Prieš pat balsavimą Seime pakeista rezoliucija: Vytautas Landsbergis – aukščiausias valstybės pareigūnas

Prieš pat balsavimą Seime parlamentarai skubėjo pakeisti rezoliucijos „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ projektą, kurioje Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, profesoriaus Vytauto Landsbergio – kaip valstybės vadovo – statuso faktinis įteisinimas. Greitu metu Seimas ketina dėl jo balsuoti.

Seimo vakarinėje darbotvarkėje tuoj bus svarstoma dėl „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ rezoliucijos, prieš pat balsavimą iniciatoriai pakeitė rezoliuciją.

„Lietuvos Respublikos Seimas, <…>, primindamas ir tai, jog istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Aukščiausias valstybės pareigūnas Vytautas Landsbergis, <…>, neabejoja, kad tikslinga Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti nedarbo diena“, – pabrėžiama pakeistame rezoliucijos tekste.

Prieš rezoliucijos svarstymą kilo daug aistrų

Rezoliucijos „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ projektas sulaukė parlamentarų ginčų dar net nepradėjus jo svarstyti Seime. Vieni politikai dar ryte siūlė išimti rezoliuciją iš darbotvarkės, o kiti atšovė, kad nekištų savo trigrašio.

Seimo vakariniame posėdyje bus svarstoma Emanuelio Zingerio parengta rezoliucija „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“. Joje minimas ir profesorius Vytautas Landsbergis, kaip tuometinis vadovas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas.

Opozicinių frakcijų atstovai aiškino, kad rezoliuciją palaiko, tačiau teigė, jog nereikėtų sukurti pagrindo kelti klausimo dėl valstybės vadovo statuso suteikimo profesoriui V. Landsbergiui.

„Laisvės ir teisingumo“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis siūlė išimti rezoliuciją iš darbotvarkės ir aiškino, kad tekstą reikia dar taisyti. Jis teigė, kad rezoliucijos sakinys „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis“ žeidžia kitus signatarus.

„Mano galva, tai įžeidžia visus signatarus, o iš tikrųjų visa tai buvo visų signatarų dėka. Antras dalykas yra pažeminamas Romualdas Ozolas, kuris yra vienintelis žmogus, kuris iš tikrųjų prisidėjo ir visiems vadovavo savanoriams, tai siūlau išimti iš darbotvarkės.

Jei būtų taip, kad kolegos Seime nepritartų išėmimui, tai siūlyčiau sudaryti redakcijinę grupę ir taisyti šitokį klaikų rezoliucijos tekstą. Kas tokiu tekstu pažemina visus tautos gynėjus“, – nuotoliniame Seimo posėdyje kalbėjo R. Žemaitaitis.

Į tokius pasiūlymus atkirto konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Pasak jos, tokie parlamentaro pareiškimai prasilenkia su logika ir siūlė R. Žemaitaičiui „nekišti savo trigrašio.“

„Norėčiau sureaguoti į jauno kolegos R. Žemaitaičio išsakytas mintis, kurios yra labai klaidinančios. Siūlyčiau žmonėms, kurie gyveno vaikystės pasaulyje tomis dienomis, susilaikyti nuo tokių vertinimų bei bandymo supriešinti Sąjūdžio veikėjus.

Bent aš galiu pasakyti, kad puikiai pažinojau profesorių V. Landsbergį kaip d abartinės Muzikos akademijos aspirantė. Į Sąjūdžio pirmąjį steigiamąjį posėdį mane pakvietė Romualdas Ozolas, todėl man girdėti tokias insinuacijas yra stačiai vulgaru.

Ir aš labai nenorėčiau, kad mūsų istorinis pirmasis nuotolinis posėdis būtų aptaškytas neapykantos seilėmis ir pagrįstais kaltinimais.

Gali rezoliucijos tekstas patikti, gali nepatikti, juk jūs turite teisę balsuoti kaip jūs norite. Bet būkite geras, nekiškite savo trigrašio ten, kur jūs, dievaži, nesate kompetentingas“, – atkirto V. Aleknaitė-Abramikienė.

Ar Seime gali būti keliamas klausimas V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą?

Primename, kad jau rašėme kaip Seimo teisės aktų projektų registracijos sistemoje buvo įregistruotas konservatoriaus Emanuelio Zingerio parengtos rezoliucijos „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ projektas. Joje minimas ir profesorius Vytautas Landsbergis, kaip tuometinis vadovas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas.

Rezoliucijos dokumente pabrėžiama 1991 m. sausio 13-osios reikšmė bei svarba Lietuvos istorijai. Tekste trumpai minimas ir profesorius V. Landsbergis kaip tuometinis vadovas.

„Lietuvos respublikos Seimas, {…} primindamas ir tai, jog istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis {…} vertindamas Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos – reikšmę šalies ir pasaulio istorijai, {…} neabejoja, kad tikslinga Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti nedarbo diena“, – rašoma rezoliucijos tekste.

Rezoliucijos iniciatorius Zingeris: kitų žingsnių Seime nėra numatyta

Rezoliucijos projektą įregistravęs konservatorius E. Zingeris anksčiau teigė, kad tai yra istorinis dokumentas – padėka visiems Lietuvos žmonėms, o tarp jų – ir V. Landsbergiui. Pasak jo, kol kas Seime nėra jokių ketinimų V. Landsbergiui pripažinti valstybės vadovo statuso.

