Ukrainos ginkluotosios pajėgos fiksuoja, kad Rusija kare vis dažniau pasitelkia Sovietų Sąjungos laikų ginklus – raketas „Ch-22“, „Ch-59“, taip pat raketų paleidimo sistemas „S-300“. Ukrainiečiai svarsto, kad modernios raketos, kainuojančios 5–6 mln. eurų ar dar daugiau, rusams paprasčiausiai per brangios.
Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
14:47 | Estijos premjerė: „Vienintelė išeitis – atstumti Rusiją atgal iki jos sienų“
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas mano, kad jokia šalis negalės jaustis saugi, kol Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje. Kartu, jos teigimu, buvo klaidinga nenubausti Rusijos už agresiją Gruzijoje ir Ukrainoje.
„Dabar mums nereikia vėl būti švelniems. Vienintelė išeitis – atstumti Rusiją atgal iki jos sienų. Kad Putinas nieko neprarastų, bet ir nelaimėtų. Visa kita reikštų, kad agresija jam pasiteisino. Tai būtų kvietimas [Rusijai], ir nė viena valstybė negalėtų jaustis saugi“, – vokiečių leidiniui „Die Welt“ sakė K. Kallas.
„Todėl turime padėti Ukrainai apsiginti. Manau, kad visi dėl to turėtume padaryti daugiau“, – pridūrė Estijos premjerė.
Ji taip pat sakė suprantanti, kodėl Vokietija ginklų tiekimo klausimu nėra tokia greita kaip Baltijos šalys.
„ES esame 27 demokratinės valstybės. Mažesni laivai gali greičiau pakeisti kursą nei dideli. Vokietija yra labai didelis laivas. Svarbu, kad sprendimai būtų priimami ir įgyvendinami kuo greičiau“, – kalbėjo K. Kallas.
14:22 | Ukrainos branduolinės energetikos agentūra siūlo Zaporižios AE dislokuoti JT taikdarius
Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ trečiadienį sakė pritarsianti Jungtinių Tautų taikdarių dislokavimui Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje.
Pranešimas pasirodė kitą dieną po JT Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) raginimo sukurti saugumo zoną aplink šią elektrinę – didžiausią Europoje.
Zaporižios AE Rusijos pajėgos yra užėmusios nuo kovo, netoli jos ne kartą vyko kariniai veiksmai, privertę nuogąstauti dėl branduolinės katastrofos.
Rusija ir Ukraina dėl besitęsiančių apšaudymų kaltina viena kitą.
„Vienas iš būdų sukurti saugumo zoną Zaporižios AE galėtų būti taikos palaikymo kontingento įkurdinimas… ir rusų pajėgų atsitraukimas“, – sakė „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotynas. Jo komentarą transliavo Ukrainos televizija.
TATENA antradienį paragino „tuojau pat“ nustatyti saugumo zoną aplink Zaporižios atominę elektrinę.
„Dabartinė situacija netinkama“, – sakoma TATENA ataskaitoje, parengtoje agentūrai praėjusią savaitę nusiuntus į Zaporižios AE savo komandą.
13:43 | Lenkija ginkluojasi ne veltui: perspėjama dėl karo su Rusija per artimiausius 3–10 metų
Lenkijos gynybos ministerijos pareigūnas pareiškė, kad per artimiausius 3–10 metų yra didelė karo su Rusija rizika, todėl kaimyninė Lietuvos valstybė aktyvavo pasiruošimo ir modernios ginkluotės įsigijimo mechanizmus.
Lenkija kitų metų gynybos biudžetui numatė skirti rekordinius 97 mlrd. zlotų (apie 20,5 mlrd. eurų), pažymima gynybos viceministro Marcino Ociepos interviu Lenkijos naujienų agentūrai PAP.
„Yra rimta karo su Rusija rizika nuo 3 iki 10 metų periodu. Viskas priklauso nuo to, kaip baigsis konfliktas Ukrainoje, tačiau mes vertiname, kad būtent tiek laiko Rusijai tam prireiktų. Mes turime šį laiką išnaudoti maksimaliai perginkluoti Lenkijos kariuomenę ir, atleiskite man, tai jau visiškai antraeilis klausimas dėl to, kaip buhalteriai skaičiuos šias išlaidas“, – cituojamas Lenkijos gynybos ministerijos atstovas.
13:12 | Rusija vis dažniau griebiasi sovietinių ginklų
Rusija kare prieš Ukrainą vis dažniau naudoja pasenusius sovietų ginklus: raketas „X-22“ (liet. „Ch-22“, angl. „Kh-22“) ir „X-59“ (liet. „Ch-59“, angl. „Ch-59“), taip pat raketų paleidimo sistemas „S-300“, nes Rusijos atsargos šiek tiek „išseko“, Ukrainos televizijoje tvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.
„Matome tokią tendenciją, kad priešas vis dažniau naudoja pasenusius sovietinius ginklus. Jei vakar „Ch-101“ raketos skraidė, tai jau retenybė, nes raketos „Ch-101“ yra labai brangios, daugiau nei 5 mln. arba 6 mln. eurų, o gal ir daugiau. Tai technologiškai pažangiausios raketos, kurias Rusija naudoja prieš mus“, – teigė J. Ihnatas.
„Tai rodo, kad priešas jau taupo išteklius, kuriuos išleido karui Ukrainoje. Įvairių šaltinių teigimu, priešo rezervas šiek tiek išseko“, – pridūrė jis.
J. Ihnatas prisiminė informaciją, kad Rusija kreipėsi į Iraną dėl bepiločių orlaivių, o į Šiaurės Korėją – dėl artilerijos sviedinių.
„Akivaizdu, kad jų kariniame-pramoniniame komplekse ne viskas taip gerai“, – sakė jis.
