Žinoma lietuvė tarnybą išplūdo keiksmais: mano vaikas – ne jūsų reikalas

„Priminsiu, kad tik prie Hitlerio ir Stalino buvo renkama konfidenciali informacija apie moterų gimdymo subtilybes ir susirgimus šeimoje“, – savo asmeninėje paskyroje pratrūko žinoma žurnalistė Goda Juocevičiūtė po susidūrimo su Vilniaus Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) parengtu klausimynu.

Žurnalistė buvo paraginta kreiptis į Vilniaus PPT dėl to, kad jos vaikui būtų suteikta galimybė mokykloje mokytis pagal palengvintą mokymosi programą.

Pamačiusi klausimyne esančius klausimus, kurie, jos teigimu, buvo intymūs ir asmeniški, moteris negalėjo nuslėpti įtūžio: į daugelį klausimų ji atsakė „Ne jūsų reikalas“ ir kiekvieną iš jų patvirtino savo parašu.

Daugiausiai pasipiktinimo jai sukėlė klausimas, kokios vaiko drausminimo priemonės yra taikomos ir ar dėl jų sutampa abiejų tėvų požiūris. Į šį klausimą žurnalistė atsakė: „Eikite į Peru kaimelį, kurio pavadinimas – NA*UI“.

Žinoma moteris iškelia klausimą, ar šis klausimynas nenusižengia asmens duomenų apsaugos įstatymui, ir ragina tėvus atkreipti dėmesį į tai, kokią informaciją apie save ir savo vaiką pateikia: „žiūrėkite, kam kokią privačią informaciją teikiate, nes mes nežinome, kam ji galutiniame taške patenka ir kokiais tikslais renkama bei naudojama“.

Portalui tv3.lt ji priduria: „Noriu pabrėžti, kad čia turi būti svarbu ne mano asmeninė ar mano vaiko istorija, o barnevetinis žmonių persekiojimas, braunantis į šeimų gyvenimą. Jokiu pagrindu jokios tarnybos negali lįsti į žmonių gyvenimus ar namus be jų sutikimo ir prievarta ar rafinuotu šantažu kaulyti konfidencialios informacijos“.

Moteris savo įraše rašo:

Ši informacija yra vieša. Būsiu dėkinga, jei pasidalinsite. Tai mano oficialūs atsakymai su mano parašais Pedagoginei psichologinei tarnybai į intymius ir asmeniškus klausimus.

Šie klausimai pateikiami dėl tokių niekų, kaip kad, pavyzdžiui, vaikas paprasčiausiai tingi mokintis ir yra padykęs, kas sveikam berniukui – visai normalu. Man sakė, kad jeigu nebendradarbiausiu, gali būti, kad mane apskųs Vaiko teisių apsaugos tarnybai.

Priminsiu, kad tik prie Hitlerio ir Stalino buvo renkama konfidenciali informacija apie moterų gimdymo subtilybes ir susirgimus šeimoje.

Mieli tėveliai, žiūrėkite, kam kokią privačią informaciją teikiate, nes mes nežinome, kam ji galutiniame taške patenka ir kokiais tikslais renkama bei naudojama. Siūlau nepasiduoti barnevetiškam tarnybų parazitų spaudimui ir visomis išgalėmis ginti savo prigimtines teises į privatumą ir šeimos neliečiamumą.

Peržiūrės klausimyną

Portalas tv3.lt susisiekė su Vilniaus Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) direktore Roma Vida Pivorienė. Specialistė teigia, kad klausimyne esantys klausimai nepažeidžia asmens duomenų apsaugos įstatymo ir yra reikalingi, norint nustatyti vaiko problemas.

„Klausimynas sudarytas tuo tikslu, kad pavyktų geriau suprasti vaiko problemas, vaiko situaciją. Kažkokiai jo situacijai, gebėjimams ar būsenoms daro įtaką įvairios priežastys, pavyzdžiui, gyvenimo arba šeimų istorijos.

