Žmonės skundžiasi maisto kainomis Lietuvoje: „Nieko nekrenta. Visiškai nemačiau, kad kristų“

Lietuvoje antrą mėnesį iš eilės mažėja vidutinės prekių kainos. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad birželį, išankstiniais duomenimis, užfiksuota mėnesinė prekių ir paslaugų defliacija. Tiesa, tai gyventojų neguodžia, nes dalies maisto produktų kainos vis dar aukštos.

Ekonomistai aiškina, kad kainos Lietuvoje traukiasi lėčiau nei daugelyje Europos Sąjungos šalių – esą prekybininkai nors ir gali, tačiau neskuba jų mažinti.

Marijampolės turguje Marija bando sutaupyti. Ieško, kur galėtų nusipirkti pigesnių maisto produktų.

„Ieškai visur pigiau rasti, bet kad niekur nėra. Bulvės labai brangios tiek parduotuvėje, tiek čia. Ai, pragyvensime kaip nors. Ukraina išsilaikys, mes išsilaikysime“, – sako gyventoja.

Ir kiti vietos gyventojai bado pirštais į kainas.

„Pirkti brangu, bet užauginti irgi ne. Labai daug reikia jėgos, darbo ir visko“, – sako moteris.

Valstybinė duomenų agentūra skelbia išankstinius duomenis. Birželio mėnesį vidutinės prekių ir paslaugų kainos ne kilo, o leidosi viena dešimtąja procento. Tiesa, gyventojai per daug nedžiūgauja, mat kainų pokyčio žmonės nemato:

„Nelabai, nelabai, nelabai“.

„Gal kai kurie maisto produktai truputį pigėja, bet yra akcijų daugiau“.

„Nepastebėjau, kad sumažėjo kainos. Kai eini į parduotuvę, išleidi 50 eurų, bet išsineši mažą maišelį produktų. Užtenka porai dienų“.

„Daržovių ir vaisių. Jeigu vienoje parduotuvėje kainas leidžia, tai leidžia ir kitoje“.

„Nei kylančių, nei krentančių nepastebėjau“.

„Nieko nekrenta. Visiškai nemačiau, kad kristų“.

Vidutinės kainos po truputį krenta jau 2 mėnesius iš eilės. Pasak ekonomistų, tokios tendencijos ir buvo galima tikėtis, nes kainos mažėja dėl atpigusių energetinių išteklių.

„Pagrindinė priežastis – energetinių prekių kainų kritimas. Tai yra degalų, šildymo, elektros. Elektros dar pajausime nuo liepos mėnesio ir taip pat sustojęs augimas kainų, maisto kainų“, – sako „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Nors dalies prekių, įskaitant ir kai kurių maisto produktų, kainos pastaraisiais mėnesiais sumažėjo, jos vis dar aukštos. Pavyzdžiui, cukrus ir saldumynai per metus vidutiniškai pabrango beveik ketvirtadaliu.

Pabrango ir paslaugos. Per metus papietauti valgykloje tapo ketvirtadaliu brangiau. Panašiu tempu augo ir apgyvendinimo paslaugų kainos.

Ekonomistai aiškina, kad Lietuva išskirtinė. Dalis prekių užsienyje greičiau reaguoja į atpigusius energetinius išteklius: kainos krenta daug greičiau nei Lietuvoje, mat pas mus verslininkai neskuba piginti produkcijos.

„Lietuvoje kainos auga sparčiau nei daugelyje Europos Sąjungos šalių praeitais metais ir dabar matome tendenciją, kad jos mažėja lėčiau nei daugelyje Europos sąjungos šalių. Tarkime, Vokietijoje, Suomijoje jau matome maisto kainų kritimą, Lietuvoje dar to nematome. Sviesto kainos Vokietijoje pakankamai ženkliai pasikoregavo žemyn, Lenkijoje yra pakankamas kritimas didesnis negu Lietuvoje“, – teigia Ž. Mauricas.

Kainos Lietuvoje greičiau nesileidžia, nes rinka maža ir konkurencija nėra didelė.

„Praeitais metais tikrai labai greitai išaugę kaštai buvo permesti galutiniam vartotojui. Maisto kainų augimas buvo sparčiausias visoje Europos Sąjungoje“, – pabrėžia ekonomistas.

Valdžia aiškina, kad padeda gyventojams pakelti vis dar aukštų kainų naštą. Stengiasi, kad žmonių perkamoji galia būtų kuo didesnė.

„Jau šiais metais buvo padidinta ir minimali mėnesinė alga, ir pensijos. Jau šiandien yra Vyriausybėje sprendimas dėl minimalios mėnesinės algos didinimo“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Ekonomistai ragina nesitikėti, kad kainos grįš į tokį lygį, koks buvo prieš prasidedant karui Ukrainoje.

„Deja, yra itin maža tikimybė, kad kainos sugrįš 2021 m. ar 2019 metų lygį. Deja, tos kainos išliks gerokai aukštesnės, bet yra nemaža tikimybė, kad kitais metais jos gali pakristi ir pakankamai ženkliai, mes netgi vertiname, kad galėtų bendras maisto kainų indeksas pakristi netgi 10-imt procentų, netgi 15-a procentų“, – aiškina Ž. Mauricas.

Kainoms mažėti neleidžia ir kiti veiksniai.

„Vis dar daugumoje segmentų mes matome metinį kainų augimą, o tai reiškia, kad yra stipri darbo rinka, ji ir toliau veikia daugumos prekių ir paslaugų kainas“, – teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Pasak A. Izgordino, nors rinkos ekspertai vieningai sutaria, kad metinė infliacija toliau sėkmingai mažės, šie metai vis dar gali pateikti negatyvių staigmenų.

„Ta pagrindinė rizika yra energetikos kainos, nes dujų kainos rinkoje jau pradėjo didėti ir neaišku, kas bus su energetikos kainomis rudenį. Pavyzdžiui, neaišku, kokia bus žiema. Neaišku, ar vartojimas ir pramonė eurozonoje atsigaus ar neatsigaus“, – sako ekonomistas.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, apskaičiuota metinė infliacija šiuo metu siekia 8 ir 2 dešimtąsias procento. Infliacija mažėja nuo praėjusių metų rudens.

www.tv3.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer