Sureagavo į Pinskuvienės skleidžiamą informaciją: taip gimsta ir auga melagienos

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė penktadienį pasidalijo žinia apie galimai esamus naujus Covid-19 statistikos netikslumus. Tačiau netrukus Lietuvos statistikos departamentas pateikė atsaką – teigiama, kad taip yra kuriamos melagingos žinutės.

Kaip socialinėje paskyroje rašė merė, nors skirtumai šįkart nėra skaičiuojami tūkstančiais, tačiau tai turėtų labai didelę reikšmę, jeigu būtų svarstoma dėl epidemiologinių zonų skirstymo.

Pateikiame merės viešą įrašą:

„Tikiuosi paskutinis postas šia tema!!!

-50 tūkstančių – „nereikšmingas skaičius“

Todėl siūlau paanalizuoti tuos SVARBIUOSIUS.

Sergančiųjų skaičių, nustatytą per 14 paskutinių dienų.

Šį kartą kalba ne apie tūkstančius, bet tik apie vienetus. Visgi vienetus, kurie turi lemtingą reikšmę Vyriausybės sprendimams.

Pagal sistemą, kuria rekomendavo mums vadovautis šiandien jau atleidžiamas iš pareigų NVSC vadovas Robertas Petraitis, Širvintų rajone šiuo metu turime 23 nustatytus COVID-19 atvejus nuo sausio 29 d. iki vasario 12 d. (Foto nr.1)

Sistemą „Juvare” naudoja ir NVSC.

Turėdama prieš akis Savivaldybės specialisto, dirbančio su šia programa, pateiktą nuasmenintą informaciją, lyginu ją su pateikiama oficialios statistikos žemėlapyje. (Foto nr.2)

Ir… Palyginti neišeina. Nes jame rodoma, kad per 14 d. atvejų yra 40.

Skirtumas nedidelis, ne tūkstantinis, bet svarbus tuo, kad turėdami 40 atvejų per 14 dienų esame raudonojoje C3 zonoje, o turėdami 23 – tiek, kiek matome „Juvare“ sistemoje – būtume C2 zonoje.

Sutikite, tarp 23 ir 40 lygybės ženklo nepadėsi.

Dar vakar Sveikatos apsaugos ministras ir Statistikos departamento atstovai visuomenę informavo, kad pagaliau atnaujintos statistinės sistemos, tikslesni duomenys teikiami pagal atnaujintą metodiką.

Kelis kartus pabrėžta, kad bendras sergančiųjų skaičius nėra toks svarbus. Tad kodėl SVARBIŲ 14 d. skaičių sistemose galai vis dar nesueina

Labai tikiuosi, kad ir šie netikslumai, susiję su tais duomenimis, kuriais vertinama tikroji epidemiologinė situacija ir, kurie, pasak NVSC direktoriaus Roberto Petraičio bei ministro Arūno Dulkio, yra tikrai patikimi, pagaliau bus aiškūs“, – rašė Širvintų rajono merė.

Pastebi melagystę merės žodžiuose

Lietuvos statistikos departamento atstovai pastebi, kad Ž. Pinskuvienės pasitelkti statistiniai duomenys yra lyginami netinkamai.

„Karantino (atlaisvinimo) kontekste svarbiausias rodiklis – naujų atvejų skaičius per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų – ir tai yra 221 Širvintų rajone.

Merė tuo tarpu iliustracijoje raudonai apibraukia šiuo metu statistiškai sergančių skaičių – 40, tačiau tuo pat metu teigia, kad ima „40 atvejų per 14 dienų“ – kas apskritai neegzistuoja. Ir lyg neužtektų painiavos, palygina šį skaičių su kitos – NVSC Juvare – sistemos operatyviais duomenimis, kurie apskritai negali būti lyginami, nes nesutampa atvejų:

· priskyrimas parai (Lietuvos statistika priskiria 00.00–23.59, kaip priskiria NVSC, komentuoti negalime, nes nežinome)

· priskyrimas administracinei teritorijai (Lietuvos statistika priskiria vertindamas prioriteto tvarka: a. Registracijos metu tyrimui mobiliame punkte asmens nurodyta savivaldybė; b. Jei tokios nėra, yra parenkama pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios yra prisirašęs tiriamas asmuo, savivaldybė; c. Asmens deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje savivaldybė; d. Jei ir tokios nėra, tada naudojama tyrimą užsakiusios įstaigos savivaldybė; kaip priskiria NVSC, komentuoti negalime, nes nežinome).

