Šiuo metu Lietuvoje būsto pirkimo sandoriai rekordinėse žemumose. Nekilnojamo turto (NT) specialistai vardija įvairias to priežastis. Anot jų, padidėjus paskolų palūkanoms, iš NT rinkos pasitraukė spekuliaciniai pirkėjai. Jiems šiuo metu nėra palankus metas pirkti būstą, nes kainos didelės, o nuoma pinga.
Įmonės „Realdata“ vadovas, NT ekspertas Arnoldas Antanavičius, pastebėjo, kad daugelis pastarojo meto būsto sandorių skaičiaus kritimą, sieja su pakilusiomis palūkanomis už jau paimtas ar naujas paskolas.
„Tačiau tai gali lemti ir kitos priežastys. Stebint būsto sandorių ir naujai išduotų būsto paskolų dinamiką Lietuvoje, galima pastebėti, kad ilgą laiką buvusi graži koreliacija ėmė ir išsiderino 2022 metais. Tuo metu būsto sandoriai smuko į priešpandeminį lygį, o būsto paskolų apimtys sėkmingai fiksavo naujus rekordus.
Net ir 2022 metų pabaigoje, kai prasidėjo spartus palūkanų kilimas, būsto sandorių apimtys smuko į naujas žemumas, o paskolų apimtys išliko aukštame lygyje“, – komentavo NT specialistas.
Pasak A. Antanavičiaus, peršasi vienintelė išvada – ta pirkėjų dalis, kuri pirko būstą savo poreikiams (gyvenimui), didžiąja dalimi niekur nedingo, nes būtent ši gyventojų grupė dažniausiai naudojasi bankų pagalba.
„Kadangi sandorių pastebimai sumažėjo, galima daryti prielaidą, kad pasitraukė tik pirkėjai su nuosavu kapitalu, kurių dauguma yra spekuliaciniai, perpardavėjai, siekiantys pasinaudoti kainų kilimo banga, investuojantys nuomai ir pan.
Taigi, kylančios palūkanos atvėsino rinką, išbaidė spekuliacinius pirkėjus, bet greičiausiai čia nėra pasaulio pabaiga ir vargu ar dėl pakilusių palūkanų staiga ims ir subyrės būsto rinka taip, kaip kažkas įsivaizduoja“, – atkreipė dėmesį NT specialistas.
Investuotojai yra atsargūs
Tuo metu Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sakė, kad spekuliantų NT rinkoje jau seniai nebeliko.
„Spekuliantus, kurie perka, o paskui brangiau perparduoda, NT vystytojai patys apribojo, neleidžia jiems prekiauti savo pelnu.
Tačiau yra pirkėjų, kurie perka būstą investicijai ir jaučiamas tokių pirkėjų sumažėjimas. Pradėjus kilti palūkanoms, nuomos pajamingumas tapo nebepatrauklus. Pakilo būsto kainos, Euribor palūkanų norma, o nuomos mokestis nepadidėjo. Turėjome trumpą šuolį metų pradžioje, kai į Lietuvą atvyko ukrainiečiai. Tačiau dabar nuomos rinka normalizavosi. Todėl investutojai į NT laukia, kol situacija rinkoje pasikeis“, – svarstė LNTPA prezidentas.
Anot jo, sau būstus perkantys žmonės dabar irgi pristabdė tokių sprendimų priėmimą.
„Žmonės laukia Euribor palūkanų piko, kada bus aiškesnė situacija. Šiuo metu dalis gyventojų, ypač jaunų žmonių, negali sau leisti įsigyti būsto. Todėl jie lieka arba nuomos rinkoje arba ieško kitokių alternatyvų.
Tai atsispindi ir išduodamų paskolų portfeliuose. Kol kas tokioje realybėje ir gyvensime, bent jau pirmąjį šių metų pusmetį“, – prognozavo M. Statulevičius.
Pasak jo, sumažėjęs sandorių skaičiais vystotojus veikia skirtingai.
