Oficialu. Briuselis pateikė išaiškinimą, kaip sankcionuotos prekės turi vykti į Kaliningradą per Lietuvą

Diskusijose dėl Europos Sąjungos sankcionuotų prekių judėjimo iš Rusijos į Kaliningradą padėtas taškas. Europos Komisija pateikė išaiškinamąjį dokumentą, kad sankcionuotos prekės per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą gali keliauti geležinkeliu, tačiau ne vilkikais, nes sankcijų reglamentuose aiškiai išskiriamas prekių importo ir gabenimo draudimais sausumos keliais.

Bet Lietuva turės stebėti, kad Europos Sąjungos sankcijos nebūtų apeinamos pasinaudojant prekių tranzitu, o tai reiškia, jog bus atsižvelgiama į 3 pastarųjų metų konkrečių prekių transportavimo kiekius. Jeigu prekių kiekis viršys pastarųjų metų vidurkius, tuomet prekių tranzitas geležinkeliu galės būti stabdomas.

„Šalys narės tikrins, ar tranzito kiekiai lieka ties pastarųjų 3 metų istoriniais vidurkiais, kas konkrečiai atspindi tikrąjį svarbiausių prekių poreikį paskirties vietoje, žiūrės, ar nėra neįprasto srauto arba prekybos modelio, kas galėtų atspindėti bandymą apeiti sankcijas. Tokiu atveju šalys narės imsis visų reikiamų priemonių pagal Europos Sąjungos teisę, įskaitant, kai to reikia, ir tranzito draudimo arba prekių sulaikymo“, – rašoma išaiškinime. 

Pasak Europos Komisijos, europinės sankcijos draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, importuoti, eksportuoti arba pervežti konkrečias paminėtas prekes, jeigu jų kilmės šalis yra Rusija arba jeigu jos eksportuojamos iš Rusijos. Šiuo atveju kalbama apie plieną, geležį, cementą, alkoholį, prabangos prekes, anglį, naftą ir naftos produktus, tik sankcijų įsigaliojimas konkrečioms prekių grupėms skiriasi pagal datas. 

Reglamento specialus straipsnis taip pat draudžia Rusijoje įsteigtoms transporto bendrovėms gabenti bet kokias prekes sausumos keliais Europos Sąjungos teritorijoje, taip pat ir tranzitu. Tačiau šis draudimas netaikomas prekėms, kurios gabenamos tarp Rusijos ir Kaliningrado, jeigu jos nėra sankcionuotos kitais reglamento straipsniais.

Todėl išeina, kad sankcionuotos prekės, kaip alkoholis, cementas, plienas, geležis ir panašiai, negali būti gabenamos sausumos keliais per Lietuvą. Bet Komisija nerado jokių argumentų, kodėl jos negalėtų būti gabenamos geležinkeliais. 

„Toks specifinis režimas netaikomas geležinkelių transportui tuo pačiu maršrutu, tačiau be jokių abejonių šalys narės turi pareigą efektyviai kontroliuoti, kad tai atitiktų Europos Sąjungos teisę“, – teigia Komisija. 

Karinio pobūdžio, dvigubos paskirties prekių ar technologijų tranzitas yra draudžiamas bet kokiu atveju.

Lopata: Lietuva tapo teritorija su keliuku

Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius teigia, kad toks Europos Komisijos išaiškinimas yra nenaudingas Lietuvos interesams. „Mes įsiveliame į žaidimus, į potencialiai nuolatinius ginčus. Mes sakysime „gana“, rusai sakys „negana“. Mes gauname nuolatinės įtampos klausimą, tai galima paversti įtampą keliančiu dalyku bet kada“, – įvertino europarlamentaras. 

Parlamentaras, kaliningradistikos ekspertas Raimundas Lopata teigia, jog šitoks algoritmas reiškia išimtį iš išimčių ir tai yra nuolaidos Rusijai, kuri pradėjo karą Ukrainoje. 

