Ekspertai perspėja apie konservatorius purtantį skandalą: „Gali būti, kad ten yra rimtesnių dalykų“

Seime kaistant atmosferai dėl valdančiuosius sukrėtusios istorijos, kai eksparlamentarui Kristijonui Bartoševičiui buvo mesti įtarimai mažamečių prievartavimu, jo buvę bendražygiai įtariami galimai nutekinę jautrią informaciją įtariamam vaikų skriaudikui. Politikos ir komunikacijos ekspertai sako, kad ši tamsi istorija kasdien kelia vis daugiau klausimų. Politinėje dėlionėje daugėja gandų ir versijų, o kartu kyla baugi mintis, kad istorija į kurią įsivėlė konservatoriai galimai dangstydami partiją ir buvusį partietį – daug klampesnė ir didenės nei matome. Ko mes dar nežinome?

Pastarosiomis dienomis ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ir Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė yra priverstos aiškintis dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui.

Dėl to Seimo opozicijos iniciatyva ketvirtadienį rengiama neeilinė parlamento sesija. Seimo opozicija nori atlikti parlamentinį tyrimą, kas galėjo pranešti K. Bartoševičiui apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą ir patarti trauktis iš Seimo, kad tai neiškiltų į viešumą.

Naujienų portalas „Lrytas“ antradienį pranešė, kad sausio 20 dieną buvusiam Seimo nariui K. Bartoševičiui, įtariamam sunkiais nusikaltimais, dar būnant komandiruotėje Čilėje, su juo kontaktavo frakcijos seniūnė.

Ji teigė K. Bartoševičiui paskambinusi, nes sulaukė šio žinutės, kad kolega ketina trauktis iš Seimo. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė tvirtino apie prokuratūros planus kreiptis dėl šio Seimo nario imuniteto panaikinimo tuo metu nežinojusi ir jo neinformavusi.

Portalo tv3.lt kalbinti politologai ir komunikacijos specialistai gūžčiojo pečiais, mat valdantieji kasdien save įstumia į vis didesnę pelkę. Vienas neatsakytas klausimas jau virto klausimų lavina, o istorija apie galimą informacijos nutekinimą taip užsivėlė, kad tai ima kenkti ne tik vienai partijai, bet ir visai koalicijai, Seimo institucijai. O ir tiesos, ar bent jau krizės masto, mes, pasak ekspertų – nežinome. 

Gandų tiek, kad galima kurti filmą

Klaipėdos Universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili komentuodama situaciją, į kurią pakliuvo konservatorių partija, o ir visas Seimas, sako, kad ji kenkia ne tik vienai partijai,  bet ir visai politinei bendruomenei. Nesusikalbėjimo ir paslapčių tiek daug, kad kasdien kyla vis daugiau klausimų, nei dieną prieš tai. Ko dar nežinome?

„Man atrodo, nebuvo jokio komunikavimo plano. Gal skambės keistai, bet tai yra blogai. Procesai įsisuko ir tapo visiškai nevaldomi. Tai blogas dalykas pirmiausia pačiai bylai. Kad ir ką besakytų, jog ikiteisminio tyrimo detalės nenutekės, bet aš visada sakau, kad ne visi turi teisinį išsilavinimą, todėl gali pasakyti tai, kas gali kenkti bylai ir aukoms. Čia vienas momentas, kitas – visuomenė yra įaudrinta.

Bet realiai, konkrečių, tikslių ir padedančių visą paveikslą atskleisti atsakymų, negausime. Matyt, reikės ir parlamentinės komisijos, dalykai taip greitai nesibaigs. Įaudrinimas vyksta, visuomenėje atsirado papildomas įtampos židinys, o ji ir šiaip dar nuo krizių neatsigavusi. Tai, kad ši istorija taip išsisuko, neprideda pliuso ne tik konservatoriams, bet ir Seimui, politikams“, – sakė politologė, spėjusi, kad visuomenės nuomonės apklausos ateityje rodys dar didesnį nepasitikėjimą politikais. 

Pasak jos, kalbant su politikais versijų, kas nutiko ir kas, ką pasakė, daugėja kas minutę. „Yra dalykai, kurie kelia nerimą, nepatinka. Pirmiausia tai generalinės prokurorės per spaudos konferenciją pasakyta frazė, kad „darykitės išvadas patys“. Tai dabar tą ir matome, visi darosi išvadas pagal savo gebėjimus. Iš konservatorių partijos pusės ir iš Seimo pirmininkės matėsi agoniškas veikimas, kalbėjimas.

Net sunku klausytis, nes kasdien išlenda vis naujas informacijos gabaliukas. Tada kyla klausimas, o ko dar nepasakė? Visi vėl darosi savo išvadas ir kiekviena detalė aplimpa įvairiomis versijomis. Esu visko girdėjusi jau, filmus galima kurti. Reikėjo tiesiog aiškiai ir iš karto pasakyti: susitikimas buvo toks ir tada, skambučiai tokie ir tada. Žodžiu – blogai“, – reziumavo politologė. 

