Nelaimė 12-metę ištiko per jos gimtadienį: smegenys suplaktos kaip kiaušinis

Išaušus gegužės 13-ąjai, Šalčininkų rajone gyvenanti Kamila atsikėlė itin pakilios nuotaikos, mat tą dieną ji šventė savo gimtadienį. Įsisegusi močiutės dovanotus auskarus, dvylikametė kaip ir kiekvieną rytą, sėdo į autobusą ir nuvažiavo į savo mokyklą. Išlipus stotelėje ir kertant judrią gatvę, mergaitę čia ištiko skaudi nelaimė – ją partrenkė automobilis.

Dabar Kamila jau keletą savaičių yra namuose, tačiau lemtingąją gegužės 13-ąją tiek ji, tiek jos visa šeima prisimins visą likusį gyvenimą.

Nelaimė ištiko per gimtadienį

Nors mergaitės mama Olga Gilevskienė tos dienos įvykius prisimena tarsi bėgančius žaibišku greičiu, vis dėlto jie į atmintį įsirėžė itin stipriai.

„Gegužės 13-ąją Kamilai suėjo dvylika metų. Pamenu, ryte jos pasveikinti atėjo močiutė, padovanojo auskariukus, pagyriau, kaip gražiai ji atrodo, suvalgė kelis saldainius ir išvažiavo į mokyklą. Ta diena be gimtadienio atrodė kaip ir visos kitos, nebuvo jokios nuojautos“, – pasakoja Kamilos mama.

Šalčininkų rajone gyvenanti O. Gilevskienė su vyru augina dvi dukras: šešiolikmetę vyresnėlę ir dvylikametę Kamilą. Nors mergaitės dažnai ryte į mokyklą važiuoja kartu, lemtingą rytą Kamila autobusu važiavo viena.

Smegenys buvo suplaktos kaip kiaušinis

Išlipus iš autobuso ir einant link Šalčininkų mokyklos, toje vietoje vaikai dažnai kerta gatvę, todėl ir tą dieną Kamila elgėsi taip pat – ėjo per gatvę, o toje atkarpoje pėsčiųjų perėjos nėra. Deja, mergaitė nepastebėjo automobilio. Jį vairavo vyras, kuris įvykio metu buvo blaivas.

Pamatęs viduryje kelio mergaitę, vairuotojas pagalvojo, kad ji greitai perbėgs kelią, todėl vairą pasuko į kitą pusę, o būtent tą akimirką Kamila ir nusprendė žengti atgal.

„Ji nuėjo iki gatvės vidurio, pamatė per vėlai automobilį, traukėsi atgal… ir partrenkė ją. Smūgis buvo toks stiprus, kad Kamila užkrito ant automobilio stiklo. Tris, keturis kartus pervirto ore per automobilį ir iš viršaus trenkėsi galva ant žemės.

Kaip mums vėliau pasakė chirurgas, paprastai šnekant, jos smegenys atrodė tarsi paimti kiaušinį ir jį suplakti. Net gydytojai nežinojo, ko tikėtis“, – lemtingas akimirkas prisimena O. Gilevskienė.

Liepė melsti stebuklo

Avarijos metu Kamila patyrė itin rimtus smegenų sužalojimus, o jos kūnas buvo nusėtas nubrozdinimais. Lemtingo įvykio metu abu mergaitės tėvai buvo darbe, todėl prabėgus vos kelioms akimirkoms po nelaimės, jie sulaukė skambučio.

„Pradėjome su vyru darbo dieną, paskui pažįstamas paskambino ir pasakė – tik nesinervuok, bet girdėjau, kad jūsų dukrą partrenkė automobilis.

Iš karto paskambinom vyresnei dukrai, ji pakėlė ir pasakė, kad nieko nežino. Tada iš karto supratome, kad partrenkė Kamilą“, – jautriai žodžius renka pašnekovė.

Kamila buvo nuvežta į Šalčininkų ligoninę, iš kurios reanimobiliu buvo skubiai pervežta į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. Tas akimirkas Kamilos mama prisimena kaip niekada gerai:

„Mes važiavome automobiliu iš paskos. Kai atvažiavome, chirurgas paprašė tik laukti. Jis nesakė, ar gyva ir kokios ji būklės. Paskui mums tik pažįstama medicinos darbuotoja pasakė, kad Kamilos širdelė labai dažnai stodavo, todėl nieko prognozuoti nebuvo galima.

Tada ji išėjusi mums pasakė: „Bėkite į koplyčią ir melskite stebuklo.“

Komoje išbuvo dvi savaites

Patiems medikams ši avarija sukėlė didelę nuostabą ir dar daugiau klausimų, mat Kamilos kūnas be nubrozdinimų nepatyrė rimtesnių traumų. Mergaitei buvo siūta tik galva, bet jos smegenys patyrė itin rimtus sužalojimus. Kamila po nelaimės paniro į komą, o ir patys medikai šeimai didelių vilčių neteikė.

