Prakalbęs apie Seimo rinkimus Karbauskis užminė mįslę: „Dabar mūsų tikslas gauti žmonių paramą“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis 2020 m. metų rinkimuose buvo išrinktas į parlamentą, bet dėl kilusių konfliktų su valdančiais savo mandatą perleido partietei Astai Kubilienei. Politikas šiuo sprendimu sako nesidžiaugiantis, nes esą „buvo priverstas“, tačiau neslepia, kad dabar jis yra efektyvesnis nei būtų buvęs Seime. Naujienų portalui tv3.lt R. Karbauskis atvirauja ir apie artėjančius savivaldos rinkimus – teigia, kad jo pavardę tikriausiai galėsime išvysti tarp kandidatų į Šiaulių rajono savivaldybės tarybą.

Interviu naujienų portalui tv3.lt R. Karbauskis aptarė šiuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos gretose tvyrančias įtampas dėl biudžeto, 2023-ųjų savivaldos rinkimus.

LVŽS lyderis, kalbėdamas apie energetiką užsiminė apie „labiausiai Lietuvai pakenkusį buvusios Vyriausybės žingsnį“ – kritikos kliuvo ekspremjerui Sauliui Skverneliui. Jo teigimu, dabartinis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas valstiečiams veikė už nugaros – priėmė šaliai skaudžius sprendimus, dėl jų nesutaręs su valstiečiais.

„Tokio masto, tokio kenkimo valstybei ir sprendimo aš nežinau daugiau“, – apie vieną iš priimtų sprendimų kalba jis.

Jau  kitų metų kovą gyventojai eis prie balsadėžių ir atiduos balsą už jiems tinkamiausius kandidatus į merus. Ko reikėtų gyventojams iš jūsų partijos tikėtis?

Mes savivaldos rinkimuose būname labai stiprūs, nes nuo seno savivaldoje turime senas tradicijas, ypač kaimiškose savivaldybėse. Į miestų savivaldybes mes atėjome praeitoje kadencijoje. Atitinkamai dabar žiūrint į kandidatus merus – Kaune į Aurelijų Verygą, Vilniuje – Stasį Jakeliūną, Ligitą Girskienę – Klaipėdoje, mes turime žmones, kurie miestų savivaldybėse yra vieni iš favoritų. Tai akivaizdu.

Vilniuje galbūt dar neįprasta už valstiečius balsuoti, bet kandidatas tikrai pats stipriausias. Nežinau, kas galės pasakyti, kad Jakeliūnas savo kompetencija nėra pats stipriausias iš visų kandidatų. Galbūt jis vyriausias bus iš visų kandidatų – nežinau. Jis yra keliamas mūsų, ir galbūt dėl to kažkas kažką sakys. Bet jis buvęs tremtinys, o Vilnius tokio stipraus kandidato kompetencijomis dar nėra turėjęs. Bet ar Vilnius žiūrės į asmenį, ar žiūrės į partiją, čia yra klausimas, nes dažnai balsuojama už liberalų kandidatus. Bet jie pasirodė tikrai nevykę Vilniuje.

Kada bus aiškūs visi valstiečių kandidatai į merus? Ar kandidatai bus visose savivaldybėse?

Dabar dar negaliu atsakyti, bet mes siekiame, kad visose 60 savivaldybių jų būtų.

Tikrai daug diskusijų sukėlė Artūro Orlausko kandidatūra į Kauno rajono merus. Kodėl būtent šį kandidatą pasirinkote?

Iš principo yra 60 savivaldybių. Vienoje jų partijai nepriklausantis žmogus pasiūlė bendradarbiavimą, jis yra Kauno rajono tarybos narys. Skyrius nutarė, kad jis galėtų būti kandidatu. Tai labai normalus sprendimus, bet tai yra tik viena iš 60 savivaldybių. Tai tikrai nėra kažkoks sprendimas nacionalinis – to nepriiminėjo partijos taryba. <…> Jeigu kalbėtume, ar tai yra kažkoks vertybinis lūžis, tai ne. Tai yra žmogus, kuris savo vertybes rodo viešai. Jos daugeliu atvejų sutampa su mūsų. Ir dėl to partijos sprendimas jį kelti kaip kandidatą yra logiškas, nes mūsų skyrius ir tas kandidatas šneka tą patį. Bet nacionaliniu mastu čia joks įvykis. Jeigu jį bando padaryti nacionaliniu įvykiu, tai tokiu atveju jie daro reklamą ir Orlauskui, ir partijai. Mums dėl to skųstis nereikia.