Ji pridūrė, kad šis skandalas žalingas net tik konservatoriams, bet ir visai valdančiajai daugumai, nors savivaldos rinkimuose tai, matyt, neatsispindės. 

„Konservatoriai turi ištikimą rinkėją, kurio šis procesas nepaveiks. Savivaldoje nebus visiškai jokios įtakos, nebent galvoti apie kitus parlamento rinkimus. Tik tiek, kad konservatoriai, matyt, nepritrauks naujų narių. Tų, kuriuos pritraukė per praėjusius rinkimus. <…>Ar bus opozicinėms jėgoms naudos? Manau jie turės apie ką kalbėti susitikimuose su rinkėjais, nereikės savų idėjų, užteks atsinešti „pedofilijos skandalo“ temą“, – aiškino G. Burbulytė – Tsiskarishvili. 

Kalbama taip, nes kitaip kalbėti bijoma?

Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas sako, kad krizė į kurią pateko konservatoriai, gali būti didesnė nei mums atrodo. O sprendimo būdai, kuriuos mes dabar matome, nebūtinai yra patys blogiausi. Gal tai geriausias iš blogiausių variantų? 

„Situacija yra visiškai neeilinė, nieko panašaus dar nesame matę. Tai, kas iki šiol įvyko Seime (informacijos slėpimas, galimas nutekinimas) suteikė puikią progą opozicijai kelti klausimus ir išlaikyti spaudimą. Tai, manau truks gana ilgai. Bet koks informacijos dozavimas, kažko nepasakymas kelia problemų ir jų kels ateityje. <…> Manau, turėsime nebe sprintą, o maratoną Seime, nes opozicijai reikia palaikyti ugnį, spręsti šios problemos ir visko išsiaiškinti – neapsimoka, bent kol nepasibaigė rinkimai. Bet kokie atsakymai, bet koks kalbėjimas dabar opozicijai yra tinkamas, trumpai sakant, tai, kas įvyko – dovana opozicijai“, – kalbėjo komunikacijos specialistas. 

Jis pridūrė, kad krizinė komunikacija, kuri šiuo metu vyksta iš konservatorių pusės, tik mums gali pasirodyti nevykusi.

 

Jei konservatoriai pasirinko tokį krizės sprendimo būdą, pateikti informaciją taip, kaip pateikė ir tokią, kokią pateikė, tai kiti būdai buvo atmesti, kaip dar žalingesni

 

„Krizės metu visada yra išsirenkamas mažesnis blogis. Ir jei konservatoriai pasirinko tokį krizės sprendimo būdą, pateikti informaciją taip, kaip pateikė ir tokią, kokią pateikė, tai kiti būdai buvo atmesti, kaip dar žalingesni. Jie tikrai turi komunikacijos konsultantus, tikrai pakalba, kaip, ką daryti.

Taigi, tai, ką mes vadiname nevaldoma krize, o ir neturime informacijos, kas išties vyksta, gali atrodyti, kaip pats blogiausias būdas, bet kiti būdai galimai yra kenksmingesni. Aš bijočiau vertinti, kaip reikėtų daryti, nes mes neturime informacijos kokią išties krizę jie sprendžią. Gali būti, kad ten yra rimtesnių dalykų, gal tiesi informacija gali sukelti dar didesnę krizę“, – svarstė A. Katauskas, pabrėžęs, kad nereiktų „nurašyti“ mūsų aukščiausių pareigūnų ir valdančiosios partijos galimybių nutikus krizei sukoncentruoti protus spręsti tokias problemas.

„Jie turi žinių, žinoma, improvizacijos yra daug. <…> Mes čia matome ilgai truksiantį apsistumdymą, bet aš netikiu, kad čia visiškai palaida bala, nes veikiantieji asmenys ir partijos tikrai aukšto kalibro“, – sakė A. Katauskas. 

Jis tikino, kad valdančiuosius ištiko ne vienas, bet du skandalai ir išvestinis informacijos nutekinimo skandalas yra žalingesnis, nei istorija su K. Bartoševičiumi. 

„Mes kalbame jau ne apie žmogų, kuris padarė nusikaltimą ir kurio veiklą tiria teisėsauga, o apie informaciją, kuri „nutekėjo“ nors neturėjo „nutekėti“. Tai informacija, kuria nelabai galima dalyti į kairę ir dešinę. Čia įsijungia visai kiti mechanizmai ir pasekmės.

 

Mes kalbame, kad jie įsivėlę, bet net nežinome, kiek. Manau ir nesužinosime 

 

Galimi ir kaltinimai politikams dėl netinkamo veikimo. Tai didesnė problema, ne tik konservatoriams, bet ir Seimo vadovybei, Vyriausybei. <…> Mes kalbame, kad jie įsivėlę, bet net nežinome, kiek. Manau ir nesužinosime greitu laiku. Bus keliami klausimai ir jie darys didelę žalą partijai, premjerei, Seimo pirmininkei“, – svarstė komunikacijos specialistas. 

Reputacijai ir pasitikėjimui – galas

Politologė Rima Urbonaitė savo ruožtu sako, kad skandalas su galimu informacijos nutekinimu pasėja ne ką kitą, o nepasitikėjimą pačiais aukščiausias pareigūnais. Ir nepasitikėjimas didėja. 

