Susitarimas su opozicija yra vienintelis būdas užtikrinti „Brexit”, sako Th. May

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) sekmadienį gynė savo sprendimą kreiptis į šalies pagrindinę opozicinę Leiboristų partiją siekiant pritarimo jos su Briuseliu suderėtam skyrybų susitarimui.

Ji įspėjo, kad be partijų konsensuso „Brexit“ gali „išslysti pro pirštus“.

Britų vyriausybės vadovė šią savaitę pradėjo derybas su leiboristais siekdama įveikti kelis mėnesius parlamente tvyrančią opoziciją išstojimo iš ES susitarimui, dėl kurio ji pernai sutarė su Europos lyderiais.

Jungtinė Karalystės parlamento nariai jau tris kartus atmetė praėjusių metų lapkritį su Briuseliu pasiektą susitarimą dėl išstojimo iš Bendrijos po 46 narystės metų.

Th. May į leiboristus kreipėsi prieš trečiadienį įvyksiantį ES viršūnių susitikimą, kurio metu ji privalės užsitikrinti dar vieną „Brexit“ atidėjimą – šį kartą iki birželio 30 dienos, kad Britanija ateinančios savaitės pabaigoje nebūtų priversta išstoti be jokio susitarimo.

Britanijos pirminis išstojimo terminas kovo 29-ąją buvo atidėtas iki balandžio 12 dienos.

„Privalome įgyvendinti „Brexit“ ir tam, kad tai padarytume, privalome sutarti dėl susitarimo“, – Th. May nurodė pareiškime, kurį išplatino Dauning Strytas. Jame priduriama, kad dvi pagrindinės partijos sutaria dėl pagrindinių „Brexit“ aspektų.

„Tai yra pagrindas kompromisui, kuris gali sulaukti daugumos parlamente, ir tos daugumos užsitikrinimas yra vienintelis būdas įgyvendinti „Brexit“. Kuo ilgiau tai truks, tuo didesnė bus rizika, kad JK visai niekada neišstos. O tai reikš leisti „Brexit“, dėl kurio balsavo Britanijos žmonės, išslysti pro pirštus“, – pareiškė britų vyriausybės vadovė.

Tuo tarpu Leiboristų partijos vadovas Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) po kelias dienas trukusių derybų pasiskundė „iki šiol nepastebėjęs jokių didelių pokyčių vyriausybės pozicijoje“.

„Laukiu, kol pajudės tos raudonos linijos“, – pridūrė leiboristų lyderis.

Savo ruožtu likusios ES narės, privalančios vienbalsiai pritarti bet kokiam tolesniam „Brexit“ atidėjimui, vis labiau netenka kantrybės dėl Britanijos parlamento neveiksnumo. Jos tik gali pasiūlyti trumpesnį atidėjimą arba ilgesnį laikotarpį, kuris truktų iki vienerių metų.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves’as Le Drianas (Žanas Yvas Le Drianas) per Didžiojo septyneto (G7) susitikimą Prancūzijoje šeštadienį žurnalistams pareiškė, kad jau atėjo laikas „Brexit“ krizei pasibaigti.

„Britanijos vyriausybė ir Britanijos parlamentas privalo suprasti, kad ES negalės nuolat taikytis prie Britanijos vidaus politikos pakilimų ir nuosmukių“, – pareiškė jis.

Tačiau Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras atsargiai užsiminė, jog yra „labai mažai tikėtina“, kad kokia nors ES narė vetuotų dar vieną „Brexit“ atidėjimą.

Jis taip pat atskleidė, kad pasisako už ilgą šio proceso atidėjimą.

„Atkurti nacionalinį identitetą“

Tuo tarpu šeštadienį paaiškėjo, kad Jungtinė Karalystė jau pradėjo išduoti pasus, ant kurių viršelio nebeliko užrašo „Europos Sąjunga“, nepaisant nukelto „Brexit“ termino ir nežinios, kada šalis iš tikrųjų paliks bloką.

Vidaus reikalų ministerija patvirtino, jog kai kuriuose pasuose, išduotuose nuo kovo 30 dienos – kitą dieną po pradinės, dabar jau pavėlintos „Brexit“ datos – nebeliko nuorodų į Europos Sąjungą (ES).

Tačiau ministerija pridūrė, kad siekiant sutaupyti valstybės lėšų tebenaudojami ir šio kelionės dokumento blankai, ant kurių užrašytas bloko pavadinimas.

Padėtis dėl Jungtinės Karalystės pasų tapo sudėtingesnė, kai 2017 metais, priėmusi sprendimą dėl „Brexit“, vyriausybė pažadėjo grįžti prie tradicinės mėlynos dokumento viršelio spalvos.

Nuo 1921 metų Jungtinės Karalystės gyventojų pasai buvo tamsiai mėlyni, tačiau 1988 metais, derinantis prie Europos ekonominės bendrijos dokumentų, pradėta naudoti vyšninė spalva.

„Brexit“ šalininkai džiaugiasi būsimu simboliniu spalvos pakeitimu, o norintys likti bloke šį jų džiūgavimą pašiepia.

Praėjusiais metais paaiškėjo, kad sutartį dėl naujųjų mėlynų pasų leidimo laimėjo Prancūzijos ir Nyderlandų bendrovė „Gemalto“, ir tai sukėlė „Brexit“ šalininkų pasipiktinimą bei dar didesnę norinčiųjų likti bloke pašaipą, nes buvo pasirinkta ne britų bendrovė.

Pasų gamybos sutartis turėtų įsigalioti 2019 metų spalį, o šiuo metu be užrašo „Europos Sąjunga“ išduodami pasai tebėra vyšninės spalvos.

„Paklausyti pasiūlymų“

Th. May sprendimą derėtis su leiboristais dėl paramos pasmerkė net ir tie jos partijos nariai, kurie balsavo už jos susitarimą. O radikaliausi „Brexit“ šalininkai Konservatorių partijoje griežtai pasisako prieš susitarimą.

Britanijos sekmadienio laikraščiai rašo, jog konservatorių parlamentarai mėgins nuversti Th. May, jeigu, atidėjus „Brexit“ ilgesniam laikotarpiui, Britanijai teks dalyvauti gegužės pabaigoje įvyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose.

Tačiau iždo sekretorius Philipas Hammondas (Filipas Hamondas), kuris per 2016 metų referendumą pasisakė už šalies tolesnę narystę ES ir dabar yra laikomas švelnesnio „Brexit“ šalininku, savo susiskaldžiusią partiją paragino parodyti šiek tiek lankstumo.

„Turėtume paklausyti pasiūlymų, kurių turi kiti, ir kai kurie žmonės Leiboristų partijoje turi kitokių pasiūlymų“, – sakė jis.

Leiboristai ragina po „Brexit“ su ES sudaryti gerokai glaudesnį aljansą, įskaitant ir dalyvavimą muitų sąjungoje.

Th. May anksčiau atmetė tokią idėją, nes tuomet Britanija negalėtų pati sudaryti prekybos sutarčių su pasaulio galingosiomis valstybėmis, tokiomis kaip Kinija ir Jungtinės Valstijos.

Tačiau šiuo klausimu yra susiskaldžiusi ir pati Leiboristų partija. 80 leiboristų parlamentarų šeštadienį nusiuntė J. Corbynui laišką, kuriame ragina užsitikrinti garantiją dėl antrojo referendumo dėl bet kokio „Brexit“ susitarimo, kuris būtų pasiektas su Th. May.

www.bns.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Comments

Kraunasi...