Kalbant apie bendradarbiavimą, Šeimų sąjūdžio pirmininkas Raimondas Grinevičius tv3.lt sakė, kad organizacija bendradarbiauja su opozicinėmis partijos, o taip pat ir valstiečiais. Ar dar išvysime valstiečių deleguotų Šeimų sąjūdžio narių kandidatų?

Aš nežinau, ką jis turėjo omenyje sakydamas, kad bendradarbiauja, nes jokių susitarimų su Šeimų sąjūdžiu nėra buvę ir negali būti, nes tai nėra politinė organizacija. Mūsų žmonės dalyvauja Šeimų sąjūdžio renginiuose, bet jokių mūsų vėliavų ten nematyti. Jie dalyvauja kaip piliečiai, ne kaip partijos nariai. Tai šioje situacijoje –  kokiu būdu bendradarbiavimas vyksta? Yra bendradarbiavimas ginant tas pačias vertybes, bet jis neturi jokios politinės potekstės. Nesuprantu, ką jis turi galvoje, nes nėra susitarimų su Šeimų sąjūdžiu. Aš negirdėjau ir apie kitus skyrius, kurie ruošiasi Šeimų sąjūdžio atstovus kelti savo atstovais į merus. Jeigu tai būtų bendradarbiavimas, aš būčiau apie tai girdėjęs.

Konservatorių gretose žiežirbos. Partijos prezidiumas priėmė sprendimą, neleidžiantį Seimo nariams teikti su Vyriausybe nesuderintų pasiūlymų dėl biudžeto arba pritarti kitų politikų iniciatyvoms. Dabar kai kurie teigia, kad tai primena jūsų veiksmus, kai dar buvote valstiečių frakcijos vedlys Seime. Kaip jūs tai vertinate?

Aš pasakysiu viena: konservatoriai dabar užsiiminėja labai įdomiu dalyku – jie meluoja manydami, kad žmonės užmiršta dalykus. Pirmas dalykas – niekada nedraudėme Seimo nariams pateikti siūlymų Seime. Mes tuos siūlymus diskutuodavome frakcijoje, po to dėl jų būdavo balsuojama Seimo salėje. Kad Vyriausybė siekia, kad būtų pritarta Vyriausybės siūlymams su Seimo dauguma, yra normalus procesas. Bet kad uždrausti frakcijos nariams teikti siūlymus, tokio dalyko pas mus nebuvo. Ir šioje vietoje mes buvome labai vieningi. Mes labai daug diskutuodavome frakcijoje. Žmogui niekada nebuvo draudžiama nueiti į sekretoriatą užregistruoti siūlymą. Niekada nebuvo draudžiama. Tai yra Seimo nario konstitucinė teisė. Jeigu mes būtume uždraudę tai daryti, tokiu atveju mes būtume pažeidę Konstituciją. Konservatoriai pirmieji per visą istoriją pritaikė tokį sprendimą, kad partija draudžia frakcijos nariams, netgi nepartiniams frakcijos nariams pateikinėti siūlymus, kurie nėra suderinti su Vyriausybe. Iš jų yra atimama teisė.

Manau, kad premjerės pasakymas, kad ji pasitrauks, jeigu nebus pritarta Vyriausybės siūlymams, yra spaudimas visai koalicijai, ne tik konservatoriams.

Energetikos krizė tęsiasi. Gyventojai dalijasi rekordinėmis sąskaitomis už elektrą, o sprendimų, galinčių palengvinti gyventojams kasdienybę vis dar nėra. Kaip žinia, ir opozicijos kelta energetikos ministro Dainiaus Kreivio interpeliacija nepavyko, jos metu buvo išgirsta labai daug argumentų, kritikos buvusiai Vyriausybei, kad neva dėl kai kurių jūsų priimtų sprendimų ir kilo elektros kainos. Kaip jūs visą šią situaciją matote?

