Mėgaukitės saulės spinduliais, kol dar galite, nes į Europą atkeliauja siautulinga rusiška žiema. Mūšiams toliau siaubiant Ukrainą, karo pasekmes jau galima pajausti visame žemyne. Dėl jo auga maisto kainos, kyla baimė dėl dujų trūkumo, vis dažniau susirūpinama dėl ekonomikos, rašo „Politico“.
Tačiau situacija gali tik dar labiau pablogėti. Rusijos prezidentas aiškiai rodo savo apsisprendimą naudoti maistą, degalus ir trąšas kaip spaudimo priemones prieš Vakarų demokratijas, tiekiančias Ukrainai ginklus ir taikančias sankcijas Maskvai.
„Napoleoną sustabdė atšiauri Rusijos žiema, – sakė politologas Ivanas Krastevas. – Ta pati atšiauri rusiška žiema 1941-aisiais sustabdė Hitlerį. Dabar Putinas nori, kad ši žiema būtų jaučiama visoje Europoje.“
Karui tęsiantis ir netgi žiaurėjant, ekspertai pranašauja, kad Europos vyriausybės susidurs su nemažu spaudimu iš vargingesnių, alkanesnių ir sušalusių rinkėjų.
Negana to, žemynui gresia kiti pavojai. Dėl pasaulinės maisto krizės, žiemą gali smarkiai išaugti pabėgėlių srautai, karščio bangos gali išsekinti Europos dirbamos žemės plotus, o kur dar naujų koronaviruso infekcijų rizika bei didelė tiekimo grandinių sutrikimų tikimybė. Taigi nenuostabu, kodėl kai kurie ekspertai abejoja, ar Vakarų vyriausybės dar ilgai sugebės išlaikyti savo vienybę ir ryžtą.
„Pamatysite daug didesnį europiečių spaudimą pareikšti: „Sustabdykime karą dabar“, – sakė I. Krastevas, vadovaujantis „Centre for Liberal Strategies“ ekspertų grupei.
Šį pavasarį Europos Parlamento užsakyta apklausa parodė, kad beveik 60 proc. Europos Sąjungos piliečių tikina, jog jie nebuvo pasiruošę maisto ir energijos kainų šuoliui, tačiau apie 59 proc. respondentų sutiko, kad: „Europinėms vertybėms, tokioms kaip laisvė ir demokratija, turi būti teikiamas prioritetas, net jeigu tai paveikia kainas ir pragyvenimo išlaidas.“ Tiesa, apklausa parodė, kad didžiausią palaikymą pastarajam teiginiui išreiškė daugiau uždirbantys asmenys. Žmonių, kuriems kartais arba dažnai yra sunku susimokėti visus mokesčius, grupėje su šiuo teiginiu sutiko mažiau nei 50 proc. respondentų.
„Gali būti, kad daug žmonių atsidurs sunkioje padėtyje, tikriausiai atsiras ir nedarbu pasipiktinusių protestuotojų, kurie mėtys akmenis į politikus“, – sakė Timas Bentonas, „Chatham House“ visuomenės ir aplinkosaugos programos direktorius.
Taigi kyla klausimas, kiek ilgai Europos vyriausybės sugebės kęsti Rusijos ekonominį puolimą?
„Energija kaip ginklas“
Būdama viena didžiausių maisto, trąšų ir dujų eksportuotoja, Rusija mėgaujasi savo gebėjimu veikti Europos ekonomiką. Ši įtaka tik dar labiau išryškės, kai nukris oro temperatūra ir šąlantys namų ūkiai turės konkuruoti su pramone dėl gamtinių dujų.
Jau dabar 12 Europos valstybių kenčia nuo dalinio arba visiško rusiškų dujų tiekimo išjungimo. Negana to, šią savaitę Rusija laikinai nutraukė dujų tiekimą „Nord Stream 1“ dujotiekiu, kuris dujomis aprūpina Vokietiją bei Prancūziją, Italiją ir Austriją. Tai trukdo Europos planams iki žiemos prikaupti kuo daugiau atsargų.