„Pagrindinis klausimas šioje istorijoje – ar mes čia esame kažkoks kelias, kurioje stovi pravažiuojama karčiama, ar mes vis dėl to valstybė? Čia principinis klausimas. Bet kokios išimtys iš išimčių reiškia ne valstybę, o teritoriją su keliuku“, – teigia R. Lopata. 

 

Jis sako, jog tokia įvykių baigtis yra aiški Lietuvos nesėkmė. Parlamentaro nuomone, buvo padaryta klaida, kad nebuvo sujungtas į vieną paketą prekių tranzitas į Kaliningradą ir, pavyzdžiui, Odesos atblokavimas, kad Ukraina galėtų transportuoti grūdus pasauliui. 

Lietuva sankcijų įgyvendinimo klausimą dar galėtų kelti Europos Vadovų Taryboje, kurioje nuo mūsų šalies dalyvauja prezidentas Gitanas Nausėda. Anot R. Lopatos, Lietuva turėtų atmesti Europos Komisijos interpretaciją ir šiuo atveju Lietuvos prezidento vaidmuo būtų svarbus. 

Parlamentaras, buvęs politologas sako, kad apskritai Lietuvoje ryškėja labai aiški problema: stokojama institucinės atminties, o tai reiškia, kad valstybės įstaigose nėra likę asmenų, kurie, pavyzdžiui, dar pamena Lietuvos derybas dėl keleivių, prekių ir karinio tranzito iš Rusijos į Kaliningrado sritį. Visose jose Lietuva užsitikrino, kad jos interesų būtų paisoma. 

„Prisiminkime, kaip mes vedėme derybas dėl trijų Kaliningrado tranzitų: karinio, žmonių ir prekių. Kažkaip visi sakė, kad mes laimėjome. Reiškia, mokėjome, žinojome, kaip tokiose situacijose elgtis. Visų pirma, mes žinojome, jog tai mūsų suvereniteto kompetencija. Karinis tranzitas – tik mūsų valioje, prekių tranzitas – sugalvotas mechanizmas, kuris atitinka mūsų interesus, keleivių irgi, – pažymi R. Lopata. 

Paklaustas, ar šiuo atveju reikia reikalauti personalinės kieno nors atsakomybės, R. Lopata teigia, kad to daryti nereikia, tuo tarpu opozicijos atstovas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog ateinantį trečiadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kviečiamas į frakcijos posėdį, kuriame turėtų atsakyti į parlamentarų klausimus. S. Skvernelis neatmeta galimybės, kad ministrui bus rengiama interpeliacija arba nepasitikėjimo procedūra. 

Tačiau opozicijoje politikai kalba, kad G. Landsbergis gali iš šios istorijos išlipti sausas, nes konservatoriai geba „apvynioti“ aplink pirštą prezidentą G. Nausėdą įteigdami jam, jog jis tiek pat kaltas dėl užsienio politikos nesėkmių, kaip ir Užsienio reikalų ministerija ar Vyriausybė. Taip yra dėl to, kad pagal Konstituciją prezidentas „sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką“. Tokiu būdu prezidentui tampa sunku reikalauti ministro atsakomybės.

Lietuvos valdžia teigė viską suderinusi 

Panašios įvykių baigties buvo galima tikėtis, nes Europos Sąjungos sankcijų Rusijai tikslas buvo neleisti konkrečių prekių importuoti iš Rusijos į Europos Sąjungą ar vežti prekių tranzitu parduoti trečiosioms šalims, bet nebuvo siekiama sutrikdyti prekių transportavimo tarp skirtingų Rusijos dalių. 

Lietuvos atstovai teigia, kad sankcijų taikymą jau anksčiau derino su Europos Komisija ir balandžio 15 dieną yra gavę kelių Komisijos generalinių direktoratų išaiškinimą, esą sankcionuotos prekės, tokios kaip plienas, geležis, cementas, alkoholis ar prabangos prekės, negali vykti tranzitu per Europos Sąjungos teritoriją iš Rusijos į Kaliningradą.