„Kyla daug klausimų, neaišku, kodėl ten, kur buvo galima padėti tašką, buvo padėtas kablelis ir už jo buvo užkliūta. Situacija keista, nes buvo akivaizdu, kad šioje istorijoje visi knaisiosis daug, visi bus suinteresuoti. Jei bus galima išvystyti paralelines istorijas, tai ir bus padaryta. Akivaizdu, kad informacijos nutekinimo klausimas tapo išvestine istorija, nes pagrindine politikai užsiimti negali, tai – teisėsaugos reikalas“, – sakė politologė, patikinusi, kad galimo informacijos atskleidimo istorija – puiki dovana oponentams, nors neaišku, kam reikėjo ją padovanoti. Tai, pasak jos, rodo nemokėjimą žvelgti toliau. 

„Buvo galima pasakyti penktadienį, arba pirmadienį, kai paaiškėjo viskas. <…> Aš taip pat nesuprantu generalinės prokurorės vizito pas Seimo pirmininkę tikslo. Koks prokuratūrai skirtumas, bus ar nebus neeilinė Seimo sesija? Tu eini į Seimą su dokumentais ir sakai, reikia neeilinės sesijos, nes yra nusikaltimas, reikia naikinti teisinę neliečiamybę.

Seimas tada turi aiškintis kada gali, kada ne. O dabar užsivėlė tokios istorijos.. <…> Informacija dozuojama, tai nieko gero nereiškia“, – sakė politologė, suabejojusi ir tuo, kad Seimo pirmininkė su premjere nekaltai kalbėjosi apie reikalus penktadienį, nors nė vienos darbotvarkėje tokio susitikimo nėra.

Politologė svarsto, kad apie ilgalaikes pasekmes dar ankstoka kalbėti, nors konservatorių partijos rėmėjai, matyt, ras, kaip pateisinti savo partijos vadovybę.

„Mes nežinome, kas dar gali paaiškėti, tai yra problema. Tiesa, ryt bus neeilinė Seimo sesija. Kuo ji pasibaigs? Ką mes ten pamatysime? <…> Politikai nutarė žaisti katę ir pelę, o mes visi esame palikti abejonėje, nepasitikėjime. Tas nepasitikėjimo momentas yra svarbiausias, tai kenkia reputacijai. Nežinau, kodėl kai kurie politikai ir politikės negalvoja apie savo reputaciją“, – sakė R. Urbonaitė. 

Scenarijų daug – atsakymų mažai

Anot jos, scenarijų, kaip informacija apie pradėtą tyrimą galėjo pasiekti K. Bartoševičių – daug. Mes nežinome, kas ir kada, kam pateikė, kokią informaciją, tuo, beje, spekuliuoja ir opozicija, nors taip pat nežino. 

REKLAMA

„Jei turėsime pripažinti faktą, kad K. Bartoševičių ši informacija pasiekė iš politikų, tai, žinoma, liūdna. Nes tai rodo politinę nebrandą, nemokėjimą nusimatyti kelių žingsnių į priekį. Dabar atrodo, kad nebuvo pasirinkti patys geriausi ėjimai. Dabartinis politinis veikimas kerta per pasitikėjimą“, – sakė politologė. 

 

Skubotas noras „patraukti“ K. Bartoševičių iš partijos ne tik, kad nepadėjo, bet dar ir pakenkė

 

R. Urbonaitė mano, kad skubotas noras „patraukti“ K. Bartoševičių iš partijos ne tik, kad nepadėjo, bet dar ir pakenkė. Nes jei būtų viskas vykę organiškai, niekas nebūtų pasikeitę, K. Bartoševičius būtų galėjęs parašyti prašymą naikinti jo mandatą vėliau, o jei ne, tai Seime jo neliečiamybė tikrai būtų panaikinta. Baugu tik tai, kad tame procese, jei viskas būtų užsisukę Seime, galėjo nutekėti tyrimo informacija, nes Seimo nariai dažnai nejaučia atsakomybės platindami informaciją. 

„Kuo toliau dėliojasi faktai, tuo keisčiau darosi. Dabar matoma įvykių grandinėlė atrodo visiškai nelogiška. Aš nesuprantu tokių tarpinių ėjimų prasmės, nebent mes kažko nežinome“, – sakė politologė R. Urbonaitė. 

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad sausio 23-iąją, pirmadienį, prokuratūra paskelbė, jog generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl konservatorių frakcijai priklausiusio Kristijono Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo atliekant tyrimą dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo.  

Prokuratūros pranešimas paskelbtas porą valandų po to, kai K. Bartoševičius patvirtino žiniasklaidai atsisakantis Seimo nario mandato, bet šį žingsnį aiškino asmeninėmis priežastimis.   

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija praėjusį penktadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą siekiant išsiaiškinti, kas galėjo nutekinti K. Bartoševičiui informaciją apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą.  

Prokuratūra K. Bartoševičiui praėjusią savaitę pareiškė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.

www.tv3.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer