Palygino maisto kainas Lietuvos parduotuvėse: spalį ir lapkritį kainos dar kils

2019 metų rugsėjo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginus su rugpjūčio mėnesiu pabrango 1,06 Eur, ir kainavo 4,66 (9,1 proc.) eurų brangiau nei metų pradžioje, skelbia pricer.lt. Spalio ir lapkričio mėnesiams taip pat prognozuojamas kainų kilimas.

„Didindama krepšelio kainą (+91 centu) tinklu su pigiausiu krepšeliu lieka „Norfa”, antroje pagal pigumą vietoje išlieka „Maxima” padidinus krepšelio kainą +77 centais. „Lidl” kainą didina +1,19 eurų ir lieka trečioje vietoje. „Rimi”didina pigiausių prekių kainas +65 centais ir pakyla į ketvirtą vietoje. „Iki” didina krepšelio kainą +1,7 eurų – krenta į penktą vietą. „Barbora” krepšelio kainą padidinus 1,09 eurų lieka paskutinėje šeštoje vietoje. Matome, kad visi didino kainas ir pokyčiai reitinge įvyko tik todėl, kad visi tinklai kėlė kainas skirtingai”, – rašoma pranešime spaudai.

Populiarių produktų vidutinio krepšelio kainų rugsėjo mėnesio analizė rodo, kad 2018 praėjusių rugsėjo mėnesio žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo 1,79 eurų (4,8%) mažesnė už šių metų rugsėjo mėnesio krepšelį.

Vertinant skirtingų produktų kainas, bendrovės analitikai pastebi, kad labiausiai brangstanti prekė Lietuvoje yra bulvės, taip pat ir obuoliai, kurių derlius šiemet nėra labai geras. Taip pat kyla cukraus, kiaulienos, kai kurių prekės ženklų pomidorų sultys, makaronai, malta kava, sviestas, juoda duona.

Labiausiai pinga pomidorai, pigiausios pomidorų sultys, avižiniai dribsniai, pigiausias batonas, juodoji arbata.

„Kadangi rugsėjo kainų augimą vartotojas sėkmingai „prarijo“, spalio mėnesį galima tikėtis tolimesnio kainų augimo. Aišku, žiūrint į praeitus metus, spalio – lapkričio mėnesiais įprastai tinklai mažindavo kainas, bandydami tapti pirmo pasirinkimo tinklu kalėdinių ir Naujų metų švenčių metu. Bet šiais metais tam poreikio nėra – vartotojai, didėjant pajamoms, lengvai priima kainų kilimą, iki rinkimų toli – tad šiais metais kainų rekordui būti”, – rašoma pranešime.

Ką daryti vartotojui, kurio maistui išleidžiamų pinigų kiekis nuo metų pradžios išaugo beveik 10 procentų?

„Siūlome lyginti prekių kainas – krepšelių skirtumas tarp tinklų taip pat gali siekti 10 ir daugiau procentų. Kas keisčiausia, pirkėjai, prieš pirkdami kokį nors mobilų telefoną, norėdami sutaupyti bent pora eurų, palygina visas internetines parduotuves, o pirkdami maisto prekes apie tai negalvoja ir praranda dešimtimis eurų kas mėnesį”, – rašoma pranešime.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Europos statistikos duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje prekių ir paslaugų vartojimas jau pasiekė 90 proc. bendrijos vidurkio. Uždirbame mažiau, bet perkame, pietaujame, pramogaujame pigiau, todėl gyvename, esą, labai panašiai kaip vidutinis europietis.

Vidutinis lietuvis uždirba 800 eurų į rankas. Estai, kuriuos bandome vytis, uždirba 1200 eurų, britai – 2500 eurų. Atrodytų, situacija šioje krūvelėje liūdnoka, bet ar iš tiesų taip yra? Ar su savo 800 eurų leidžiame sau žymiai mažiau nei daugiau uždirbantys europiečiai?

Europos statistiniai duomenys rodo, kad mūsų prekių ir paslaugų kainos sudaro maždaug du trečdalius ES vidurkio. Už mus pigiau prekes ir paslaugas perka tik vengrai, lenkai, rumunai ir bulgarai. O pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė prekių ir paslaugų kainomis statistikoje mus lenkia kone dvigubai. Bet tai statistika. O štai pasaulio bent šiek tiek matę lietuviai sako, kad statistika toli gražu neatspindi realybės ir to, kiek sau galime leisti.

Ekonomistai aiškina, iš kur atsiranda vartojimo statistikos ir tikrovės vaizdo nesutapimas. „Nereikia pamiršti, kad skirtingi visiškai yra vartojimo krepšeliai skirtingose šalyse. Tarkime, Pietų Europos šalyse žmonės labai daug eina į kavines, restoranus. Ir netgi ten išleidžia daugiau maistui, negu kad eidami į parduotuvę. Lietuvoje yra visai atvirkščia situacija, lietuviai išleidžia daug pinigų parduotuvėse, ir mažai restoranuose. Taigi tas palyginamumas, na, jis nėra akmeny iškaltas, ir nereikia priimti visai kaip už gryną pinigą“, – sakė „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Anot ekonomistų, lietuvių galimybės pirkti ir kokybiškiau gyventi išties auga, ir tuo galime pasidžiaugti. Deja, tik statistiškai išleidžiame daugiau nei uždirbame – o tai reiškia, kad šalyje vis dar gaji šešėlinė ekonomika.

www.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Comments

Kraunasi...