Daugiabučių gyventojai dėl namo tvarkymo darbų privalo susitarti tarpusavyje. Tačiau dalis gyventojų, bijodami papildomų išlaidų, bet kokiems remonto ar renovacijos darbams atkakliai priešinasi. Žmonėms nesvarbu net prakiuręs stogas ir į butus tekantis vanduo.
Nesutarimais su kaimynais sutiko pasidalinti naujienų portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Gediminas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Jis skundėsi, kad gyvena avarinės būklės daugiabutyje Naujamiestyje. Tačiau jo tvarkyti daugiabučio administratorius nesiima, nes tam nepritaria dalis namo gyventojų.
„Daugiabutis – tikrai senas, 2014 metais kaimynai inicijavo jo patikrą. Tuomet buvo nustatyta, kad daugiabutis yra avarinės būklės, o stogui reikalinga renovacija. Vėliau buvo organizuojami susitikimai su gyventojais. Tačiau kaimynų kontingentas – labai įvairus: pensininkai, neįgalūs, asocialūs gyventojai.
Niekaip nesusitarėme dėl stogo renovacijos, gyventojai tam paprasčiausiai nepasirašė. O nesurinkus parašų stogo renovacija negalima. Žmonės nenori mokėti už renovaciją“, – pasakojo vyras.
Piktinosi namo administratoriaus neveiksnumu
Gediminas piktinosi, kad daugiabučio administratorius „Mano būstas“ nieko nesiima dėl susidariusios situacijos.
„Stogo būklė – prasta, tačiau namo administratorius reikalauja, kad surinktume gyventojų parašus. Tačiau kodėl mes turime įtikinėti gyventojus pasirašyti? Jeigu stogas – avarinės būklės, ar neturėtų daugiabučio administratorius imti ir jį suremontuoti?
Stogo būklė kiekvienais metais blogėja, jau trims kaimynams laša vanduo į butus, kai lyja lietus. O liepos pabaigoje praūžusi audra nunešė gabalą šiferio, tačiau panašu, kad niekam tai neįdomu“, – piktinosi gyventojas.
Anot jo, daugiabutį administruojančios įmonės darbuotojai nesiteikia net atvažiuoti ir apžiūrėti stogą.
„Kas mėnesį mokame pinigus namo administratoriui, tačiau, nutikus bėdai, jis į skundus nereaguoja. Atrodo, kad patys gyventojai turi lipti ant stogo ir jį tvarkyti. Netekęs kantrybės kreipiausi į savivaldybę, tačiau atsakymo dar negavau“, – pasakojo vyras.
Jis tikino, kad yra priverstas įtikinėti gyventojus pasirašyti, kad būtų atlikta stogo renovacija.
„Juk pensininkai gali pasinaudoti įvairiomis lengvatomis ir renovacija jiems kainuos mažiau ar iš viso nekainuos. Tačiau kodėl turiu kalbėtis su žmonėmis, juos įtikinėti, kai yra namo administratorius, kodėl jis nieko nedaro?“ – klausė Gediminas.
Reikalingas daugumos pritarimas
„Mano būstas“ komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis džiaugėsi, kad name yra aktyvių gyventojų, kuriems rūpi jų turto priežiūra ir kurie aktyviai dalyvauja priimant sprendimus, susijusius su namo tvarkymo klausimais.
„Tai neabejotinai užtikrina sklandesnę ir kokybiškesnę namo priežiūrą. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad daugiabutyje vykdant didesnės apimties remonto darbus reikalingas daugumos butų savininkų pritarimas. Taip, kaip ir numatyta teisės aktuose.
Kadangi stogo būklė nėra pripažinta avarine, jo keitimas nauju, negavus daugumos savininkių pritarimo, prieštarautų teisės aktams“, – komentavo daugiabutį administruojančios įmonės atstovas.
Anot jo, paskutiniame susirinkime iš 10 savininkų savo nuomonę dėl minėtų darbų pareiškė tik 2 aktyvūs gyventojai, tad balsavimas, nesusirinkus kvorumui, neįvyko.
„Norėdami padėti gyventojams spręsti iškilusią problemą organizuojame pakartotinį balsavimą, juolab, kad dabar šio namo butų savininkai gali pasinaudoti specialia Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros programa ir gauti 70 proc. kompensaciją už projekto parengimą ir 60 proc. kompensaciją už stogo remonto darbus.
Tai – išties ženkli parama, tad vienintelis dalykas, ko reikia, kad darbai pajudėtų, tai gauti namo gyventojų daugumos pritarimą. Nelaukdami, kol įvyks pakartotinis balsavimas, ėmėmės veiksmų, kurie padės apsaugoti gyventojų turtą – užsakėme dalinį stogo remontą. Jis bus atliktas artimiausiu metu. Tačiau, kaip ir minėjau, norint atlikti pilną stogo remontą, būtina gauti daugumos butų savininkų pritarimą“, – komentavo P. Ugianskis.
Nepasiturintiems gyventojams renovaciją kompensuoja
Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, kad gavo gyventojo skundą dėl avarinės būklės stogo.
„Namo administratoriui bus teikiamas įpareigojimas atlikti būtinus avarinės būklės likvidavimo darbus ir taikyti laikinas apsaugos priemones. Visgi didesnis remontas (visiškas stogo sutvarkymas, kosmetinis remontas arba kompleksinė namo renovacija) negali būti organizuojamas, kol tam nepritars didžioji dalis namo patalpų savininkų“, – komentavo savivaldybė.
Ji priminė gyventojams apie finansinę pagalbą: „Kompleksinei daugiabučių renovacijai siūlomas lengvatinis kreditas, o energijos taupymą skatinančių priemonių įdiegimui skiriamos subsidijos. Namo patalpų savininkų susirinkime dėl renovacijos, gyventojų pageidavimu, gali dalyvauti ir Vilniaus savivaldybės įstaigos „Atnaujinkime miestą“ atstovai.
Jie suteiktų visą reikiamą informaciją apie investicinio plano rengimą, kokios lengvatos taikomos nepasiturintiems gyventojams, kokias priemones galima rinktis namo modernizavimui bei kokios naudos numatomos po namo renovacijos. Pavyzdžiui, jau kurį laiką galioja įstatymas, kad mažas pajamas ir kompensaciją už šildymą gaunantys butų savininkai turi teisę į nemokamą renovaciją.“
Anot savivaldybės, pirmojo dėl renovacijos sušaukto susirinkimo metu renovacijos procesų pradžiai turėtų pritarti daugiau nei pusė (50 proc. + 1 balsas) butų savininkų.
„Tokiu sprendimu jie pritartų, kad būtų įvertinta daugiabučio būklė ir jo atnaujinimui parengtas investicijų planas, būtų suskaičiuota, kiek kiekviena pasirinkta priemonė kainuos atskirai (sienų, stogo šiltinimas, balkonų atnaujinimas ir pan.). Investicijų planas daugiabučiui namui preliminariai kainuoja apie 1500 eurų.
Už jį be išimties lygiomis dalimis mokėtų viso namo butų savininkai, tačiau, po plano parengimo ir jį patvirtinus butų savininkų susirinkime, suma yra grąžinama. Renovacija prasideda tik tuo atveju, jei antro balsavimo metu galutiniam investicijų planui pritaria ne mažiau nei 55 proc. butų ir kitų patalpų savininkų“, – komentavo savivaldybė.