· pats atvejis apibrėžiamas kitaip (Lietuvos statistika atvejus skaičiuoja: teigiami laboratorijų testai + šeimos gydytojų diagnozuota COVID-19 liga, NVSC: teigiami laboratorijų atvejai)“, – teigiama atsiųstame pranešime.

Taip pat Lietuvos statistikos departamento atstovai dar kartą paaiškina, kokia tvarka yra skelbiami nauji atvejai.

„Širvintų rajono merė remiasi NVSC vadovo interviu, kuriame šis abejoja dabar taikoma metodika, lygindamas pomidorus su agurkais: „Jam nerimą kelia tai, kad nesutampa NVSC ir Statistikos departamento skelbiami COVID-19 duomenys apie užsikrėtimo atvejus. Jeigu vakar NVSC duomenimis per parą buvo apie 600 COVID-19 užsikrėtusių asmenų, Statistikos departamentas skelbė tik apie 500 tokių atvejų.“

Lietuvos statistika skelbia naujus atvejus, kurie registruoti ankstesnę parą (00.00–23.59). Ankstesni atvejai, apie kuriuos sužinoma per deklaruojamąją parą, retrospektyviai atnaujinami ir priskiriami tai parai, kuria jie ir registruoti e. sveikatoje. Taip išvengiama savaitgalinių kritimų statistikoje, o duomenų analitikai gali analizuoti tikram įvykio laikui priskirtus duomenis.

Lietuvos statistikos departamentas, vadovaudamasis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu, skelbia informaciją iš pirminio šaltinio, t. y. e. sveikatos, ir rengia rodiklius metodiškai (žr. https://osp.stat.gov.lt/covid-19-rodikliu-apibrezimai). Tai buvo padaryta todėl, kad duomenys būtų palyginami ir tvarkingi“, – priduriama laiške.

Pokyčiai statistikoje

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad po kilusio chaoso dėl dalyje savivaldybių statistikoje ir realybėje neatitinkančių sergančiųjų skaičiaus sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pristatė pokyčius dėl statistikos, susijusios su COVID-19 ligos rodikliais, skelbimo. Kartu jis garantavo, kad sergamumo rodiklis nėra ir nebuvo naudojamas vertinant karantino laisvinimo scenarijus.

„Man yra tekę girdėti tokį posakį – gerais laikais duomenų niekam nereikia, o blogais – niekas jų nebenori atverti“, – pradėdamas pristatyti naujienas juokavo ministras.

Jis priminė, kad dar pradėdamas darbą pabrėžęs, jog duomenys yra itin reikšmingi priimant sprendimus ir pasitikrinant, kaip sekasi įgyvendinti planus.

„Reikia pripažinti, kad nebuvo paprasta atlikti iki šiol buvusios statistikos metodikų analizę, tačiau duomenys tikrai yra svarbu ne tik turėti, bet kad ir jie būtų kokybiški, nes tikslūs duomenys kuria mūsų ateitį“, – kalbėjo A. Dulkys.

Jis džiaugėsi, kad šiandien atverta dar daugiau tikslesnių, Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis ir gerąja kitų šalių patirtimi grįstų, skaičiavimų.

„Manau, esame gerame kelyje ir tai dar ne pabaiga. Taigi nuo šiandien keičiasi statistinė ataskaita, ji leis mums visiems daugiau suprasti apie COVID-19 sergamumą, su tuo susijusias mirtis, testavimo, vakcinavimo eigą. Ir šie aspektai yra vertingi vertinant šios dienos situaciją ir pandemijos valdymą“, – sakė ministras.

