Pamatę, kad biržoje elektra pigesnė nei ją parduoda tiekėjai, žmonės pagrįstai ėmė piktintis verslininkais ir tiesiai šviesiai klausia, kodėl į gyvybiškai svarbią elektros rinką įleisti privatininkai, kuriems svarbu gauti maksimalų pelną. Tuo tarpu ekspertai tvirtina, kad valdžia pridarė klaidų skubėdama atlaisvinti rinką ir dabar už kompensacijas tiekėjams atseikės šimtus milijonų eurų.
Valdžia žadėjo sukurti laisvą ir liberalią elektros rinką žmonėms – kad bus daugiau tiekėjų, jie konkuruos ir vienas per kitą siūlys mažesnes elektros kainas. Tačiau išėjo, švelniai tariant, ne taip. Tiekėjų kainos menkai skiriasi. Už tai politikai jau rašo liberalizacijai pažymius.
„Gal 5 kokius, jeigu dešimtbalėje sistemoje“, – vertino Seimo narė Rasa Budbergytė.
„Energetikos liberalizavimo procesas buvo visiškai nevaldomas ir 10 balų sistemoje vertinčiau tik 3“, – dar griežtesnis buvo parlamentaras Algirdas Butkevičius.
„Jis kam parašė 3? Putinui, kuris pradėjo energetinį karą prieš Europą? Rinka yra geriau negu monopolija bet kokiu atveju. To, kad mes kažkada nuėjome liberalizavimo keliu, ir kad nuėjome prieš pat prasidedant kainų cunamiui, niekas negalėjo prognozuoti“, – su kolegomis nesutiko Paulius Saudargas.
Tačiau karas prasidėjo pernai vasarį, o dujų kainos pradėjo kilti vasarą. Nepaisant to, žmonių varymas pas privačius elektros tiekėjus nebuvo sustabdytas.
„Nematom [klaidų], neplanuojam keisti“, – dabartine tvarka patenkintas buvo energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pagrindinis liberalizacijos tikslas – nepasiektas
Elektros rinkos liberalizavimas – ne mūsų valdžios išmonė, o Europos Sąjungos direktyvos reikalavimas. Estija elektros rinką liberalizavo 2013-aisiais, o Latvija – 2015 metais. Tačiau yra šalių, kurios to iki šiol nepadarė. Nors Lietuvoje įvykdyti du liberalizacijos etapai, pagrindinis tikslas – laisvoje rinkoje dėl klientų konkuruojančios įmonės – iki galo nepasiektas. Tą pripažįsta ir Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.
„Matant, kokia yra rinka, mano požiūriu, ji yra oligopolinė – 3 didieji žaidėjai, kurie turi virš 90 procentų rinkos. Tokia rinka turėtų būti labai atidžiai ir kibiai sekama“, – sakė V. Poderys.
Kad valdžia atiduodama tokią svarbią sritį kaip elektra paleidžia vadeles, kai kurie politikai sako matę liberalizacijos pradžioje.
„Pamačiau, kad nėra jokio reguliavimo mechanizmo. Buvau labai nustebęs, kai ministrė pirmininkė Šimonytė pasakė, kad viską sureguliuos rinka“, – sakė A. Butkevičius.
O rinka susireguliavo taip, kaip palanku verslui, o ne klientui.
„Liberalizavimas patyrė visišką fiasko. Jau po pirmo etapo, kuris prasidėjo prieš kelis metus, buvo matyti iš karto, kad realios konkurencijos rinkoje neatsirado“, – kalbėjo Seimo narys Valius Ąžuolas.
Kai elektros tiekimas perduodamas privatininkui, akivaizdu, kad verslas sieks uždirbti maksimalų pelną, o ne kaip pigiau parduoti elektrą žmonėms.
„Jei liberalizuoji ir rinkos dalyviai yra privatūs, kurių pirmasis tikslas yra maksimalizuoti pelną, tai tarifo sumažinimo ir naudos pirkėjui arba paslaugos gavėjui gali tikėtis tik per konkureciją“, – teigė V. Poderys
Valdžia, anot ekspertų, iš pat pradžių padarė ne vieną klaidą – per mažai žmonėms aiškino, kaip reikia rinktis elektros tiekėją, į ką žiūrėti. O kai sutrikę gyventojai pasirašinėti neskubėjo, prasidėjo grasinimai.