Suplanuoti remonto darbai turėtų vykti iki liepos 21 d., tačiau didėja susirūpinimas, kad Maskva ras priežasčių pratęsti tiekimo sustabdymą, o galbūt net visam laikui jį nutraukti.
Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas šį mėnesį perspėjo dėl „politinio košmaro“, kuris gali pakenkti šalies socialinei sanglaudai, jeigu dujų tiekimas sumažės iki tokio lygio, jog išteklių paskirstymą turės reguliuoti valstybė. O Prancūzijos ekonomikos ministras Bruno Le Maire praeitą sekmadienį pripažino manantis, kad yra labai tikėtina, jog Rusija visiškai nutrauks dujų tiekimą.
Vokietijoje politikai parengė specialius planus, kuriuose nurodyta, kurios įmonės pirmiausia netektų prieigos prie gamtinių dujų. Vietos valdžia imasi ir kitokių priemonių, pavyzdžiui, pritemdo gatvių apšvietimą, mažina vandens temperatūrą po atviru dangumi įsikūrusiuose baseinuose. Berlynas taip pat svarsto už ašaroti verčiančią sumą – 9 mlrd. eurų – gelbėti komunalinių paslaugų milžinę „Uniper“ – didžiausią dujų importuotoją Vokietijoje.
Kai kurie Europos Sąjungos politikai neslepia savo pasipiktinimo. „V. Putinas naudojasi energija kaip ginklu. Jis bandys mus suskaldyti, tačiau jam nepavyks“, – sakė už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry‘is Bretonas.
Europos Sąjunga nustatė naujas taisykles, kurios skatina valstybes kaupti dujų atsargas žiemai. Šiuo metu Europos saugyklos yra užpildytos maždaug 62 proc. Tačiau kadangi pakaitiniai dujotiekiai jau yra užpildyti, o suskystintų dujų importą riboja įrenginių trūkumas uostuose, mažai tikėtina, kad šį stygių pavyks kompensuoti. Tai reiškia, kad vyriausybės bus priverstos prašyti vartotojų mažinti paklausą ir drastiškai apriboti pramonės sektorių veiklą.
Kaip tikino Simone‘as Tagliapietra, „Bruegel“ ekspertų grupės vyriausiasis energetikos analitikas, jeigu Rusija nutrauks tiekimą, tikėtina, kad pirmiausia politikai apribotų nebūtinosios reikmės sektorius, pavyzdžiui, automobilių gamybą, po jų – kitas pramonės šakas. Trūkumui tęsiantis jis paveiktų socialinių paslaugų tiekimą ir tik galiausiai gyvenamųjų namų šildymą. „Manau, kad pirmumo nustatymas bus labai sudėtingas politinis procesas. Mūsų vyriausybėms tai bus tikras iššūkis“, – sakė analitikas.
Tie, kuriems bus sunkiausia susimokėti savo šildymo sąskaitas, neišvengiamai taps „labiausiai pažeidžiami“, sakė Kieranas Pradeepas, vartotojų teises palaikančios grupės „Right to Energy Coalition“ koordinatorius. Tačiau didėja rizika, kad su energetiniu skurdu pirmą kartą susidurs ir daugybė viduriniosios klasės europiečių.
Kaip teigė K. Prandeepas, neproporcingai didelės pajamų dalies išleidimas komunalinėms paslaugoms, geriausiu atveju, turės rimtas psichologines pasekmes. Tačiau tai taip pat gali paskatinti žmones kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, išjungti šildymą savo namuose. Taip padidėja jų rizika mirtinai sušalti.
„Carnegie“ ekspertų grupės vyresniojo tyrėjo Alexanderio Gabuevo nuomone, tikimybė, kad V. Putinas visiškai nutrauks dujų tiekimą Europai yra labai didelė: „V. Putinas viliasi, kad dėl to kils daug politinių protestų, kurie suardys vienybę paramos Ukrainai klausimu.“
„Putino bado planas“
Kalbant apie maistą, jo kainos smarkiai išaugo Rusijai pradėjus Ukrainos – vienos didžiausių grūdų ir aliejaus eksportuotojų – blokadą. Maisto kaina pasaulyje iš lėto mažėja, tačiau vis dar išlieka milžiniška, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai. O blogiausia vis dar gali būti ateityje, ypač jeigu su gamtinių dujų kaina susijusi trąšų kaina išliks aukšta ir ateinančiais sezonais.