„Vieni gali laukti geresnių laikų, o kiti nelabai. Todėl dalis vystytojų ir taiko nuolaidas, nes jiems reikia realizuoti pastatytą NT. O didieji vystytojai yra pareiškę, kad turi sukaupto kapitalo. Todėl sumažėję pardavimai jų negąsdina.
Skaičiuojame, kad per mėnesį turėtų būti parduodama 300 butų. Šiuo metu parduodama tik 100 būstų. Tačiau jų ir statoma nedaug. Bet jeigu didės paklausa, vystytojai didins ir pasiūlą“, – sakė M. Statulevičius.
Ribos įsigyjamų būstų skaičių?
Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuojamoje konferencijoje „Core“ vasario 9 d. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sakė, kad pastariasiais metais verslo įsigijama būsto dalis išaugo.
„Įmonės perka būstus dėl įvairių priežasčių. Vienos įmonės bėga nuo režimų, perkelia čia savo verslus, darbuotojus, todėl įsigyja ir NT. Kitos įmonės galbūt ieško spekuliacinių galimybių.
Dar ankstyvi siūlymai riboti įmonių įsigyjamų būstų skaičių. Tačiau neturi būti sukurtos geresnės ar išskirtinės sąlygos verslui pirkti būstus. Todėl Lietuvos bankas apie tai ir svarsto“, – teigė G. Šimkus.
Anot jo, būstas nėra verslo objektas, tai yra vieta, kur gyvena šeimos, auga vaikai.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis irgi teigė, kad sumažėjo investicinių pirkėjų.
„Sumažėjo tokių pirkėjų, kurie perka antrą ar trečią būstą, kaip investicinį objektą. Be to, sumažėjusi nuomos grąža irgi stabdo tokius pirkėjus. Tačiau pirminėje rinkoje viskas kitaip, žmonės nori gyventi Vilniuje ir čia ieško būstų.
Normalioje rinkoje turėtų būti perkamas pastatytas būstas. Žmogus turi ateiti ir matyti, o ne žiūrėti į dar nepastatyto būsto brėžinius“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, tikėtina, kad Euribor šių metų pabaigoje pakils iki 3 proc., o kitų metų pabaigoje siek 2 proc.
Sandorių skaičius rekordinėse žemumose
Registrų centro duomenimis, šių metų pradžia NT sandorių rinkoje nebuvo derlinga – per mėnesį įregistruotų butų, gyvenamųjų namų, žemės sklypų ir kitų NT objektų skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų. NT sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai pastebi, kad įprastą metų pradžios pasyvumą dar labiau sustiprina ekonominis neapibrėžtumas.
„Pirmieji kiekvienų metų mėnesiai tradiciškai pasižymi mažesniu NT pirkėjų aktyvumu. Šiemet įprastą pirkėjų pasyvumą dar labiau sustiprina vyraujantys santūrūs lūkesčiai dėl ateities. Žvelgiant į atskirų NT objektų kategorijas galima matyti, kad šiųmetinio sausio rodikliai yra kukliausi per pastaruosius penkerius metus“, – kalba Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvoje įregistruota beveik 7,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 23 proc. mažiau nei 2022 metų sausį ir 30 proc. mažiau nei praėjusių metų gruodį.
Visoje šalyje įregistruota daugiau kaip 2 tūkst. butų pardavimų – 19 proc. mažiau nei prieš metus ir 25 proc. mažiau nei 2022 metų gruodį. Per pastaruosius keletą metų mažiau butų sandorių per mėnesį buvo registruota tik prasidėjus COVID-19 pandemijai 2020 metų balandžio ir gegužės mėnesiais.
Šiemet Lietuvoje taip pat įregistruoti 666 individualių gyvenamųjų namų pardavimai – 31 proc. mažiau nei 2022 metų sausį ir 35 proc. mažiau nei pernai gruodį. Individualių namų mėnesio pardavimai buvo mažiausi per pastaruosius keletą metų.
Per sausį visoje šalyje taip pat įregistruota beveik 3,7 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 24 proc. mažiau nei 2022 metų sausį ir 31 proc. mažiau nei pernai gruodį.
