriau ją pažinti“, – pastebėjo ji.
Plačiau apie tai, kaip į plintantį virusą reaguoja žmonės Lietuvoje, kviečiame žiūrėti vaizdo siužete:
Liga priskirta prie ypač pavojingų ligų
NVSC atstovė priminė, kad beždžionių raupai Lietuvoje priskirti prie ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų. Kartu ji nurodė kelis pačius svarbiausius dalykus, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas. Kaip beždžionių raupai plinta?
„Beždžionių raupais užsikrečiama įkandus gyvūnui (nešiotojais ir platintojais gali būti įvairūs gyvūnai – Gambijos žiurkės, voverės, dryžuotosios pelės, miegapelės, primatai) tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto gyvūno krauju, kūno skysčiais arba per odos / gleivinių pažeidimus.
Žmogus nuo žmogaus užsikrėsti gali tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, odos pažeidimais, taip pat per virusu užkrėstą aplinką, pvz., patalynę, rūbus. Be to žmogus žmogui virusą perduoti gali ir per kvėpavimo takų lašelius, tačiau, kaip rodo iki šiol mokslo turimi duomenys, plitimas nėra toks spartus ir tam, kad virusas būtų perduotas, kelių sekundžių pokalbio „akis į akį“ neužtenka, t. y. sąlytis turėtų būti ilgas“, – aiškino R. Lingienė.
Laikas, per kurį pasireiškia ligos simptomai, PSO duomenimis, dažniausiai yra nuo 6 iki 13 dienų, tačiau gali svyruoti ir nuo 5 iki 21 dienos.
Pagrindiniai simptomai
„Beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, nuovargiu, galvos, raumenų skausmais. Per 1-3 dienas nuo ligos simptomų pradžios išsivysto bėrimas, kuris pirmiausia neretai pastebimas veido srityje. Labiausiai pažeidžiamos vietos – veidas, delnai, pėdos. Bėrimas gali būti ir gausus, ir ne. Pažeistas vietas gali itin stipriai niežtėti“, – rašė R. Lingienė.
Gydymas yra simptominis, liga dažniausiai tęsiasi 2–4 savaites. Patariama saugoti bėrimų vietas, nesikasyti, leisti joms išdžiūti. Visais atvejais konsultuotis su gydančiu gydytoju.
Specialistė patarė vengti kontaktų su žmonių kūno skysčiais, oda, ypač, jei ant jos matomi net menkiausi pažeidimai ar bėrimas.
„Nesinaudokite kitų naudota patalyne, rankšluosčiais. Naudokite apsaugos priemones, ypač keliaudami. Daugumos ar net visų apsaugos priemonių, galiojusių dėl COVID-19 ligos plitimo, nebeliko daugelyje pasaulio šalių, tačiau atsarga, kaip sakoma, gėdos nedaro.
Taip pat neužmirškite rankų higienos – ji taip pat saugo nuo daugelio užkrečiamųjų ligų. COVID-19 pandemija parodė, kad pasaulis yra labai susiaurėjęs. Nuo pirmojo atvejo vasarį, prieš kelis metus, gavome tūkstančius sergančiųjų po kelių mėnesių. Dabar, viskas pasibaigus, vėl turime galimybę drąsiai keliauti net ir toliausius kraštus, o dar ir atostogos ant nosies, tad labai prašau – būkime atsakingi“, – ragino NVSC specialistė.
