Ilgai laukta atomazga: iš Briuselio Lietuva gavo nurodymą atnaujinti sankcionuotų prekių tranzitą į ir iš Kaliningrado. Tiesa, krovinius rusai galės vežti tik geležinkeliais, ne vilkikais. Europos Komisijos išaiškinime atsiranda ir kvotos: rusai negalės prekių per musu šalį gabenti daugiau nei iki sankcijų.
Opozicija jau dabar kala prie kryžiaus Lietuvos užsienio politiką, neva sąjungininkų akyse gavome dar ir nepatikimų partnerių etiketę. Tokį Briuselio sprendimą kritikuoja ir dalis valdančiųjų.
Dar ankstų rytą į uždarą posėdį renkasi Užsienio reikalų komiteto nariai. Posėdis neeilinis, visi traukia į salę, į kurią net mobiliųjų telefonų negalima neštis. Nors darbotvarkė taip pat įslaptinta, tačiau jau nuo ryto aišku, kad ant stalo padėtas preliminarus Europos Komisijos išaiškinimas dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui.
„Pastarąsias 3 savaites Lietuvos Vyriausybė vykdė labai aktyvias konsultacijas su EK“, – teigia Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.
Nuo ryto apie Maskvai tinkamą Briuselio sprendimą pradėjo trimituoti Kremliaus ruporai.
„Rusijos informacijos komentuoti aš tikrai nesiruošiu“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
O Europos Komisija savo išaiškinimą paskelbė darbo dienos pabaigoje. Briuselis leidžia tranzitu, bet tik geležinkeliais, o ne vilkikais, gabenti sankcionuojamas prekes Kaliningrado poreikiams. Bet nustato kvotas – rusai negalės vežti daugiau sankcionuojamų prekių, nei jų veždavo dar iki sankcijų įsigaliojimo. Bus imamas 3-ejų metų krovinių vidurkis. Draudimas lieka galioti karinės, arba dvigubos paskirties sankcionuojamų prekių ir technologijų prekėms.
Užsienio reikalų ministerija:
„Lietuva, būdama transatlantinės bendruomenės narė ir nuosekli sąjungininkė, negali ignoruoti strateginių Lietuvos užsienio ir saugumo politikos partnerių bei EK pozicijų bei vertinimų. <…> Lietuva supranta, kad paskelbtos naujos ES sankcijų gairės gali sukurti nepagrįstą įspūdį, kad transatlantinė bendruomenė švelnina savo poziciją bei sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu. Lietuva ir toliau pasisako už kuo griežtesnius ir platesnius ES sankcijų taikymo modalumus.“
Tokią istorijos atomazgą kritikuoja patys valdantieji.
„Akivaizdu, kad mes nesugebėjome įrodyti, kad čia esame mes ES valstybė, o ne kažkokia teritorija, per kurią eina kelias ir esame pravažiuojama karčiama. Manau, kad toliau įrodinėti yra erdvės, akys, visų pirma, krypsta į šalies prezidentą“, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Raimundas Lopata.
„Nemanyčiau, kad tai yra gera žinia kokia nors Lietuvai, regionui, ar demokratiniam pasauliui apskritai, nes mūsų pozicija visada buvo principinė, kad režimas turi kraujuoti, kad sankcijos turi būti griežtos“, – tvirtina Konservatorius Paulius Saudargas.
Opozicija dar prieš gaudama galutinį išaiškinimą jau trimituoja – tai dar vienas mūsų diplomatijos pralaimėjimas, o prieš stabdydami tranzitą valdantieji nepasitarė su kitomis šalimis ir savaip interpretavo sankcijų politiką.
„Čia yra pats blogiausias rezultatas, koks tik galėjo būti. Galėjome taip neužlaužti taip, kaip esame padarę ir išvengti tos diplomatinės įtampos Europoje ir galėjome išsaugoti veidą. Dabar turėsime ir tranzitą, ir reputaciją sugadintą, tame tarpe ir santykius politinius Briuselyje“, – kalba Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
„Aš esu įsitikinęs, kaip ir kažkada minėjau, kad taip ir buvo visuomet, tiktai mūsų atskirų valstybės institucijų neteisingas interpretavimas tiesiog ir sukelta nereikalinga įtampa“, – teigia demokratų „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Tiesa, patys valdantieji aiškina, kad tranzito stabdymas buvo suderintas ir tik dabar Briuselis apsigalvojo.
TV3 žiniomis, didžiosioms Europos Sąjungos ir NATO valstybėms šis tranzito klausimas nėra toks svarbus, kaip Lietuvai, o eskalacija su Rusija esa kelia daugiau problemų, nei tranzito draudimas duoda naudos.
„Neabejotina, kad buvo tiesioginis, ar netiesioginis Maskvos spaudimas, kuriam turbūt greičiausiai pirmieji sutriko mūsų vieni artimiausių sąjungininkų vokiečiai. Taip, kad dabar iš tikrųjų yra Rusijos pergalė“, – sako R. Lopata.
Opozicija tikina, kad tai jau trečias kartas, kai Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama Lietuvos diplomatija patiria fiasko – prieš tai buvo nesėkmės su baltarusiškomis trąšomis ir Taivano atstovybe.
„Mes jau praradome viltį, kad ponas Landsbergis supras savo klaidas, nes jis tuo mėgaujasi, tuo savo veikimu ir savo užsienio politika, bet kaip ir minėjau, vienas po kito epizodai, rodo kompetencijos stoką ir neprofesionalumą. Aš nežinau, kodėl taip vyksta, ar tai yra siekis įsirašyti į istoriją, bet mus vis pastato į vietą ir pataiso mūsų užsienio partneriai, strateginiai partneriai“, – teigia G. Paluckas.
„Lietuvos Vyriausybė, visa Vyriausybė in corpore, turėtų rasti tuos asmenis, kurie turėtų prisiimti atsakomybę už tos situacijos chaotišką valdymą, arba visišką jos nevaldymą“, – sako darbietis Andrius Mazuronis.
Šiuo metu į Europos Sąjungos teritoriją draudžiama įvežti metalus, cementą, alkoholį ir kitas prekes. Nuo rugpjūčio sankcijos įsigalios ir kietajam kurui, o metų gale – ir naftai bei jos produktams. Vakar muitininkai į Lietuvą neįleido 26 vilkikų su sankcionuotomis prekėmis.
