600 eurų sąskaitą už elektrą gavęs muzikos prodiuseris Stano liko šokiruotas. Sako, kad jam šiuo metu važinėti su kolekciniu „Cadilac“ pigiau nei elektromobiliu. O prezidentas Gitanas Nausėda pila pažadus Lietuvos gyventojams – esą valdžia bandys suderinti du tikslus: ir kompensuoti dalį elektros kainos, ir nepersistengti su biudžeto deficitu.
Pasak ekonomistų, jei Seimas pradės švaistytis pinigais, valstybė gali atsidurti pavojuje. Naujienų turi ir energetikos ministras Dainius Kreivys, esą Europos sąjunga jau rugsėjį gali susitarti dėl priemonių, kurios galėtų sumažinti elektros kainą.
Prodiuseris Stanislavas Savickis – gerbėjams geriau žinomas kaip Stano vairuoja 1955-ųjų kolekcinį, keliasdešimt tūkstančių eurų kainuojantį „Cadilac“. Tokiu pačiu automobiliu Elvis Presley’is kažkada vežiodavo savo mamą. Atlikėjas reguliariai naudojasi šiuo elektromobiliu, tačiau dabar juokiasi, kad elektros kainoms užkopus į viršų, jo kadilakas tapo kaip niekad ekonomiškas. Mat Stano sąskaita už elektrą per kelis mėnesius pakilo nuo 150-ies iki 580-ies eurų.
„Bent jau šį mėnesį atsitiko taip, kad važiavimas elektromobiliu kainuoja tiek pat, kiek ir važiavimas su šituo siurbliu kuro. Kuro sąnaudos tarp 15–30 litrų“, – teigia Stano.
Stano būstą nuomojasi, o patalpų savininkai nebuvo sudarę sutarties su elektros tiekėju, dėl to prodiuseriui teko mokėti garantinio tiekimo kainas.
„Parduodu automobilį, parduodu kadilaką, rimtai sakau, ne dėl elektros kainos… O krausiu pas kaimyną. Elektrinį automobilį krausiu pas kaimyną, pas kurį yra normali sutartis 24-i centai už kilovatvalandę“, – sako Stano.
Stano pikta, kad Lietuvos valdžia nemoka kalbėtis su gyventojais: paaiškinti, kokia sunki žiema jų laukia.
„Aiškinkit normaliai, komunikuokit, žmogiškai pasakykit: „chebra“, nebus gerai, nebus šią žiemą gerai, ką galit darykit. Įsigijau programėlę važiavimu viešuoju transportu, mes su žmona susitarėm, kad jokių elektros prietaisų namuose įjungtų negali būti“, – kalba Stano.
Valdžia bando kalbėtis. Prezidentas G. Nausėda prieš Seimo rudens sesiją, kuri prasideda rytoj, lankosi parlamente. Kalbėsis su Seimo valdyba, aptars klausimus, kurių parlamentarai imsis pirmiausia.
Nors rudenį parlamentarai svarstys visą eibę įstatymų pataisų, viena problema išsiskiria iš visų: aukštos šildymo, elektros energijos kainos.
„Stebuklingų receptų nėra. Visi receptai yra susiję, kad tas kainas reikia subsidijuoti, pagrindinis diskusinis klausimas, kokiam lygyje subsidijuoti, ar subsidijuoti 24, 32, 33 ar 40 už vieną kilovatvalandę lygyje“, – teigia G. Nausėda.
Nausėda nori, kad Seimas kitų metų biudžete nubrėžtų aiškią ribą, kiek Lietuva gali išleisti pinigų aukštoms kainoms amortizuoti, kompensuoti.
„Šiandien svarbiausia yra apsispręsti kokį biudžeto deficitą mes sau galime leisti, nesukeldami pavojaus valstybės finansiniam stabilumui, bet kita vertus suteikdami galimybę išgyventi ypatingai sudėtingus artimiausius mėnesius, mūsų žmonėms ir mūsų verslui“, – kalba G. Nausėda.
Pavyzdžių, kai verslas dėl aukštų elektros, dujų kainų pradeda riboti veiklą, daugėja. Dėl pabrangusių išteklių „Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ nuo pirmadienio laikinai sustabdė gamybą dviem savaitėms. Įmonės sąskaitos už elektrą, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, padidėjo apie 12 kartų.
„Kai kurie verslai priversti arba atleisti darbuotojus, arba apskritai stabdyti veiklą. Tai yra tikrai didelį nerimą keliantis reiškinys“, – tikina G. Nausėda.
„Esminis rudens darbas yra biudžeto svarstymas ir priėmimas. Jame žinoma prioritetas bus skirtas energetinių kainų šoko amortizavimui“, – sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Anot prezidento, pirminis planas – aukštas elektros kainas kompensuoti visiems gyventojams, tačiau paaiškėjus, kad tai būtų biudžetui per didelė našta, valstybės pagalba pasiektų tik dalį žmonių.
„Namų ūkiai, kurie suvartoja mažiau, galimas dalykas ir jų finansinis pajėgumas yra mažesnis. Kita vertus, 150-ies ar panašus kilovatvalandžių limitas suteikia paskatas taupyti“, – kalba G. Nausėda.
Anot ekonomistų, jei Lietuva kompensacijoms skirs per daug pinigų, valstybė gali susidurti su skolinimosi problemomis.
„Kylančių palūkanų normų aplinkoje, tai gali atsigręžti prieš mus kaip valstybę. Šitą energetinių kainų šoką finansuosime arba iš turimų lėšų, o kai jų nepakaks matyt būsime priversti kredituotis ir jeigu užsimosime per daug ambicingai, per daug dosniai remti. Ar mes būsime pajėgūs savo skolas savo viešuosius finansus valdyti tvariai“, – komentuoja „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
O susitarti politikams Seime bus tikrai nelengva. Opozicija turi savo pasiūlymų, kaip reikia kapstytis iš elektros, dujų, kainų krizės.
„Paimti biudžeto galimybes ir žiūrėti, kokie sprendimai būtų efektyviausi trumpajam laikotarpiui duodantys greičiausią naudą. To mes tikimės iš energetikos ministerijos, o ne tik pateikinėti planus, kaip taupyti elektrą, išjungti ar greitį sumažinti autostradose“, – sako Seimo narys Andrius Mazuronis.
Kol parlamentarai žada tartis, energetikos ministras Dainius Kreivys Briuselyje diskutuoja su kitų Europos sąjungos valstybių atstovais dėl bendrų priemonių, kurios galėtų sumažinti elektros kainą. Pasak ministro, Europa pasisako už dujų kainų „lubų“ įvedimą.
„Elektros kaina biržoje yra nustatoma pagal dujų kaina. Kuo mažesnė dujų kainą biržoje, tuo yra mažesnės elektros kainos. Didelė dalis šalių narių pritaria, kad tokios lubos yra reikalingos“, – tikina D. Kreivys.
Pasak Kreivio, Europos komisija kitą savaitę planuoja apibendrintus pasiūlymus kaip kovoti su aukštomis elektros, dujų kainomis. Galutinius sprendimus galbūt jau rugsėjį spės patvirtinti energetikos ministrų taryba.