Remiantis Europos Sąjungos rinkos ataskaita, nuo Rusijos įsiveržimo, žemės ūkio produkcijos kainos visame pasaulyje padidėjo 30 proc., o maisto ir nealkoholinių gėrimų infliacija gegužę pasiekė 10 proc. Dėl išaugusių trąšų kainų ūkininkai visame pasaulyje turi jas naudoti taupiau, dėl to gali sumažėti derlius, o tai gali maisto įperkamumo krizę paversti rimta tiekimo problema.
Pasak Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vyriausiosios ekonomistės Beatos Javorcik, manoma, kad maisto kainos nepradės mažėti iki maždaug 2023-ųjų gruodžio.
Tiesa, Europa yra geriau nuo to apsaugota nei skurdesnės šalys Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose. Čia vyriausybės yra labiau priklausomos nuo iš Ukrainos ir Rusijos importuojamų pagrindinių maisto produktų, pavyzdžiui, kviečių. Šių šalių vartotojai taip pat turi išleisti daug didesnę savo pajamų dalį, kad nebadautų.
„Nedrįsčiau prognozuoti, kad Europoje susidursime su badu, bet esu tikras, jog kainos gali toliau augti“, – tikino Johnas Baffesas, Pasaulio banko grupės vyresnysis ekonomistas.
Pasaulinė maisto sistema šiuo metu svyruoja ant peilio ašmens. Neseniai Jungtinių Tautų organizacijos paskelbti duomenys parodė, kad, palyginus su 2020 m., 2021-aisiais pasaulyje badavo 50 mln. žmonių daugiau. Įsiplieskus karui tarp dviejų didelių grūdų eksportuotojų, šis rodiklis dar labiau augs.
B. Javorcik teigimu, maždaug 17 proc. pasaulyje parduodamų kalorijų nebegali patekti į rinką dėl eksporto kontrolės, kurią vykdo įsibaiminusios arba oportunistinės vyriausybės. Situacija gali dar labiau pablogėti, jeigu jų pavyzdžiu paseks ir Rusija, pritaikydama griežtus kviečių eksporto draudimus metais, kai yra tikimasi didesnio nei įprasta derliaus. Remiantis kai kuriais pranešimais, šį mėnesį, prasidėjus derliaus nuėmimo darbams, Rusija tyčia suniokojo ne vieną kviečių lauką Ukrainoje.
Europos atžvilgiu, pats blogiausias scenarijus įvyktų tuomet, jeigu maisto krizė sukeltų dar vieną masinės migracijos bangą, kuri dar labiau padidintų vyriausybių patiriamą spaudimą. Analitikai, tarp jų ir Pasaulinės maisto programos direktorius Davidas Beasley‘us, mato nemažai panašumų tarp dabartinės situacijos ir dėl duonos kainų kilusių riaušių 2011 m., prieš prasidedant Arabų pavasariui.
„V. Putino bado planas yra skirtas paskatinti pabėgėlių bangą iš šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų – regionų, kuriuos paprastai išmaitina Ukraina. Tai sukeltų nestabilumą Europos Sąjungoje“, – anksčiau šį mėnesį rašė Jeilio universiteto istorikas Timothy‘is Snyderis.
„Daugiametė krizė“
Rusijos spaudimas negalėjo atsirasti dar nepatogesniu šiam žemynui metu.
Europa vis dar kenčia nuo pandemijos padarinių, kuomet ekonomikos sulėtėjimas palietė visą pasaulį. Po dvejus metus trukusios sumaišties, atsigavimą – kad ir koks jis buvo – nuslopino tiekimo grandinės sutrikimai ir susirūpinimas dėl karo. Nerimą keliantį poveikį gali turėti ir Europos centrinio banko sprendimas padidinti palūkanų normas, siekiant sušvelninti euro zonoje siaučiančią infliaciją. Tai yra pirmasis palūkanų padidinimas per daugiau nei dešimtmetį.
