Kainos Lietuvoje toliau muša rekordus – ekonomistai skaičiuoja, kad daržovės per pastaruosius metus pabrango tiek, kiek anksčiau brango per ketvirtį amžiaus – maždaug 40 procentų. Daržovių augintojai sako, kad kainas kelti priversti dėl prasto derliaus, esą kaina išaugo natūraliai dėl daržovių trūkumo.
Taip pat jie kaltina ir išaugusias energetikos, logistikos ir trąšų kainas. Tačiau ekonomistai sako, Lietuvoje maisto kainos auga labiausiai Europoje, tad dėl to kalti patys lietuviai, kurie nuolaidžiai sutinka prekybininkams mokėti tiek, kiek jie prašo, tad prekeiviams nėra jokios motyvacijos mažinti kainas.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais duomenimis, už tokį pat daržovių krepšelį prieš mėnesį aš mokėčiau net trim eurais pigiau, maždaug – 5,08 Eur, o prieš metus jo kaina nesiektų nė 5 eurų.
Agurkas prieš metus kainuotų perpus pigiau, panaši situacija ir su pomidorais, burokėliais ir svogūnais. O morkos pabrango ne taip žymiai, ko nepasakysi apie bulves ir ridikėlius.
Išaugusias kainas pastebi ir pirkėjai. Sako, kad jos verčia būti išrankiems, ieškoti kur daržovių pirkt pigiau. O kai kas net taupo ir privalo kažko atsisakyti:
„Reikia daržovių, tai, be abejo, perkam, bet skaičiuojam pirkdami.“
„Šoktelėjusios, gerokai šoktelėjusios. Iceberg salotos, tarkim, kainavo 1,45, dabar 1,65. Pomidorai tas pats, šoktelėjusios kainos. Tikrai žiūrim, kur pigiau, ir ieškom, kur pigiau, nes vienur vienos prekės pigesnės, kitur – kitos. Taip ir ieškom pigesnių prekių.“
„Ir kopūstą tokį nupirkt, kapeiką žiūri, kiek tos pensijos gauni. Taupaisi, žiūri kaip pragyvent, prastumt tą dieną.“
O senjorė Valerija pigesnių daržovių dairosi turguje. Sako, kad su augančiom kaip ant mielių kainomis kai ką iš krepšelio tenka ir išsiimti.
„Tiek nekyla pensijos, kiek kyla kainos. Tarkim, prisipirkdavau už 20 eurų, tą ką nupirkdavau už 20, dabar reikia 32 kokius mokėt. Salotos būdavo – 100 g. – 50 centų, dabar 70, tai kiek čia išeina jau. Kažkur 30–40 procentų gaunasi“, – kalba vilnietė Valerija.
Statistikos departamentas skelbia, kad daržovės Lietuvoje per metus pabrango 37 procentais. Tai – daugiau nei per pastaruosius 25 metus. Daržovių augintojai sako, kad dėl to kaltas prastas derlius ir smarkiai išaugusios energetikos kainos.
Daržovių augintoja iš Trakiškio kaimo Panevėžio rajone jau išpardavė savo pirmuosius užaugintus svogūnų laiškus ir pardavė juos gerokai brangiau nei pernai.
„Pernai kai aš prekiavau, tai buvo kilogramas 7 eurai, o šiemet – 10 eurų“, – sako daržovių augintoja Gerutė Tulušienė.
Netrukus ūkininkė skins ir agurkus, kuriuos taip pat parduos brangiau.
„Planuoju, kad pirmus agurkėlius parduosiu po 3,50. Aišku, nepigu kai kam, bet kitaip negaliu“, – kalba Gerutė.
Ūkininkė sako, kad priversta kelti kainas, nes daržoves juk reikia sėti, prižiūrėti, purenti. Produkciją prieš parduodant reikia paruošti, išdžiovinti, o tai esą reikalauja didžiulių energijos sąnaudų.
„Viena šiltnamį kūrenu malkomis, šitą kūrenu dujomis, o kur daigai auga, šildau elektra. Ir sėklyte brangesnė, durpės, kuras ir pati daržovė bus brangesnė“, – aiškina Gerutė.
Daržovių augintojai sako, kad kainas kelti priversti ir dėl energetikos kainų šuolio ir dėl prasto derliaus.
„Lietuvoj buvo vasarą, daržovių augimo metu netipinis klimatas – tropinis, ir daržovėm buvo nepalanku augti, kas reiškia žemesnį derlių ir kai trūksta produkcijos, rinkos kaina kyla“, – komentuoja daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis.
Visgi išaugusiom kainom skundžiasi ne visi.
„Už viską sumokėjau 80 eurų. – Kiek prieš metus sumokėtumėt? – Manau, kad 30–40 procentų pigiau, nes kuro sąnaudos buvo mažesnės, ir technika, ir aptarnavimas, dėl to viskas ir kilo. Šiaip aš į kainą nelabai žiūriu, nes mano užsakovai yra išrankūs. Aš moku brangiau, kad užsakovas būtų patenkintas ir sveikai maitintųsi“, – teigia vilnietis Artūras.
Ekonomistai sako, kad išaugusios energetinių išteklių, trąšų ir transporto kainos toli gražu ne vienintelė maisto kainų šuolio priežastis. Ne veltui pagal augančias kainas Lietuva Europoje pirmauja. Esą lietuviai nuolankiai sutinka mokėti brangiau, todėl prekybininkai tuo mielai ir naudojasi.
„Tol, kol ta paklausa stipri, tol, kol gyventojai yra pasiruošę mokėti didesnes kainas, tai tol tos kainos ir nemažėja, ir toliau didėja. Čia labai natūralus paklausos ir pasiūlos dėsnis“, – aiškina ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Tai didžiąja dalimi atspindys to, kad vartotojai plačiai atvėrę pinigines, pajamos Lietuvoje auga pakankamai sparčiai pastaruosius metus, šliukštelėjo labai daug pinigų į ekonomiką valdžios sektorius, valdžios sektoriaus išlaidos augo Lietuvoj sparčiausiai. Tie pinigai vis tiek sukasi ekonomikoje ir tos piniginės lieka plačiai atvertos“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ekonomistai prognozuoja, kad kainų atokvėpio sulauksim jau rudenį, mat maisto produktų kainos yra cikliškos, ir koks stiprus būtų kilimas, dažniausiai toks stiprus būna ir nuosmukis.
