Lietuvės neprašo didesnių atlyginimų, dėl to jos ir uždirba mažiau nei vyrai?

Didžiausia dalis (36 proc.) 18–29 metų gyventojų Lietuvoje šiuo metu per mėnesį uždirba iki 1000 eurų į rankas. Tačiau mąstydami apie ateitį dalis jaunuolių atlyginimo kartelę yra linkę kelti net kelis kartus.

Pavyzdžiui, daugiau negu 3000 eurų į rankas po penkerių metų tikisi uždirbti kas šeštas apklaustasis. Aukščiausio atlyginimo lūkesčius puoselėjančių vyrų yra dvigubai daugiau negu moterų, rodo SEB banko iniciatyva Lietuvoje atliktas tyrimas.

„Tyrimo rezultatai atspindi vis dar Lietuvoje esančią nelygybę, kai vyrui už tą patį darbą mokama daugiau negu moteriai.

Jaunos moterys kur kas rečiau negu vyrai nurodo, kad jų patirtis, įgūdžiai ir žinios yra vertos aukštesnių atlyginimo rėžių ir kur kas mažiau jaunų moterų nurodo turinčios ambicijų po penkerių metų uždirbti daugiau negu 2 ar 3 tūkst. eurų į rankas“, – pranešime žiniasklaidai cituojama SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.

Tyrimo duomenimis, iki 500 eurų į rankas šiuo metu uždirba 19 proc. jaunų moterų ir 9 proc. jaunų vyrų. 

Du iš penkių (42 proc.) 18–29 metų respondentų nurodė, kad per mėnesį uždirba 501–1500 eurų.

E. Dovbyšienė pastebi, kad šioje atlyginimo grupėje skirtumas tarp vyrų ir moterų nėra toks žymus, kaip lyginant respondentus, kurių atlyginimai ima viršyti 1500 ar 2000 eurų.

Pavyzdžiui, 1501–2000 eurų gauna 13 proc. jaunų vyrų, kai tokių moterų yra vos 7 procentai. Daugiau negu 2000 eurų uždirbančių jaunų vyrų tėra 9 proc., bet moterų – net tris kartus mažiau –  3 procentai. 

Skiriasi ne tik atlyginimas, bet ir savo vertės suvokimas

Paprašyti įvardinti jų manymu teisingą atlyginimą, atsižvelgiant į turimą patirtį ir žinias, daugiausia (25 proc.) jaunuolių nurodė 1001–1500 eurų į rankas.

20 proc. manė, kad teisingas atlygis turėtų siekti 1501–2000 eurų, 15 proc. užbrėžė 2001–3000 eurų ribas. 

E. Dovbyšienė atkreipė dėmesį, kad pusantro tūkstančio daugiau siekiančias atlyginimo sumas pasirinko 47 proc. vyrų ir 36 proc. moterų.

Pasak jos, tai gali rodyti, jog jaunos moterys Lietuvoje savo žinių ir patirties nevertina taip gerai kaip vyrai. 

„Tyrimo rezultatai patvirtina, kad tiek stereotipiniai lyčių vaidmenys, tiek profesionalo apibrėžimai daro įtaką visuomenės narių ambicijoms ir savo darbo vertės suvokimui.

Jaunų vyrų ir moterų atlyginimų ir finansinių lūkesčių skirtumai atskleidžia, kad darbo rinkoje vis dar  išlieka nelygybės problema“, – sako E. Dovbyšienė.

Pabrėžia socialinės aplinkos svarbą

Tyrimo duomenimis, daugiausia jaunų moterų (32 proc.) nurodė, kad po penkerių metų tikisi uždirbti 1501–2000 eurų per mėnesį.

Tuo metu didžiausia dalis (26 proc.) vyrų rinkosi aukštesnius rėžius – 2001–3000 eurų. Į didžiausią sumą, daugiau negu 3000 eurų viršijantį atlyginimą, yra nusitaikę 21 proc. vyrų ir tik 10 proc. moterų. 

SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė E. Dovbyšienė atkreipia dėmesį, jaunų žmonių ambicijas ir ateities scenarijus lemia daug įvairių veiksnių. Vienas stipriausių, pasak jos, yra socialinė aplinka, kurioje žmogus auga. 

„Jeigu artimiausių žmonių uždarbis yra gana ribotas ir socialinėje aplinkoje nuolat girdima, kad atlyginimo augimui mažai galimybių, jaunimas į darbo rinką įžengia su atitinkamai suformuotais lūkesčiais ir nuostatomis“, – pastebi E. Dovbyšienė ir priduria, kad neturėdamas išsamios informacijos apie darbo rinkos būklę, jaunimas negali objektyviai įvertinti savo galimybių bei jaučia neužtikrintumą. 

SEB banko užsakymu tyrimą šių metų liepos mėnesį atliko bendrovė „Norstat LT“. Apklausoje internetu dalyvavo 500 18–29 metų  Lietuvos gyventojų.

www.tv3.lt

Site Footer