„Ta viena eilutė apie V. Landsbergį yra tik 5 proc. visos rezoliucijos. Joje kalbama apie teisėjų, kurie yra persekiojami Rusijos Federacijos, gynimą. Tai padėka Skandinavijos šalims ir Amerikai, kuri tuo metu mus gynė. Labai daug punktų ten ir vienas iš jų – tai yra konstatavimas, kad tada Lietuvos vadovu, Aukščiausiu Lietuvos pareigūnu buvo V. Landsbergis.

Kitų žingsnių Seime kol kas nėra numatyta. Tai yra istorijos įvertinimas, kurioje profesorius V. Landsbergis užėmė savo vietą, kaip ir prieš tai buvusiame Sąjūdyje, kurio vadovais buvo. Tiek Sąjūdžio, tiek Atkuriamojo Seimo vadovu buvo profesorius V. Landsbergis, kuris tuo metu vadovavo mūsų kovai už nepriklausomybė. Kaip atsakas, tuo metu atėjo viso pasaulio pripažinimas, įvertinus mūsų kovą. Ta kova buvo visų žmonių“, – sakė E. Zingeris.

Pasak E. Zingerio, Seime nėra jokių planų rengti įstatymų dokumentas, kurie V. Landsbergiui suteiktų valstybės vadovo statuso. Tačiau jis neatmetė, jei kada nors gyvenime profesorius būtų taip įvertintas – tai būtų Lietuvos istorijos įvertinimas.

„Aš tuo metu buvau jo bendražygis, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Mačiau jo sėkmingą vadovavimą Lietuvai. Tuo metu jis buvo Lietuvos vadovas – tai faktas. Tai buvo mano akyse. Mano nuomone, tuo metu jis vadovavo ne tik Lietuvos išsivaduojamajam judėjimui, kaip buvęs sąjūdžio lyderis, bet ir buvo faktinis Lietuvos vadovas.

Tokia yra mano nuomonė. Aš kito dokumento šiuo metu neruošiu ir, kiek žinau, niekas iš mūsų Seime tokio dokumento neruošia. Jo nėra jokiuose ateities planuose.

Mano nuomone, šiam žmogui jau yra pakankamai metų, pakankamai ligotas. Jeigu ateityje jis būtų taip įvertintas – aš nematyčiau jokios žalos Lietuvai, o Lietuvos istorijos įvertinimą tokį, kokia ji buvo tuo metu“, – sakė E. Zingeris.

Rezoliucijos iniciatorius teigė, kad labai gerai, jog žmonės diskutuoja dėl jos, nes artėjant Sausio 13-ajai tai suaktyvins visuomenės istorinius prisiminimus.

E. Zingeris mano, kad rezoliucija „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ Seime turėtų būti svarstoma ateinantį antradienį. Jis teigia, jog būtų keista, kad Seimas atmestų ją ir nepagerbtų Sausio 13-osios aukų ir istorinio atminimo.

Nors Seimo rezoliucija nėra norminis teisės aktas, jas politikai dažniausiai naudoja siekdami išreikšti Seimo narių požiūrį vienu ar kitu visuomenei svarbiu klausimu, taip pabrėžiant jo svarbą.

Patinka ne visiems

E. Zingerio Laisvės gynėjų rezoliucijos projektas vos pasirodęs iš karto susilaukė ir neigiamų reakcijų.

Buvęs Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis socialiniuose tinkluose rezoliuciją vadina paprasčiausiu bandymu V. Landsbergį paversti valstybės vadovu, nors šis niekada nebuvo išrinktas prezidentu.

„Pamirštama, kad Konstitucinis Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai yra pasakęs, kad „pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui – valstybės vadovui“.

Neabejoju, kad toks valdančiųjų sprendimas mums visiems svarbią Sausio 13 skandins ne tik konservatorių privatizuotų neužmirštuolių jūroje, bet ir bandymuose eilinį kartą įgyvendinti V. Landsbergio svajonę bei konservatorių savęs iškėlimą aukščiau visų, drauge privatizuojant patriotų ir laisvės kovotojų sąvoką, užgožiant žuvusiųjų, su ginklais Seimo rūmuose užsibarikadavusių vyrų ir moterų, rankomis ir širdimis svarbiausius valstybės objektus apjuosusius atminimą ir padėką jiems, neskirstant jų pagal politines pažiūras”, – rašo R. Karbauskis.

Panašūs svarstymai vyko ir anksčiau

Apie valstybės vadovo statuso suteikimą V. Landsbergiui buvo kalbėta ir anksčiau. Paskutinį kartą siūlymas buvo pateiktas 2017 m., tačiau Seimo toks projektas taip ir nepasiekė.

Prieš kone ketverius metus idėją iškėlė buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ją palaikė ir tuometinis premjeras Saulius Skvernelis.

Sausio 13 d. šiemet skelbti nedarbo diena taip pat buvo siūloma ir anksčiau. Projektą šią dieną paskelbti nedarbo diena įrašant ją į Darbo kodeksą yra registravę konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Dainius Kreivys, vėliau panašų siūlymą teikė ir Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Algimantas Dumbrava ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė.

Vyriausybė yra pritarusi siūlymui sausio 13-ąją skelbti nedarbo diena.

Sausio 13-ąją pagerbiami žuvusieji 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS. Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

www.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Comments

Kraunasi...