Augalas, kurį mėgo Kleopatra ir kurį galėtume rasti kone ant kiekvieno tautiečio palangės. Tai legendomis apipintas alijošius. Šį augalą žmonės tūkstančius metų vartojo žaizdoms gydytis, nuo peršalimo ir kitų ligų. Šiais laikais Aloe Vera yra vienas pagrindinių kosmetikos ir grožio industrijos sudedamųjų dalių, kurių kasmet parduodama produktų už milijardus dolerių.
Stasys Povilaitis apdainavo ant senos palangės žydinčius kaktusus. Visgi tautiečių palanges nuo senų laikų dažniau puošia alijošiumi vadinamas alavijas. Greičiausiai šis daugiametis visžalis augalas pūpso ir jūsų namuose. Alijošių lietuviai šimtus metų augina tikrai ne tik dėl estetikos. Populiariausia ir daugiausia naudingųjų medžiagų turinti Aloe Vera rūšis kuo puikiausias vaistas nuo įvairių ligų bei sužeidimų. Tad nenuostabu, kad alijošius yra daugelio kosmetikos, farmacijos gaminių sudedamoji dalis.
Skaičiuojama, kad alavijo kasmetinė rinkos vertė pasaulyje siekia net 13 milijardų dolerių. O alavijo magija slypi mėsinguose lapuose esančioje gličioje, želė primenančioje masėje. Tarp bioaktyvių augalo komponentų ir vitaminai, mineralai, amino rūgštys, antioksidantai. Štai polifenolis stabdo infekcijas, skatina nudegimų, žaizdelių gijimą.
„Labai stipri priemonė odos regeneracijai ir bet kurių kitų organų. Jei yra žaizda ir ji gyjant šerpetojasi, tai kasdien naudojant alijošių tie šerpetukai nukrinta iškart“, – augalo naudą įvardija knygų autorė Nijolė Degutienė.
Grožio industrijoje alijošius itin vertinamas augalas. Ir naudingas ne tik odai, bet ir dantims. Tai patikimas būdas išvengti apnašų. Patariama burną skalauti alavijų sultimis, kurios naikina apnašų sukėlėjus streptokokus. Knygų autorė Nijolė Degutienė primena, kad alavijas gali būti naudingas ir siaučiant gripui.
„Supjaustome plonai, užpilame medumi, prisirenka sulčių ir naudojame po kelis šaukštelius, du – tris kartus per dieną plaučiams stiprinti. O grožiui aš kaip tik turiu dvi rūšis alijošiaus. Viena paprasta, kurią visi žino ir kita juostuota, tai nakčiai jei išsitrini veidą, tau prisidaugina ląstelių ir tu atsikeli su mažai raukšlelių. Aš jį tam ir naudoju, kiekvieną dieną“, – receptu dalinasi N. Degutienė.
Šie sultingieji lapiniai sukulentai gamtoje dažniausiai sutinkami Afrikoje ir Artimųjų Rytų dykumuose. Na, o Lietuvoje jie auginami arba namuose, arba šiltnamiuose. Štai Vilniaus universiteto botanikos sode veši net keliolika skirtingų rūšių – ir didžiuliais lapais, žydintys ir net su kamienais.
Botanikė Teresė Jokšienė sako, kad alijošiuje išties gausu naudingų medžiagų, tačiau ne kiekvienas žmogus jų gali pasisemti. Mat alavijo sultyse esančios rūgštys gali sukelti ir alerginę reakciją.
„Prieš tepant ant odos alavijo sultis reikėtų pamėginti tepti kažkur už ausies ar kitoje vietoje, kur yra plona oda, pažiūrėti ar nebus pakitimų – ar neparaudonuos, ar neišbers. Jei mūsų oda nereaguos patepus, tai galima teptis ir veidą ir išoriškai gydytis slogą, sinusitą“, – pataria botanikė Teresė Jokšienė.
Pastaraisiais metais pasaulyje itin populiarūs gaivieji gėrimai su alijošių želė. Tiesa, malonus skonis, pasak botanikės Teresės, yra cukraus ir priedų, o ne paties alavijo nuopelnas.
„Ar jūs žinote, koks yra skonis? Kartokas skonis ir labai lipnu. Tai įsivaizduokite, tas limonadas, kuris skanus, kiek ten cukraus pridėta“, – pastebi T. Jokšienė.
Beje, nemalonus gali būti ne tik alijošiaus skonis. Žmonėms, turintiems virškinimo sutrikimų, uždegiminių žarnyno ligų, opų. Alavijų sulčių gėrimas ar paties augalo valgymas gali sukelti dar rimtesnių problemų. Ilgai vartojant papildus su alijošiumi, gali sutrikti kepenų veikla.
Na, o vaistininkė Birutė Michelkevičienė pasakoja, kad pirmieji alijošių medicinoje pradėjo naudoti egiptiečiai ir pirminė jo paskirtis – laisvinamieji vaistai. Vėliau pastebėta, kad ilgiau vartant įvyksta atvirkštinis procesas – vidurių kietėjimas. Ir tai lemia alavijuje esančios pieninės sultys su veikliąja medžiaga aloinu. Jos saugumu dar prieš keliolika metų suabejojo Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai ir alijošių pieninės sultys be recepto šioje šalyje nebeparduodamos. Taigi prieš gydantis šiuo augalu derėtų pasitarti su gydytoju.
„Labai svarbus veikimas yra antibiotinis. Buvo pastebėta, kad veikia alijošius į TBC lazdelę, o dabar net atrastas toks mukopolisacharidas, kuris veikia ir grybelius, ir bakterijas, ir net virusus“, – sako vaistininkė Birutė Michelkevičienė.
Vaistininkė taip pat priduria, kad alijošiaus verčiau nevartoti vaikams, nėščiosioms, vyresniems žmonės, mat alavijų sultys gali sukelti net vidinį kraujavimą. Na, o tiems, kuriems alaviją vartoti leidžiama, derėtų rinktis ne jaunesnį nei ketverių metų augalą, skabyti apatinius lapus ir kelias savaites juos palaikyti šaldytuve.