„Man kiekvieną dieną leido būti šalia Kamilos reanimacijoje, aš jai ir dainavau, ir pasakas skaičiau, kad tik greičiau ji atsikeltų. Penkta para buvo baisiausia – mirties ir gyvenimo klausimas. Tada net kunigas atvažiavo, palaimino sveikimui, meldėsi ilgai už ją…“, – pasakoja mergaitės mama.

Kamila komoje išbuvo dvi savaites. Tai, kad ji pabudo, net ir patys medikai laiko stebuklu. Pabudus iš komos, mergaitės laukė ilgas gydymas ir bandymas sugrįžti į ankstesnį gyvenimą.

„Kai pabudo, ji dar buvo nesava. Tada ją perkėlė į neurochirurgijos skyrių, kuriame ji išbuvo tris savaites. Jau antrą savaitę ji tyliai sušnabždėjo „mama“, o paskui jau sekė ilgas grįžimas atgal…

Vėl iš naujo mokėmės kalbėti, nors sunku buvo, vis kosėdavo ji, bet kažkokiu būdu ištraukėme tą balsą, žinoma, iš pradžių ji kalbėjo lėtai, grubiai ir be emocijų“, – prisimena O. Gilevskienė.

Iš visų jėgų stengėsi pasveikti

Kamilai buvo įstatytas ir laikinas maitinimo zondas, tačiau mergaitė jį vis ištraukdavo ranka. Medikai svarstė, galbūt mergaitei reikėtų dėti gastrostomą, tačiau Kamilos mama griežtai su tuo nesutiko ir užsibrėžė savo dukrą pamažu maitinti pati šaukšteliu.

Pamažu ji išmoko valgyti pati, o bėgant dienoms, atleido ir paralyžiuotą dešinę mergaitės kūno dalį. Deja, kairioji pusė, matyt, buvo pažeista smarkiau, Kamilai sunkiai sekėsi pajudinti tiek kairiąją koją, tiek ranką, o ir kairioji akis nenorėjo atsimerkti pati.

Gydytojai kiekvieną dieną Kamilą ragino nepasiduoti, sukaupti visas jėgas ir bandyti sukontroliuoti savo kūną.

„Jums reikėjo pamatyti, su kokia ji jėga bandydavo visa drebanti pakelti kairę koją, vis kartodavo, kad ji pajėgs, kad pakels. Ir bėgant dienoms, ji šiek tiek ėmė kilnoti kairę koją, o kairės rankos tik alkūnę atleido, pirštukus iki šiol spazmuoja, jie susitraukę į kumštį“, – sako dvylikametės mama.

Paeiti viena negali

Po nelaimingo įvykio Kamilai vienai paeiti nelabai pavyksta, ji privalo įsikibti savo mamai ar artimajam į ranką. Mergaitei vaikščioti padeda kairės kojos įtvaras, o jos kairioji ranka ir akis yra vis dar šiek tiek paralyžiuotos.

Taip pat dvylikametei reguliariai yra leidžiami B grupės vitaminai ir stiprūs vaistai smegenims. O. Gilevskienė pasakoja, kad kol kas reikia sutvarkyti mergaitės neįgalumo dokumentus, o po to paaiškės, kiek ir kur yra paskirta reabilitacija.

Iki ilgesnės reabilitacijos Kamila dabar lanko užsiėmimus Šalčininkuose, tačiau greitu metu tikisi sužinoti daugiau ir apie galimas reabilitacijas užsienyje.

„Iš pradžių išnaudosime ir visą reabilitaciją Lietuvoje, kokią mums paskirs, bet dar norėtųsi išbandyti reabilitacijos galimybes užsienyje. Galbūt yra žmonių, susidūrusių su panašiomis problemomis, gal žino kas, kur geriausia reabilituotis“, – mąsto pašnekovė.

Supa daugybė draugų

Mergaitės mama iki šiol yra dėkinga visiems aplinkiniams, kurie padėjo nelaimės ištiktai šeimai. Pati O. Gilevskienė sako, kad visas ligoninės personalas buvo iš tiesų nustebęs, kiek daug žmonių vis lankydavo dukrytę.

„Kamila turi tiek daug draugų, ji tokio charakterio, kad prie visų pritampa. Kai ji buvo ligoninėje, tiek pradėjo žmonių važiuoti, kai kurių vaikų net aš pati nepažinojau, vieni išeidavo – kiti ateidavo“, – sako Kamilos mama.

Iki nelaimės dvylikametė buvo itin aktyvi mergaitė, kaip sako jos mama, ji spėdavo visur: ir pakoncertuoti, ir padainuoti, ir lankytis šaulių sąjungos, lėlių teatro būreliuose.

„Dabar yra labai svarbu tinkamai reabilituotis, nes pirmieji metai, o ypač pusmetis pirmasis, yra patys svarbiausi“, – patikina dvylikametės mama.

Finansinė pagalba šeimai labai reikalinga. Norintys ir galintys padėti tai gali padaryti pervesdami auką į Kamilos mamos sąskaitą: Gavėjas: Olga Gilevskienė Sąsk. nr: LT244010044400106093 (Luminor) Paskirtis: Parama Kamilai Gilevskytei

www.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Comments

Kraunasi...