Pirmas dalykas – energetikos politika visose Europos Sąjungos valstybėse buvo tokia pati, nes buvo pigi elektros energija, pigios dujos. Visi nesirūpino atsinaujinančių energijos šaltinių vystymųsi. Lietuva tikrai ne vienintelė tokia, o visos kitos šalys praktiškai tą patį darė. Tai šioje vietoje reikia atsižvelgti, kad dabartinėje kadencijoje pradėjo elektra ir dujos brangti. Klausimas – kada Vyriausybės ir kokių priemonių imasi tuo klausimu? Paprasčiausiai čia kaltinimą reiktų teikti ne tik valstiečiams, ne tik socdemams, ne tik konservatoriams, nes jie 2008-2012 metais prie Kubiliaus buvo valdžioje, ir jie irgi nieko nedarė. Visos valdžios, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje nieko nedarė, nes kam daryti, jeigu viskas ir taip pigu.

Jeigu grįžtume prie to, ką kaltinti reikia, šioje vietoje, jeigu ir galėtų kuo būti kaltinama buvusi Vyriausybė, tai tuo, kad buvo privatizuota dalis „Ignitis“ akcijų. Premjeras [Saulius Skvernelis] apsimetinėja kvailiu ir sako, kad tai listingavimas, bet tai buvo privatizavimas – viešai išleidžiamos akcijos, perkamos privačių pirkėjų. To nedarė jokia kita Baltijos valstybė – neprivatizavo savo strateginės, valstybinės įmonės akcijų. Čia reikia paaiškinti vieną dalyką: niekas valdančioje daugumoje praeitoje kadencijoje apie tai nežinojo nieko. Jeigu S. Skvernelis sako, kad jie darė Vyriausybės sprendimus, nesišnekėdami su Seimu, tai čia vienas pavyzdys, ką jie padarė. S. Skvernelis puikiai žinojo, kad mes niekada nebūtume sutikę su tuo Seime. Čia jo sprendimas.

Kalbate apie S. Skvernelio veikimą už nugaros. Ar daug tokių sprendimų buvo priimta, apie kuriuos tik dabar sužinojote?

Apie „Ignitis“ privatizavimą aš sužinojau prieš keletą mėnesių. Iš kur man galėjo į galvą ateiti tokia mintis, kad jie taip padarė? Tokio masto, tokio kenkimo valstybei ir sprendimo aš nežinau daugiau. Kiek man žinoma, tai yra labiausiai Lietuvai pakenkęs buvusios Vyriausybės žingsnis. Aš paskaičiau [teisininko Igno] Vėgėlės straipsnį, kuris pasakoja apie tą sprendimą, ir tai buvo pirmas sykis, kada apie tai sužinojau. Paprasčiausiai, aš buvau Kultūros komiteto pirmininkas, valdančiosios daugumos vadovas. Jeigu Seime būtų buvęs tas klausimas, bet Seimui niekas nepasakė nė žodžio, būčiau žinojęs.

S. Skvernelis labai pasikeitė. Praėjusioje kadencijoje jis labai atvirai ir labai garsiai, agresyviai šnekėjo, kad Vytautas Landsbergis negali būti pripažintas valstybės vadovu. Jis aiškiai sakė, kad tai prieštarautų Konstitucijai. Mes irgi žinojome, kad tai prieštarautų Konstitucijai, nes Konstitucinis teismas yra paaiškinęs tai. Ką dabar padarė S. Skvernelis? Jo frakcijos nariai balsavo už tą pasiūlymą, dėl to tas įstatymas buvo priimtas. Jei jie nebūtų balsavę, to nebūtų buvę. Čia yra jų pačių principų sulaužymas.

