Praktiškai visos Lietuvos savivaldybės patenka į „juodąją“ epidemiologinę COVID-19 zoną. Tiesa, tai nulėmė ne nustatomų naujų atvejų gausumas, bet teigiamų tyrimų procentinė dalis. Praktiškai visur, išskyrus Molėtų rajono ir Pagėgių savivaldybes, ji siekia daugiau nei 10 proc.
Per vakar nustatyti 43 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 43, antrą – du, trečią kartą užsikrėtusiųjų nefiksuota.
Portalas tv3.lt primena, kad tokie maži atvejų skaičiai po savaitgalio – įprastas dalykas, mat daugiau žmonių testai atliekami darbo dienomis. Tuo metu penktadienį naujų atvejų skaičius siekė net virš 700, kas yra didžiausias skaičius per šią vasarą. Šeštadienį buvo pranešta apie 645 susirgimus.
Procentas aukštas, bet tyrimų atliekama gerokai mažiau
Ligoninėse šiuo metu gydomi 102 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų du – reanimacijoje.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 197,3 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 38,7 procento.
Pagal pastarąjį rodiklį juodai yra „nudažytos“ beveik visos šalies savivaldybės. Blogiausia situacija pagal atliekamų tyrimų teigiamą procentą yra Neringoje (75 proc.) Joniškyje (71,4 proc.), Prienų rajone (64,7 proc.), Palangoje (63,3 proc.).
Visgi Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis priminė, kad šie slenksčiai vertinant epidemiologinę situaciją vienaip buvo vertintini anksčiau, kitaip – dabar.
„Tie anksčiau numatyti slenksčiai buvo statistiškai parinkti, pavyzdžiui, jei imtume atsitiktinai 1000 žmonių ir tarp jų pasirodytų 25–30 proc. teigiamų testų, tai būtų didelis rodiklis. Dabar tyrimo atlikti ateina žmonės, pajautę kažkokius simptomus, nes dabar ir keliaujant nereikia testų, o jie anksčiau statistiką kiek „atskiesdavo“.
Taigi nors procentas yra didelis, bet ir tyrimų skaičius nėra toks aukštas – 600–700, nesiekia 1000. Tad remtis tuo ir sakyti, kad situacija labai pavojinga, tikrai negalima. Turėtų būti daug didesni besitiriančiųjų skaičiai, kad būtų galima kažką statistiškai pasakyti“, – portalui tv3.lt neseniai yra pastebėjęs profesorius.
Tuo metu, pabrėžė jis, pagal naujų atvejų rodiklį Lietuvos statistika atrodo gerai ir užsikrėtimų kilimo dar neišeitų vadinti nauja banga, kas jau akivaizdžiai matoma Vakarų Europos ir kitose šalyse.
Primenama, kad vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 1 mln. žmonių.
Grįš privalomos kaukės?
Nors Lietuvoje susirgimų skaičius dar neauga taip drastiškai, specialistai sutinka, bet bent atėjus rudeniui prie kaukių dėvėjimo reikės sugrįžti. Kitos šalys jau dabar rekomenduoja grįžti prie jų dėvėjimo uždarose patalpose.
VU Gyvybės mokslų centro imunologės Aurelijos Žvirblienės manymu, kol tiek daug renginių vasarą vyksta lauke, turime daug saulės, galvoti apie kaukių dėvėjimą jau dabar būtų perteklinė priemonė.
„Gal rudenį ir bus grįžta prie to klausimo, ypač kalbant apie jų dėvėjimą uždarose patalpose. Apskritai žmonės turėtų truputį pailsėti nuo ribojimų, kol dar nematoma išties blogėjanti situacija. Nes jei ji blogės, pildysis ligoninės, neišvengiamai kažkokius sprendimus reikės priimti.
Bet vien infekcijos atvejų daugėjimas nėra kažkoks ypatingai grėsmingas rodiklis. Jei žmonės serga lengvai, pačiaudi, tai tuo metu jie turėtų pabūti namie ir tiek“, – pastebėjo ji.
Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas savo ruožtu pabrėžė, kad kalbant apie bet kokį pandeminį ribojimą labai svarbu, kad žmogui būtų išaiškinta, kam to reikia.
„Viskas susiveda į tą patį, kad žmogui būtų aišku, kur ir kada koks yra pavojus ir kaip jis jį gali sumažinti sau ir aplinkiniams. Jau anksčiau buvo kalbama, koks buvo absurdas, kad pliaže buvo reikalaujama gulėti su kaukėmis.
Bet atitinkamai akivaizdu, kad grįžus rudenį, ko gero, bus išmintinga uždarose erdvėse, ypač kur praeina daug žmonių, neaišku, kokia ventiliacija, kaukės, ko gero, grįš. Bet lygiai taip pat būtų gerai, kad kaukės grįžtų ne kaip tokios, bet kartu ir vėdinimo užtikrinimas, oro valymo ir dezinfekcijos kontrolė“, – pastebėjo jis.
Mato aiškią ribą
Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, aktyvių susirgimų COVID-19 liga Lietuvoje duomenų analizės pradininkas ir vykdytojas prof. Juozas Augutis priminė, kad kaukės kaip lengviausia ir labai didelių organizacinių problemų nesukelianti priemonė.
„Greičiausiai atėjus laikui jos bus įvestas. Tiesa, rekomendacijos jos dar yra likusios – kelionėse, susibūrimuose, tai tos rekomendacijos gali būti praplėstos iki pilno dėvėjimo, pereita į aukštesnio lygio reikalavimą“, – komentavo jis.
Paklaustas, ar gali taip nutikti, kad apie grįžtančias privalomas kaukes reikės galvoti dar vasarai nesibaigus, profesorius įvardijo konkrečią ribą, kuri turėtų kelti nerimą.
„Jei septynių dienų atvejų vidurkis pasiektų 500 ar viršytų ir turėtume kilimo tendenciją, jei manęs kažkas klaustų, tikrai agituočiau, kad reikia pradėti ypač susibūrimo vietose, uždarose patalpose vykstančiuose renginiuose, viešajame transporte grįžti prie kaukių dėvėjimo ir tokių būdu apsaugoti save ir kitus.
Kad jos yra pakankamai veiksmingos, turbūt niekas neabejoja. Tai tokia lengviausia priemonė. Ir jei situacija keisis į blogąją pusę, atitinkamai reikėtų didinti reikalavimus ir net ne rekomendacijas nustatyti. Panašiai kokiu keliu buvo nuimti apribojimai, taip panašiai jie ir turėtų būti įvesti“, – kalbėjo J. Augutis.