Jau dabar galima pastebėti akivaizdžių ekonomikos lėtėjimo ženklų. Viena verslo apklausa parodė, kad birželį, pirmą kartą per dvejus metus, smuko gamybos apimtys, sulėtėjo ir paslaugų sektorius. „Euro zonos ekonominis augimas rodo tam tikrus svyravimo ženklus, nes po pandemijos užgniaužtos paklausos atsigavimas pradeda blėsti“, – aiškino „S&P Global“ ekonomistas Chrisas Williamsonas.
Kol kas Europos Komisija tikina, kad Europos Sąjunga gali išvengti krizės, tačiau pripažįsta, kad dabartinis augimas yra trapus ir iš esmės varomas 2021-ųjų inercijos. Komisija neslepia, kad visiškas dujų tiekimo nutraukimas, tikėtina, pastūmėtų visą bloką į recesiją.
Rusijos maisto ir kuro kaip karo priemonės panaudojimas gali lemti sunkius laikus ir politikams, siekiantiems toliau palaikyti Ukrainą, kol jų varžovai kaltina juos dėl visų rinkėjų kančių.
Dešimtyje Europos valstybių praeitą mėnesį Europos užsienio santykių tarybos atlikta apklausa parodė, kad europiečiai nesutaria, kokių veiksmų vertėtų imtis. 35 proc. respondentų norėtų, kad kuo greičiau grįžtų taika, net jeigu dėl to Ukraina turėtų nusileisti, o 22 proc. tiki, kad vienintelis kelias į taiką yra Rusijos pralaimėjimas.
Didžiausias iššūkis, laukiantis politikų, siekiančių išlaikyti dabartinį veiksmų kursą, bus kuo labiau mažinti Putino spaudimą, kartu paaiškinant rinkėjams, kad tai yra viskas, ką jie gali padaryti.
Europos Komisija pabrėžia energijos taupymo „visose kasdienybės srityse“ svarbą, tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad apie tai savo piliečiams pranešti turėtų nacionalinės vyriausybės.
„Europos Komisija niekada nesakys žmonėms, kiek laiko jie turėtų praleisti duše, nes mums būtų sunku tai vykdyti“, – praeitą savaitę sakė Europos Sąjungos atstovas spaudai Timas PcPhie‘us.
Daugumai europiečių vartojimo poreikių mažinimas nebus savanoriškas pasirinkimas, kadangi kylančios kainos vis dažniau verčia rinktis tarp maisto produktų ir namų šildymo. Belgijoje komunalinių paslaugų sąskaitos augo sparčiausiai – net 65,5 proc., palyginus su 2021 m. geguže. Tai yra viena priežasčių, kodėl vis daugiau žmonių kreipiasi į maisto bankus, tikino Belgijos maisto bankų federacijos koordinatorius Jozefas Mottaras.
B. Javorcik iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko teigė, kad sprendimų priėmėjai privalo kuo labiau mažinti padarinius mažiausiai pasiturintiems, o ne imtis visuotinių priemonių (pavyzdžiui, sumažinti PVM mokestį maistui ar degalams), kurios ilgainiui tik dar labiau padidins valstybių skolas.
Tai reiškia, kad nedaugelis sugebės išgyventi ateinančius mėnesius ar metus daugiau ar mažiau nepakeitę savo gyvenimo būdo. „Didžioji problema Europos sferoje, nesvarbu, ar kalbame apie maistą, ar kurą, yra tai, kad niekas pakankamai negalvoja apie paklausos pasikeitimus ar kitus vartotojų elgsenos pasikeitimus“, – sakė Timas Bentonas iš „Chatham House“, pridurdamas, jog, jo nuomone, Europos laukia daugiametė krizė.
Siekiant ištverti V. Putino puolimą, europiečiams greičiausiai teks išmokti mažiau keliauti, taupiau maitintis, o vietoje termostato sukinėjimo, apsivilkti šiltesnį megztinį. Atėjus rusiškai žiemai, tikėtina, kad čia ji liks kurį laiką.