„Esminė klaida, kad buvo taikoma ta prievarta, kuri labai atbaidė žmones. Nes yra vienas žodis „liberalizacija“, kuris reiškia laisvę, o iš kitos pusės – jeigu jūs neišeisite į tą laisvę, tai mes dar 25 procentus jums pridėsim“, – sakė energetikos eskpertas Vidmantas Jankauskas.
„2 metus VERT dirbo spekuliantams. Reklamavo juos, kokie jie gražūs, kokie puikūs pasiūlymai – eikite. Ką darė ESO? ESO siuntė grasinančius laiškus – jeigu nepasirinksite, mes jums atjungsime elektrą ir taip toliau. Pati valdžia liepia tiek ESO tą daryti, tiek VERT“, – kalbėjo V. Ąžuolas.
Seimo nario minima VERT – tai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Tačiau patys valdantieji pripažįsta, kad nei ji, nei kas kitas dabar privatininkams negali nurodyti, ką daryti.
„Galima tik paprašyti veikiančių rinkos dalyvių būti socialiai atsakingiems. Tu gali tik prašyti“, – sakė P. Saudargas.
„Elektra yra tokia pati prekė, kaip ir visos kitos – kaip mobilus ryšys, kaip pienas ir kiti. Mes perkame elektrą rinkoje, tai yra rinkos prekė ir kitos sistemos negali būti“, – aiškino D. Kreivys.
O valstybė puolė gelbėti žmones – pradėjo mokėti kompensacijas visiems, nepriklausomai nei nuo pajamų, nei kiek elektros pripleškina.
„Šitas aspektas nedavė stimulo, kad konkrečiai ieškotume variantų, kaip išgyventi su mažesniu pelnu, bet kuo mažesnę kainą pajustų elektros energijos vartotojas“, – sakė A. Butkevičius.
„Pernai 9 centus kompensavo. Ir kas įdomiausia, kad spekuliantai netyčia pradėjo siūlyti planus su 9 centų antkainiu. Va taip netyčia. Dabar vėl tas pats. Valstybė sako, kad dabar ne 9 centus kompensuosim, o 28 ir žiūrėkit – koks gražus suderintas veiksmas. Prisifiksavo kainų po 60 centų, nors realybėje dabar 20, ir vėl tą duoklę jie gauna“, – situacija piktinosi V. Ąžuolas.
Tapo sutarčių įkaitais
Tačiau kai biržoje kainos pradėjo kristi, žmonės tapo ilgalaikių brangių elektros sutarčių įkaitais. Nutraukti jas sudėtinga – į sutartis prikaišiota visokių netesybų.
„VERT vadovas atsistojęs virkauja ir ekspertai jam pritaria, kad dabar reikia vartotojui rūpintis, kad iš valstybės biudžeto būtų mokama kuo mažiau kompensacijų“, – kalbėjo R. Budbergytė.
Kaip su grasinimais žmonės buvo raginami pasirašinėti, taip dabar – persirašyti. Jei to nepadarys – patys grauš nagus, nes nuo liepos kompensacijos už elektrą gali būti mokamos ne visiems.
„Pati valstybė gąsdina, o po to sako, kad eikit baudas susimokėkit. Pasityčiojimas iš vartotojų“, – sakė V. Ąžuolas.
Tačiau, anot ekspertų, valdžia neturėtų atsakomybės numesti žmonėms. Turėtų išnagrinėti, kiek kuriam tiekėjui elektra iš tiesų kainuoja.
„Jeigu jis už mažą kainą nusipirkęs didmeninėje rinkoje laiko didelį tarifą ir dar gauna valstybės subsidiją, tai man atrodo, tokia situacija būtų netoleruotina ir reguliuotojas turi parodyti savo ir dantis, ir nagus, ir ragus“, – teigė V. Poderys.
„VERT planuoja peržiūrėti visuomeninio tiekimo kainą, o taip pat Vyriausybė planuoja kas metus ir reguliatorius žiūrėti, ir kokios yra realios sąnaudos įsigyjant elektros kainą, tam, kad galėtų nustatyti realų kompensacijos dydį“, – tikino D. Kreivys.
Tačiau ar privačios bendrovės parodys, kiek kas joms kainuoja, – čia jau kitas klausimas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
