Plaučių vėžys Lietuvoje kasmet diagnozuojamas apie 1200 gyventojų. Nors pagrindinė priežastis – rūkymas, ši liga gali užklupti bet kurį žmogų. Plaučių vėžys paplitęs visame pasaulyje. Iš 10 plaučių vėžio atvejų apytiksliai 8 nustatomi vyresniems negu 60 metų žmonėms, paprastai rūkaliams.
Plaučių vėžys visada gydomas, nepriklausomai nuo jo dydžio, vietos, nuo to, ar vėžys išplitęs ir kiek išplitęs. Jeigu plaučių vėžys diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, yra vilties pagyti. Apskritai, kuo labiau vėžys įsisenėjęs (kuo jis didesnis ir labiau išplitęs), tuo mažiau galimybių jį išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali sulėtinti ligos eigą.
Pirminis plaučių vėžys prasideda tada, kai plaučių ląstelės pakinta, ima nekontroliuojamai daugintis ir formuoti darinį, vadinamą augliu, pakitimu ar mazgeliu. Plaučių auglys gal atsirasti bet kurioje plaučių vietoje. Auglys gali būti vėžinis arba gerybinis. Augdamas vėžinis plaučių navikas gali aplink paskleisti vėžinių ląstelių, nors taip nutinka ne visada. Šios ląstelės gali patekti į kraują arba nukeliauti į plaučių audinį supantį skystį – limfą.
Limfa teka mažais vamzdeliais, vadinamais limfagyslėmis. Limfagyslės nutekina limfą į surinkimo punktus – mažučius pupeles primenančius organus, vadinamus limfmazgiais. Limfmazgiai padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Limfmazgiai išsidėstę plaučiuose, krūtinės centre ir kitose kūno vietose. Iš plaučių limfa natūraliai teka link krūtinės centro, todėl aišku, kodėl plaučių vėžys dažnai pirmiausia čia ir išplinta. Kai vėžinė ląstelė patenka į limfmazgį ar kartu su krauju nukeliauja į tolimą kūno dalį, tai vadinama metastaze.
Antriniais plaučių vėžiais (arba plaučių metastazėmis) vadinami navikai, išplitę į plaučius iš kur nors kitame organe augančio vėžio. Plaučiai – labai tinkama vieta kitų vėžio rūšių metastazėms. Taip yra todėl, kad per plaučius prateka visas kraujas, o jame gali būti vėžinių ląstelių, patekusių iš bet kurios kūno dalies. Į plaučius gali metastazuoti nemažai skirtingų vėžio rūšių, įskaitant krūtų ar žarnyno vėžį. Jeigu jūsų plaučiuose aptiko vėžį, o jūs jau esate sirgęs kitokios rūšies vėžiu, būtinai paklauskite gydytoją, ar aptiktasis vėžys prasidėjo būtent plaučiuose, ar išplito į plaučius iš kito organo.
Plaučių vėžio simptomai ir požymiai
Susirgus plaučių vėžiu gali atsirasti žemiau aprašytų simptomų ar požymių. Kartais plaučių vėžiu sergantys žmonės nejaučia jokių simptomų. Arba šių simptomų gali atsirasti dėl kitų susirgimų, kurie nelaikomi vėžiu.
Pirmieji plaučių vėžio simptomai ir požymiai
Pirmieji plaučių vėžio simptomai kiekvienam žmogui pasireiškia labai skirtingai. Tai gali būti:
Ilgalaikis varginantis kosulys. Atsikosėjimas skrepliais ar gleivėmis su kraujo priemaišomis. Atsikosėjimas krauju. Jau ilgokai varginantis nuolatinis, dažnai aštrus krūtinės ar peties skausmas. Užkimęs balsas. Dusulys. Bendras nuovargis. Svorio kritimas. Pakitusi pirštų ir nagų forma – laikrodžio stikliuko formos nagai ir būgno lazdelės formos pirštai (angl. finger clubbing).
Bendrieji plaučių vėžio simptomai ir požymiai
Bendras nuovargis. Apetito praradimas. Pakitęs kosulio pobūdis. Maudimas ar skausmas kvėpuojant ar kosint. Atsikosėjimas skrepliais ar gleivėmis su kraujo priemaišomis. Atsikosėjimas krauju. Užkimęs balsas. Dusulys, atsirandantis dėl pleuros ertmėje susikaupusio skysčio (pleuros efuzija) Krūtinės skausmas, jeigu auglys plinta į pleurą ar kitus šalia plaučių esančius organus.
Svorio mažėjimas. Sutrikęs rijimas. Pakitusi pirštų ir nagų forma – laikrodžio stikliuko formos nagai ir būgno lazdelės formos pirštai (angl. „finger clubbing”). Nuolatinis, dažnai aštrus krūtinės ar peties skausmas. Skausmas ar nemalonūs pojūčiai po dešinės pusės šonkauliais (dėl vėžinių ląstelių plaučiuose). Patinęs veidas – jeigu užspaudžiama pagrindinė kraujagyslė (viršutinė tuščioji vena). Patinęs kaklas – dėl padidėjusių limfmazgių.
Nemaža dalis bendrųjų simptomų neretai siejama su jau išsivysčiusiu plaučių vėžiui, tik įsisenėjusios ligos simptomai intensyvesni ir sunkesni.
Simptomai, kuriuos sukelia hormonai
Kai kurios plaučių vėžio ląstelės gamina hormonus. Hormonams patekus į kraujotaką gali atsirasti simptomų, atrodytų, nesusijusių su plaučių vėžiu. Gydytojai juos vadina paraneoplastiniais simptomais arba paraneoplastiniu sindromu. Hormonų sukelti simptomai kiekvienam ligoniui pasireiškia vis kitaip, tai gali būti:
Dilgsėjimas kojų ir rankų pirštuose ar jų tirpimas. Raumenų nusilpimas. Mieguistumas, silpnumas, galvos svaigimas ar nuovokos praradimas. Krūtų pabrinkimas – vyrams. Kraujo krešuliai (trombozė).
Šie simptomai plaučių vėžiui nebūdingi, tačiau gali pasireikšti. Todėl gydytojui būtinai reikėtų papasakoti apie bet kokius naujus simptomus. Jei juos sukelia vėžinių ląstelių hormonai, pritaikius gydymą savijauta turėtų pagerėti.
Šaltinis: iveikvezi.lt