Kaip pavyzdį ministras išskyrė perteklinių mirčių klausimą, kuris dabar galės būti vertinamas pasitelkiant naujus rodiklius.

Dėl karantino sprendžia pagal du kriterijus

„Iš savo pusės norėčiau išskirti tris dalykus. Viena aktualijų šiandien – sergančiųjų skaičius. Deja, bendras e.sveikatoje deklaruotas jų skaičius niekada nebuvo tikslus. Taigi nuo šiol Statistikos departamentas visada šalia deklaruotų asmenų skaičiaus pateiks ir statistinį šio rodiklio skaičiavimą. Noriu atkreipti dėmesį, kad šis rodiklis nėra ir nebuvo naudojamas Vyriausybei priimant sprendimus, susijusius su galimais karantino režimo pokyčiais tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu“, – kalbėjo A. Dulkys.

Jis pažymėjo, kad tam naudojami kiti du rodikliai – 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyv. ir teigiamų tyrimų atvejų dalis per paskutines 7 dienas. Dėl naujo skaičiavimo pasikeitė ir savivaldybių padėtis švieslentėje.

„Trečias aspektas – tai testavimo apimčių plėtimas. Šiuo metu džiugina pokytis, kad mažėja sergančių ir simptomus jaučiančių asmenų skaičius. Tai turi įtakos ir testavimo apimtims ir atsirado daugiau erdvės profilaktiniam testavimuisi“, – kalbėjo jis.

Įvesti trys mirčių nuo COVID-19 apibrėžimai

Lietuvos statistikos departamento (LSD) vadovė dr. Jūratė Petrauskienė informavo, kad daugelis duomenų revizuota, pereita prie pirminio šaltinio – daugeliu atveju prie e.sveikatos.

„Tuomet galima juos lyginti, nes yra iš to paties šaltinio. Tik 4 epidemiologiniai rodikliai imami iš NVSC sistemos. Pagal operacijų vadovo sprendimą, nauja apimtimi rodikliai bus skelbiami jau įprastais kanalais“, – sakė ji.

Specialistė atkreipė dėmesį į mirčių ir imunitetą turinčių žmonių statistiką. Norint išsamiau pateikti ją įvesti trys mirčių nuo COVID-19 apibrėžimai.

Siauriausias, naudotas iki šiol, kai pagrindinė mirties priežastis yra COVID-19 liga, platesnis – kai liga yra ne pagrindinė, bet viena iš priežasčių. Trečia – plačiausia apibrėžtis – tai visi, turėję COVID-19 diagnozę, ir numirę per 28 dienas.

Taip pat įvertinta, kiek žmonių turi imunitetą šiai ligai, t.y. persirgę, turintys antikūnų ir vakcinuoti žmonės.

„Revizavę rodiklius pastebėjome, kad yra tokių atvejų, kai žmogus pasveiko, bet tokio įrašo nėra e.sveikatos sistemoje. Todėl pritaikę tam tikras logines taisykles pateikėme ir statistinius sergančiųjų bei pasveikusiųjų skaičius. Švieslentėse taip pat tą galime matyti“, – sakė J. Petrauskienė.

Ministras sutiko, kad pakeista metodika išplėtė mirties reiškinio sampratą.

„Ir pagal tai galima daryti išvadą, kad tiek, kiek tiesiogiai mirė nuo COVID-19 ligos, beveik antra tiek mirė, kuriems buvo diagnozuota liga, tačiau vėliau kažkokiais kitais reiškiniais pasireiškė, bet tas nebuvo tiksliai fiksuota. Tokia yra tiesa“, – sakė A. Dulkys.

Portalas tv3.lt primena, kad sujudimas dėl neatitinkančių skaičių kilo Širvintų rajono merei Živilei Pinskuvienei pasidalinus žinia, kad rajone prie šiuo metu sergančiųjų priskaičiuoti ir pasveikę prieš kelis mėnesius. Tą pačią problemą pažymėjo ir Ignalinos, Kretingos, Plungės, Telšių merai.

www.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Comments

Kraunasi...