Medikai perspėja: šis vėžys nusitaikė į jaunas, nerūkančias moteris

Mokslininkai ir gydytojai pastebi, kad sergančiųjų plaučių vėžiu amžius „pasislinko“ kone dešimčia metų, o ypač daugėja ligos pakirstų jaunų, nerūkančių moterų.

Nacionalinio vėžio instituto krūtinės chirurgas, profesorius dr. Saulius Cicėnas pabrėžia, kad genetinis paveldimumas susirgti plaučių vėžiu siekia 7–8 procentus, tačiau labai daug įtakos turi aplinka. Vis dėlto medikas atkreipė dėmesį į susirgimus, kurie verčia gūžčioti pečiais: „Žmogus nesupranta, kaip galėjo susirgti plaučių vėžiu, jei gyveno kaime, valgė ekologišką maistą, nei pats, nei šeimoje kas rūkė.“

Suserga nerūkantys

Profesoriaus teigimu, plaučių vėžys per pastaruosius metus pajaunėjo. „Nekalbama apie 25–30 metų amžiaus žmones (nors pasitaiko tokių pavienių atvejų), tačiau jei šiaip serga šešiasdešimtmečiai septyniasdešimtmečiai, dabar plaučių vėžys diagnozuojamas ir 50–60, 60–70 metų amžiaus grupėse. Taigi vėžys kažkur dešimčia metų pajaunėjo“, – sakė jis.

Medikas pabrėžė, jog ypač daug dabar kalbama apie jaunesnio amžiaus moteris, kurias užklumpa plaučių vėžys.

„Dabar visame pasaulyje šis klausimas nagrinėjamas, mes kaip tik irgi darome tyrimus, greitai bus šia tema parašyta disertacija. Čia daug reikšmės turi hormonalinis fonas: nustatyta, kad tie hormonai, kurie sukelia krūties vėžį, gali sukelti ir plaučių vėžį.

Paieškojus prediktyvinių žymenų molekulinėje krūties naviko sandaroje rasime tam tikrus prediktyvinius žymenis, kurių padidėjęs kiekis gali įspėti, kad gali atsirasti plaučių vėžys. Taigi moteris gali nerūkyti, gyventi geroje aplinkoje, tačiau plaučiu vėžiu gali susirgti lygiai taip pat sėkmingai kaip ir krūties vėžiu“, – kalbėjo S. Cicėnas.

Tiesa, pridūrė jis, nors moterų sergamumas plaučių vėžiu ryškiai didėja Europoje ir pasaulyje, pas mus statistika tokio augimo dar nerodo.

Simptomų ilgai nebūna

Kaip tv3.lt jau rašė, pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys – rūkymas.

„Čia reikia kalbėti apie visą rūkymą – pasyvų, aktyvų, elektronines cigaretes, kitus tabako gaminius. Tose šalyse, kur sumažėjo rūkančiųjų skaičius, sumažėjo ir sergančiųjų bei mirštančiųjų nuo plaučių vėžio rodikliai. Tačiau pažiūrėkite, kas darosi mokyklose – vaikai rūko jau nuo šeštos klasės“, – sakė S. Cicėnas.

Ne mažiau svarbūs rizikos veiksniai: aplinkos užterštumas, besikaupiančios radono dujos.

„Yra septynios pagrindinės taisyklės – Europos kodeksas prieš vėžį. Svarbiausia – laikytis tinkamo fizinio aktyvumo, mitybos režimo, nerūkyti, riboti alkoholio vartojimą, vengti streso“, – sakė jis.

Gydytojas priminė – liga neturi jokių ryškių simptomų, o kai jie jau atsiranda, būna vėlu. „Kai žmogui darosi silpna, jis tampa nedarbingas, atsiranda neaiškios kilmės karščiavimas, kosulys, dusulys, atsikosėjimas krauju, skausmas krūtinėje, liga jau būna pažengusi“, – sakė medikas.

Nustato jau išplitusį

Lietuva pagal sergamumą plaučių vėžiu yra trečia tarp Europos šalių, o pagal mirtingumą esame už raudonos linijos, kurią yra nusibrėžusios ES šalys. ES penkerių metų išgyvenamumas yra apie 15 proc., pas mus – apie 9–10 proc.

„Yra daug naujovių vėžio diagnostikoje, gydyme, tačiau pagrindinė problema – daugelis kreipiasi pavėluotai. Deja, net 80 proc. atvejų turime arba vietiškai išplitusią, arba pažengusią ligą. Tai labai sunku – kovojame už mėnesius, pusę metų, tai labai brangiai kainuoja valstybei. Tik 20–25 proc. atvejų galime kalbėti apie ilgą gyvenimo trukmę arba net ligonio išgydymą. Daugeliu atveju šiaip plaučių vėžys yra neišgydomas“, – krūtinės chirurgas.

www.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Comments

Kraunasi...