Tačiau kai kurie su direktoratų išaiškinimu susipažinę šaltiniai sako, jog iš tiesų išaiškinimo turinys nebuvo vienareikšmis, o tokie klausimai turi būti derinami aukščiausiu lygmeniu, tai yra ne su biurokratais. 

Praėjusią savaitę Briuselyje lankėsi Lietuvos delegacija su užsienio reikalų viceministru Raimundu Karobliu ir premjerės patarėju Jonu Survila, buvo derinamos pozicijos. Pirmadienį Prezidentūroje buvo surengtas susitikimas, po kurio nei Prezidentūros atstovai, nei premjerė Ingrida Šimonytė, nei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ar užsienio reikalų viceministras R. Karoblis nepanoro komentuoti situacijos. Tai jau rodė situaciją, kad Lietuvai nepavyksta įtikinti Europos Komisijos laikytis griežtos lietuviškos pozicijos. 

Reglamentai nebuvo labai aiškūs

Europos Sąjungos sankcijos buvo priiminėjamos paketais nuo pat 2014 metų, kai Rusija užgrobė Krymą ir pradėjo karinius neramumus Donbase. Tačiau Kremliui pradėjus visaapimantį karą Ukrainoje šių metų vasario 24 dieną, Europos valstybės priėmė dar daugiau sankcijų, kurios papildo ankstesnius ribojimus.

Kovo 15 dieną Europos valstybės pritarė ketvirtajam sankcijų paketui, pagal kurį nuo birželio 17 dienos į Europos Sąjungą uždraudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti geležį ir plieno produktus, jeigu jų kilmės šalis yra Rusija arba jeigu jie eksportuojami iš Rusijos. Taip pat šiuos produktus draudžiama pirkti, transportuoti, teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą, drausti.

Nesunku suvokti, kad šis draudimas labiau nutaikytas į Europos Sąjungos subjektus ir siekiama, kad Rusija prarastų apie 3,3 mlrd. eurų vertės eksportą į Europą. Bet ketvirtajame sankcijų pakete dar nėra nė žodžio apie Kaliningradą.

Balandžio 8 dieną Europos Sąjungos valstybės priėmė penktąjį sankcijų paketą, kuriame jau atsirado tiesus ir aiškus Kaliningrado paminėjimas. Esminis dalykas, kad kartu su penktuoju sankcijų paketu atsirado draudimas Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos teritorijoje, taip pat ir vykstant tranzitu. Šis draudimas nėra taikomas, jeigu Rusijos transporto įmonės gabeną paštą arba tranzitu gabena nesankcionuotas prekes tarp Rusijos bei Kaliningrado. Kai kalbama apie kelius, tai mintyse turima omeny vilkikai, bet Lietuva traktavo, kad tai apima ir prekių transportavimą geležinkeliu.

Penktajame pakete nugulė ir nuo liepos 10 dienos įsigaliojęs draudimas importuoti į Europos Sąjungą vėžiagyvius, ikrus, alkoholį, cementą, medieną, sidabrą, laivus, vilkikus ir kitas prekes.

Šiuo atveju draudimas irgi labiau nutaikytas į Europos Sąjungos subjektus, tai yra draudžiama šias prekes tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti, perduoti, teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, teikti finansavimą. Europos Komisija komunikavo, kad šio importo draudimo vertė siekia apie 5,5 mlrd. eurų.

Taigi iš esmės galima konstatuoti, kad penktajame sankcijų pakete tikrai paminėta, jog tranzitu tarp Kaliningrado ir Rusijos prekės gali būti gabenamos, jei jos nėra uždraustos pagal kitas reglamento nuostatas, bet nuo birželio 17 ir liepos 10 dienos įsigalioję draudimai yra daugiausia orientuoti į importą į Europos Sąjungą arba Rusijos eksporto užkardymą.

www.tv3.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer