Prognozė prieš metinę D. Grybauskaitės kalbą: kirčiai R. Karbauskiui ir „MG Baltic“

Koncerno „MG Baltic“ čiuptuvai ant daugelio Lietuvos politikų, prezidentės laiškai parlamentarui, nesibaigiantys kazusai Seime ir Vyriausybėje, skambiai išreklamuotos reformos – tik dalis temų, galinčių atsidurti antradienį vyksiančiame prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime. Politikos apžvalgininkai imasi spėti, kurie šiųmečiai įvykiai nuskambės prezidentės kalboje.

Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė antradienį Seime skaitys savo metinį pranešimą. Šis – devintasis jos pranešimas – paskutinis prieš kitų metų prezidento rinkimus.

Verslo žabangos

Nuo praėjusio prezidentės pranešimo Lietuvą užplūdo įvykių gausa, tačiau patys įsimintiniausi visuomenėje nuskambėjo per praėjusius porą mėnesių. Tai paviešintas prezidentės susirašinėjimas su tuomečiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu, paviešintos Valstybės saugumo departamento pažymos apie koncerno „MG Baltic“ įsigalėjimą valstybėje, parlamentinis tyrimas dėl verslo įtakos politiniams procesams ir, žinoma, pagaliau pradėtas „MG Baltic“ bylos nagrinėjimas teisme.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga neabejoja, kad būtent šioms temoms prezidentė savo pranešime skirs daugiausiai dėmesio.

„Reikės išlaviruoti tarp griežto, ką ji, matyt, norėtų padaryti, įvertinimo šitų visų reikalų – paaiškėjusių neskaidrių verslo ir politikų santykių – neparodant, kad ji su tais politikais neturėjo kažkokio ryšio. Čia ir yra įdomumas“, – tv3.lt sakė S. Spurga.

Kitas MRU docentas Virgis Valentinavičius antrina kolegai, primindamas, kad praktiškai kiekviename D. Grybauskaitės metiniame pranešime daugiausiai dėmesio skirta būtent kovai su korupcija ir oligarchija.

„Taip susiklostė, kad kaip tik dabar yra kulminacija šios temos – yra trys didelės korupcijos bylos, atsidūrusios teismuose. Kaltinamųjų draugai organizuoja įvairius kontrapuolimus ir čia dar šalia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados ir rekomendacijos. Manau, prezidentė neišvengiamai sudės kažkokius tai akcentus šioje temoje. Manau, produktyviausia būtų, kad ji vėl keltų politikos ir verslo ryšių kokybiško ir galutinio išskaidrinimo klausimą“, – tv3.lt kalbėjo V. Valentinavičius.

Ginčai su R. Karbauskiu

Net neatidus politikos stebėtojas mato, kokie pastaruoju metu dažni netiesioginiai žodiniai konfliktai tarp D. Grybauskaitės ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio. Pastaroji naujiena – valstiečių lyderis užsimojo tirti prezidentės veiklą ir ryšius.

„Prognozuoti nebūtų sunku, kad ji, matyt, ras progos pakritikuoti valdančiąją daugumą, ypač R. Karbauskį, gal ir neįvardindama. Bet tas žodžių karas jau kurį laiką stiprėja. Matyt, nebus taip, kad tas apeita“, – prognozavo S. Spurga.

V. Valentinavičius spėja, kad prezidentės metiniame pranešime galime išgirsti ir siūlymų, kaip nubrėžti ribą tarp verslo ir politikos.

„Toks kietas perspėjimas R. Karbauskiui, kad galbūt jo buvimas Seime yra nekonstitucinis, tiesiogiai žada, kad kalboje galima sulaukti pasiūlymų, kaip nubrėžti tą ribą tarp verslo ir politikos, ir, keičiant įstatymus, išgryninant principus, pasiekti, kad tokie veikėjai kaip R. Karbauskis ar Viktoras Uspaskichas nebegalėtų būti Seime. <...> Joks sveiko proto žmogus nepatikės, kad R. Karbauskis nevaldo „Agrokoncerno“. Valdo ir dar kaip. Bet yra klausimas aprūpinti valstybę tokiais instrumentais, kurių pagalba R. Karbauskis ir kiti panašūs oligarchai neturėtų galimybės apgaudinėti žmones“, – spėjo V. Valentinavičius.

Aibė reformų

Pro prezidentės akis prasprūsti neturėtų ir valdančiųjų pasididžiavimu tapusios reformos, apimančios pokyčius nuo mokesčių reformos iki permainų švietime, juo labiau, kad prezidentė kol kas šykšti komentarų apie reformas.

„Matyt, kad atras spragų, atras nepasvertų dalykų, atras Vyriausybės pusėtinumą, kad ne tokios ryžtingos tos reformos, kad jos nebūtinos. Ir pats jų atlikimo būdas. Galbūt prezidentė mažiau kreipia į tai dėmesį, bet nedaug laiko aptarimui, neaiškūs tikslai, nesuderinta su socialiniais partneriais, interesų grupėmis. Tokios reformos paliečia plačius verslo ir visuomenės sluoksnius, jos nukreiptos į ateitį, tai turėtų būti labai gerai aptartos ir ieškoma maksimalaus sutarimo“, – teigė S. Spurga.

Užsimindama apie reformų paketą, prezidentė negailės kritikos Seimo ir Vyriausybės darbui, mano V. Valentinavičius.

„Beveik visi metiniai pranešimai būdavo ir egzistuojančios Vyriausybės, ir Seimo metinio darbo įvertinimas. Tai per ankstesnį pranešimą ir šita Vyriausybė buvo įvertinta labai kritiškai. Manau, kritiškumas šios Vyriausybės atžvilgiu turėtų būti išaugęs proporcingai Vyriausybės darbo kokybei. Vyriausybės siūlomų reformų, kurias reformomis vadinti sunku, aš labai nustebčiau, jeigu Grybauskaitė praleistų negirdomis tokį nekokybišką Vyriausybės darbą. Manau, Vyriausybė gaus tai, kas jai priklauso“, – prognozavo V. Valentinavičius.

Artėjantys rinkimai

Kitąmet Lietuvos piliečių laukia net treji rinkimai – prezidento, Europos Parlamento ir savivaldos. Nors ši D. Grybauskaitės kadencija paskutinė, S. Spurga nemano, kad ji savo paskutiniame metiniame pranešime prabils apie artėjančius rinkimus ar galimą įpėdinį.

„Bandau žiūrėti į situaciją objektyviai, įsijausti į prezidentės poziciją. Ką ji gali pasakyti apie tuos rinkimus. Nėra tos minties, kuri būtų kažkokia racionali ar tikrai veiksminga. Man atrodo, apie įpėdinį čia nekalbame. Tie rinkimai, kita vertus, nėra taip arti. Per daug yra nežinomųjų juose. Nebent kažkokių labai abstrakčių palinkėjimų. Vargu, ar tai būtų veiksminga ir prasminga“, – kalbėjo S. Spurga.

V. Valentinavičius mano, kad prezidentei įvardinti savo įpėdinį būtų nekorektišką, tačiau artėjant rinkimams ji gali prabilti apie populizmo pavojų.

„Bet ką ji gali padaryti ir gal ir padarys – įvertinti populizmo keliamus pavojus ir paraginti tradicines partijas atsigręžti į žmones ir neužleisti bendravimo su žmonėmis populistams“, – sakė V. Valentinavičius.

Prezidentės kalba Seime skambės birželio 12 d. 10 val.

www.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Comments

Kraunasi...