Per birželio mėnesį daugybė šalies gyventojų turi priimti sprendimą, nuo kurio priklausys, ar iki pat pensijos jie gaus mažesnį atlyginimą, ar sulaukę pensijos pretenduos į papildomas išmokas iš II pakopos pensijų fonde sukaupto turto.
Yra dvi grupės gyventojų, kuriems aktualu nuspręsti, ką daryti. Pirmiausia tai yra tie gyventojai, kurie tik pradėjo darbinę karjerą ir anksčiau niekada nekaupė. Kita grupė – jau anksčiau kaupę, tik kaupimą sustabdę gyventojai.
Daugiau gyventojų kaupimo atsisako
Kaip informuoja „Sodra“, šiais metais taip į pensijų kaupimą įtraukti 88,8 tūkst. gyventojų. Iki šiol didesnė jų dalis (48,4 tūkst.) atsisakė kaupimo. 1 tūkst. įtrauktųjų į pensijų kaupimą savarankiškai sudarė kaupimo sutartis. Dar 4,1 tūkst. naujai sudarė pensijų kaupimo sutartis.
„Kiti naujai įtrauktieji turi laiko apsispręsti iki birželio 30 d. Jei iki tos dienos asmuo neatsisakys kaupimo, tuomet nuo liepos 1 d. pradės kaupti „Sodros“ atsitiktiniu būdu parinktame pensijų fonde“, – komentavo „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič.
Ji informavo, kad dar 175 tūkstančiams žmonių išsiųsti pranešimai apie įmokų mokėjimo atnaujinimą.
Šių žmonių iki 2019 m. sukauptos lėšos liko pensijų fonduose ir toliau buvo investuojamos, tačiau 2019 m. šie žmonės sustabdė naujų įmokų pervedimą – įmokos nuo jų atlyginimų nebebuvo pervedamos į pensijų fondus.
„Nuo liepos 1 d. jų įmokų pervedimas bus atnaujinamas automatiškai, jei iki birželio 30 d. jie neatsisakys įmokų pervedimo atnaujinimo. Įstatymas numato, kad, atsisakius įmokų pervedimo atnaujinimo šiais metais, ši procedūra bus kartojama dar du kartus kas trejus metus, nepriklausomai nuo įmokas sustabdžiusio asmens amžiaus“, – paaiškino M. Kozič.
Kaip ir įtrauktieji į pensijų kaupimą, šie žmonės gali atsisakyti įmokų pervedimo atnaujinimo.
Iki šiol 113,4 tūkst. gyventojų atsisakė sustabdytų įmokų atnaujinimo ir tik 1,1 tūkst. savarankiškai atnaujino įmokų mokėjimą.
Kiek sumažės atlyginimas
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių siekia beveik 1730 eurų per mėnesį.
Priklausomai nuo to, ar žmogus pasirenka kaupti minimaliai ar maksimaliai, jo įmoka į pensijų fondą siekia 2,7 proc. arba 3 proc. darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių.
Vadinasi, uždirbantys vidutinį atlyginimą ir neatsisakę kaupimo II pensijų pakopoje kas mėnesį gaus 46,7 arba 51,9 euro mažiau.
Per visus metus susidarytų visai nemenka suma – nuo 560 iki 623 eurų. Šie pinigai tiesiog atimami iš algos ir pervedami į žmogaus sąskaitą pensijų fonde. Už juos nuperkame fondo apskaitos vienetai, suteikiantys teisę į dalį fondo turto, kuris paprastai yra akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai.
Raginantys gyventojus kaupti senatvei primena, kad skyrusieji tam dalį savo algos iš kitų mokesčių mokėtojų surinktų pinigų gauna papildomas išmokas.
Jos siekia 1,2 proc. arba 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.
Pasirinkusiems kaupimą žinotina, kad jis nutrūks tik tuo atveju jeigu žmogus numirs arba sulauks pensijos. Jokiais kitais atvejais nutraukti kaupimo sutarties nebus galima.
Pensijų fonde sukauptą turtą gauti iš karto pinigais bus galima tik tuo atveju, jeigu žmogus sukaups ne daugiau kaip 10 tūkst. eurų.
Kitu atveju jam bus mokama išmoka, kurios dydis priklausys nuo sukaupto turto dydžio ir tikėtinos gyvenimo trukmės.