Gyventojai, kaupę pensiją antroje pensijų pakopoje, tikina atsidūrę spąstuose. Sukauptų pinigų jie negali atsiimti, nes, pavyzdžiui, sąskaitoje turi 6 eurais daugiau nei numato įstatymas. Žmonės piktinasi tvarka, tuo metu pensijų fondų valdytojai bando juos įtikinti kaupimo nauda.
Portalo tv3.lt skaitytoja Vitalija pasakojo, kad neseniai išėjo į pensiją, tačiau sukauptų pinigų negali pasiimti, nes sukaupė 6 eurais per daug.
„Taip, pinigus kaupiau ir antroje pensijų pakopoje. Tačiau tai dariau ne savo noru. Paprasčiausiai nespėjau nutraukti kaupimo, kai tai buvo galima padaryti. Taigi, kiekvieną mėnesį nuo algos pensijų fondai pasiimdavo po keliasdešimt eurų.
Dabar, jau sulaukusi pensijos, tuos pinigus galėsiu atsiimti visus iš karto. „Sodra“ informavo, kad bus išmokėta visa suma, nes sukaupiau tik šiek tiek daugiau nei 5,4 tūkst. eurų“, – pasakojo moteris.
Tačiau, anot jos, pensijų fondų bendrovė netrukus pranešė, kad pasikeitė fondo vertė.
„Dabar mano sukaupta suma jau siekia 5409 eurus, t. y. 6 eurais daugiau nei galima išmokėti vienkartine išmoka. Todėl visų pinigų negausiu, jie bus man išmokami periodinėmis išmokomis.
Vis tik norėčiau atgauti visus pinigus. Tikrai atsisakyčiau ir tų 6 eurų, kad tik gaučiau vienkartinę išmoką“, – tikino Vitalija.
Ji piktinosi, kad nustatyta vienkartinės išmokos suma – nelanksti ir nepritaikyta gyventojų poreikiams.
„Juk, jeigu būčiau sukaupusi 5404 eurais daugiau, irgi pinigų negaučiau, nes sukaupiau 1 euru per daug. Kodėl ši riba negali būti lankstesnė?“ – klausė moteris.
Vitalija tikino, kad, jeigu būtų žinojusi, būtų pasinaudojusi kaupimo stabdymo metams galimybe.
„Juk vieną kartą metams kaupimą galima sustabdyti. Niekada nesinaudojau šia galimybe. O, jeigu bučiau pasinaudojusi, dabar būčiau atgavusi visus pinigus“, – nusivylimo neslėpė moteris.
Nustatyta sumos riba
Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacija (LIPFA) komentavo, kad 5403 eurai yra nustatyta riba, iki kurios gyventojai gali gauti vienkartinę išmoką.
„Sukaupus daugiau nei 5403 eurus, gyventojams pensijų fonduose sukaupta suma bus išmokėta periodinėmis išmokomis“, – aiškino LIPFA.
LIPFA tikino, kad Lietuvoje pensijų fondų valdytojai rūpinasi gyventojų kaupiamų lėšų investavimu siekiant sukaupti kuo didesnę sumą dalyviams.
„Todėl negalėtumėme plačiau komentuoti, kokius veiksmus su savo sukauptomis sumomis pensijų fonduose gyventojams reikėtų atlikti. Visgi, atliekant veiksmus dėl (ne)dalyvavimo pensijų fonde, privalu atsižvelgti į įstatymu nustatytą tvarką.
Taip pat, įvertinti visas pasekmes, tarp kurių – mažesnė sukaupta suma tiek dėl kaupimo stabdymo asmeninėmis lėšomis, tiek valstybės priedų, kurie šiemet sudaro 324 eurus per metus“, – komentavo LIPFA.
Taigi, LIPFA teigimu, stabdyti kaupimą metams neapsimoka.
Periodinės išmokos sukaupusiems mažiau nei 10 807 eurus
Lietuvos bankas irgi patvirtino – jeigu antros pakopos pensijų fonde bus sukaupta daugiau nei 5 403 eurai, bet mažiau nei 10 807 eurai, pensijų kaupimo bendrovė mokės periodines išmokas iki jų gavėjui sukaks 85 metai.
„Tačiau svarbu žinoti, kad periodinės išmokos dydis apskaičiuojamas ne eurais, o pensijų fondo vienetais (tai – sąlyginis pensijų fonde sukaupto turto matas). Vieneto vertė priklauso nuo akcijų, obligacijų ar kitų vertybinių popierių, į kuriuos investuojamos pensijų fondo lėšos, vertės pokyčių. Informaciją apie turimus pensijų fondo vienetus ir jų vertę teikia pensijų fondo valdytojas.
Taigi, periodinės išmokos dydis bus apskaičiuojamas pensijų fondo dalyvio turimus pensijų fondo vienetus dalijant iš mėnesių, likusių iki jam sukaks 85 metai, skaičiaus. Pavyzdžiui, jei antros pakopos pensijų fondo sąskaitoje turite 12 tūkst. pensijų fondo vienetų ir į pensiją išeisite sulaukęs 65 metų, vadinasi, iki 85 metų bus likę 240 mėnesių. Tokiu atveju 12 tūkst. bus dalijama iš 240 ir gaunama 50 vienetų. Tai ir bus mėnesinės periodinės pensijų išmokos dydis“, – komentavo Lietuvos bankas.
Anot jo, pensijų išmokos sutartyje, kurią pensijų fondo dalyvis turės sudaryti su savo pensijų kaupimo bendrove, bus nurodyta, kiek pensijų fondo vienetų bus išmokama kiekvieną mėnesį ar kitu dalyvio pasirinktu periodiškumu (pavyzdžiui, kas du mėnesius ar kas ketvirtį).
„Atsižvelgiant į tai, kad periodinės išmokos dydis apskaičiuojamas pensijų fondo vienetais, mokama suma kiekvieną mėnesį gali šiek tiek svyruoti – padidėti ar sumažėti, nes periodinės išmokos dydis eurais bus apskaičiuojamas pagal tos dienos pensijų fondo vieneto vertę“, – įspėjo Lietuvos bankas.
Anot jo, jeigu antros pakopos pensijų fonde bus sukaupta daugiau nei 10 807 eurai, reikės įsigyti standartinį anuitetą; standartinį anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu arba atidėtąjį pensijų anuitetą (kartu su periodine išmoka). Tada anuiteto išmokas mokės „Sodra“.
Laukia pokyčiai?
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Konstitucinis Teismas jau prieš 5 mėnesius pareiškė, jog Konstituciją pažeidžia antros pensijų pakopos dalyviams nenumatyta galimybė pasitraukti iš kaupimo dėl svarbių priežasčių, kai jis tampa beprasmis, tačiau valdantieji iki šiol neįgyvendino teismo išaiškinimo.
Naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras darbdavių, vyriausybės ir profsąjungų Trišalei tarybai teikia naują pensijų kaupimo įstatymo pakeitimų projektą.
Jame, palyginti su Monikos Navickienės suraitytu projektu, buvo dar labiau susiaurintos galimybes pasitraukti iš kaupimo. Jame nebeliko galimybės nutraukti kaupimą pritrūkus pinigų dantų protezams, praradus vienintelį būstą dėl gaisro ar stichinės nelaimės, dėl nepilnamečio vaiko sunkios ligos ar kitų priežasčių.
Vytautas Šilinskas siūlo kaupimą nutraukti ir atsiimti pinigus tik sergant sunkia, progresuojančia liga ar ištikus sunkiai negaliai.