Sugrįžkime prie energetikos. Jau rugpjūtį gavę sąskaitas už elektrą kai kurie verslai buvo priversti stabdyti veiklas, teigė, kad neišgali susimokėti. Kol kas sprendimų, kaip padėti verslams taip pat nėra – siūloma įsirengti saulės baterijas, kurios mažiems verslams, kaip jie patys sako, yra sunkiai įkandamos. Kaip jūs vertinate valdžios požiūrį į verslą šiame kontekste, galbūt turite pasiūlymų?

Iš pradžių Vyriausybė sakė, kad jokių kompensacijų verslui už elektros energiją nebus. Po tam tikro laiko jau sako, kad bus fiksuota elektros energijos kaina. Tai yra gerokai pavėluota. Verslai iki to laiko paprasčiausiai gali neišgyventi. Šioje situacijoje aišku viena – mes elgiamės skirtingai negu Europos Sąjunga elgiasi.

Mes šešėlinėje Vyriausybėje turėdavome visų tų asociacijų, konfederacijų atstovus, kurie mums išsakydavo savo problemas. Mes sprendimus darydavome ir siųsdavome [Vyriausybei], ką reiktų daryti. Jie dėmesio nekreipė į jokius mūsų pasiūlymus. Ir tebūnie – į šešėlinę Vyriausybę jie gali dėmesio nekreipti, bet jie nesišneka su asociacijomis, konfederacijomis. Jie mano, kad jie teisūs yra, ir tai didžiausia problema šitos valdžios. Dėl to situacija su verslu yra tokia bloga.

Šita valdžia dabar daro viską, kad būtų blogiau. Pradeda važiuoti iš Lietuvos žmonės, verslai traukiasi.

Praėjusią savaitę Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis sakė, kad inicijuos interpeliaciją Vyriausybei. Ar valstiečiai palaikys?

Mes palaikysime visas interpeliacijas. Kadangi premjerė prisiima atsakomybę už visą Vyriausybę, o ministrus, kuriems keliamos interpeliacijos, palaiko ir gina, be abejonių, kam vargti su atskiromis ministerijomis, kai galima kelti klausimą dėl visos Vyriausybės. Bet vilties tame nėra absoliučiai jokios. Todėl, kad jie vėl uždraus savo frakcijų nariams valdančiojoje daugumoje dalyvauti balsavime. Atitinkamai ateis balsuoti apie 60 Seimo narių, nors reikia 71, kad įvyktų interpeliacija. Tai vyktų tik dėl to, kad Vyriausybė turėtų atsakyti į klausimus, kuriuos opozicija suformuluos.

Civilinė partnerystė skinasi kelią Seime. Ne paslaptis, kad valstiečiai – didžiausi partnerystės priešininkai. Kaip turėtų atrodyti siūlomas įstatymo projektas, kad jį palaikytumėte?

Mes palaikome siūlymą, kurį yra registravęs Paulius Saudargas. Mes palaikome tą variantą, bet jis Seime nepraeina. Paprasčiausiai jie pakeitė pavadinimą, bet turinys juk nepasikeitė. Ir mes bet kokiu atveju to siūlymo, kuris eina dabar Seime, nepalaikysime. Pradedant Stambulo konvencija, partnerystėmis visomis, kurie jas stumia, mes manome, kad tai yra dalykai, kurie Lietuvoje prie esamos Konstitucijos ir prie visuomenės nuomonės tikrai nedera. <…> Mes šiandienai atreminėjame tai ne todėl, kad mes prieš, bet todėl, kad esame sąžiningi prieš rinkėjus.

2020 metais jūs pats buvote išrinktas į parlamentą, bet savo mandatą perleidote. Ar niekada nesigailėjote sprendimu, galbūt valstiečiai būtų daugiau pasiūlę, padarę?