Iš tikrųjų, tas klausimynas neatsirado lengvai ir per 23 metus buvo keičiamas, tobulinamas, analizuojamas, siekiant kokybės ir efektyvumo. Klausimynas sudarytas tikslingai, o ne tam, kad patenkintume savo tikslumą, bet atsižvelgiant į interesą atsiliepti į vaiko poreikius“, – teigia R. V. Pivorienė.

PPT direktorė teigia, kad duomenys apie vaiką ir jo šeimą nėra niekur skelbiami. Vienintelės išimtys yra vaiko teisių tarnyba ar prokuratūra, jiems informacija gali būti pateikiama įstatymų nurodoma tvarka. „Mūsų įstaiga net, kai nebuvo duomenų apsaugos įstatymo laikėsi konfidencialumo principo: duomenys niekur neskelbiami. Duomenis naudoja tik tiek žmonės, kurie vertina vaiką, kad būtų suformuluojama problema.

Išvados apie problemą yra pateikiamos tik tėvams, jie supažindinami, pasirašo. Vėliau jas gali pristatyti į mokyklas, kad vaikui būtų pritaikyta speciali ugdymo programa ar logopedo ar specialiojo pedagogo pagalba. Niekur kitur, jokioms trečioms pusėms, išskyrus prokuratūrą ir vaikų teisių instituciją, informacija nėra teikiama“, – sako ji.

Pasak R.V. Pivorienės šis klausimynas nėra privalomas, kiekvienas gali atsisakyti jį pildyti arba kilus klausimams ar abejonėms pasitarti su konsultantais. Tačiau specialistė įspėja, kad neužpildžius klausimyno gali būti sunkiau suprasti vaiko vystymąsi ir atrasti problemų motyvus.

„Kai mes vertiname vaiką, šitas klausimynas yra tam, kad mes galėtume geriau įvertinti vaiką. Tėveliams yra pasakoma, kad tai klausimai, kurie yra svarbūs specialistams. Jeigu kažkoks klausimas kelia abejonių, visuomet galima paklausti konsultanto, kuris galės pakomentuoti daugiau ir išsiaiškinti, kas kelia nerimą.

Galiu pasakyti, kad toks precedentas yra pirmas per visus 23 metus. Nėra taip buvę, kad atsisakytų, bet jeigu nenori, tai gali ir nepildyti. Jeigu tėveliai neatsiveda vaiko ir apie vaiką neatsako nei į vieną klausimą raštu ar žodžiu, tai kaip mes padėsim? Jeigu aš nueičiau pas daktarą ir nepasakyčiau, kur man skauda, tai kaip jis man padėtų“, – sako R. V. Pivorienė.

VPPT direktorė nurodo, kad ir klausimai apie gimdymą ar apie tėvų ligas gali turėti didelę įtaką vaiko vystymuisi, todėl šie klausimai yra įtraukti į klausimyną.

„Klausimyne yra klausimas apie gimdymą, apie gimdymo traumas. Juk tai yra svarbu. Būna gimdymo traumos ir jos gali turėti įtakos pažintiniam procesui ir net vaiko raidai. Reikia atskirti ar tai yra organiniai dalykai, ar dėl to, kad vaikas buvo netinkamai auklėjamas, o gal jis yra turėjęs kažkokį pakitimą, dėl kurio jis dabar yra impulsyvus ar greitai supyksta.

Tai turi reikšmės ir kalbos išsivystymui. Visi dalykai įvykę prieš vaiko gimimą, mamos ligos ar infekcijos, gali būti reikšmingos“, – teigia ji.

R.V. Pivorienė tikina, kad PPT turi labai daug klientų ir perteklinės informacijos rinkti nėra linkę. Specialistė teigia, kad kiekviena situacija turi savo gerąją ir blogąją pusę, tad PPT žada peržiūrėti klausimyną ar jame nėra perteklinių ir nereikalingų klausimų.

www.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Comments

Kraunasi...