Kai traukiausi iš Seimo, aš sakiau priežastis. Pirmą sykį per visą Lietuvos Seimo istoriją antrai pagal dydį frakcijai nedavė Seimo pirmininko pavaduotojo. Ir nedavė su paaiškinimu, kad Karbauskis yra čia. Ir šitoje vietoje klausimą aš paprasčiausiai svarsčiau taip: gerai, aš panaikinsiu priežastį, jeigu jūs taip norite. Bet aš tuo pačiu metu žinojau vieną, kad šešėlinė Vyriausybė gali atsirasti. Ji kaip instrumentas yra pakankamai stiprus, ir atitinkamai gali joje veikti pilnavertiškai kaip politikas, nesvarbu, kad tu nesi Seime. <…> Aš neišėjau iš politikos. Man dabar daug lengviau netgi. Aš dabar šneku su buvusiais kolegomis Seime ir jiems sakau, kad save gerbtų. Tai man dabar daug lengviau. Aš esu ūkininkas, esu verslininkas. Esu žmogus, kuris moka mokesčius ir labai daug mokesčių.

Ar aš džiaugiuosi išėjęs? Aš nesidžiaugiu išėjęs, aš buvau priverstas išeiti, bet šiandien aš esu efektyvesnis negu būčiau buvęs Seime. Daug daugiau Lietuvai galiu duoti naudos ir duodu jos negu būčiau buvęs Seime. Aš ir versle daug padarau, ir politikoje.

Vienas iš pagrindinių kaltinimų skriejančių jums – kaltinimai, kad jūs dirbate su Rusija ar turite prorusiškų tikslų. Kaip yra iš tiesų?

Aš pasakysiu viena – jau tuoj, o gal netgi ir dabar pasakymas, kad tu esi prorusiškas taps tam tikru (o čia labai liūdna, kad taip yra) pagyrimu visuomenės akyse. Nes kaip propaganda veikia konservatorių – jie visus, kurie turi kitą nuomonę, vadina prorusiškais. Visus absoliučiai. Vienas iš paskutinių pavyzdžių buvo juokingas pavyzdys – Romuva. Kai Romuvos klausimas vėl buvo Seime sprendžiamas, buvo pasakyta, kad Romuva dirba Rusijai. Kiek aš žinau, kas tai yra Romuva, tai yra organizacija, kuri dainuoja, šoka, tradicijas atstovauja. Kokia čia Rusija? Jie paprasčiausiai jau nebeturi propagandai instrumentų. Jie nesugalvoja, visuomet tą patį naudoja ir tai darosi visuomenės akyse nebeveikiantis dalykas.

Vėl kyla reitingai [Kauno mero Visvaldo] Matijošaičio, nors ten jau tiesiogiai pasakyta, kad jis dirba su Rusija. Aš neturiu jokio verslo ten. Aš nedirbu su Rusija po to, kai Ukrainoje prasidėjo karas. Nėra kalbų netgi. Aš vykdau patį didžiausią Lietuvoje Ukrainą remiantį projektą. Naisių teatre yra ukrainiečiui aktorių trupė. Tegul parodo, kas daugiau finansiškai tiek pinigų įdeda į Ukrainos meno klausimus, kiek aš dabar įdedu. Bet apie tai niekas nešneka, stengiasi neminėti, ir mane vadina prorusišku.

Seimo rinkimai po dviejų metų, bet ar planuojate kandidatuoti? O galbūt jūsų pavardę išvysime savivaldos rinkimuose?

Savivaldos rinkimuose mano pavardę tikriausiai išgirsite, nes aš dabar turiu tokią galimybę. Savivaldos rinkimai visiškai neriboja kitų pareigų. Į tarybą, aišku, ne į merus. Galvoju, kad Šaulių rajone aš padėsiu mūsų kolegoms laimėti, nes mes turime merą administratorių ir vicemerą, mes esame padarę tikrai nemažai gerų darbų, ir aš, matyt, kad parodysiu solidarumą su komanda. Aš esu Šiaulių rajono gyventojas, ir galiu dalyvauti tuose rinkimuose.

O jeigu šnekėtume apie Seimo rinkimus, dar per anksti šnekėti. Bet kokiu atveju, dabar mūsų tikslas gauti paramą žmonių ir tą vertybinę politiką savivaldybėse išlaikyti. Galbūt sustiprinus įtaką savivaldybėse, ateisime į Seimo rinkimus ir visa tai, kas dabar vyksta, kažkaip pakeisime.