Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis prabilo apie iššūkius, su kuriais pasaulis susiduria po 3 mėnesių karo Ukrainoje. Jo teigimu, Lietuva išliks Ukrainos rėmėja iki galo, tačiau sprendimą, kaip kariauti ir kaip vesti derybas su Rusija, turėtų priimti patys ukrainiečiai, o ne Vakarų pasaulis. Be kita ko, Rusija atvėrė naują karo frontą ir šįkart ne sausumoje, teigė ministras.
Sekmadienį vyko Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija (TS-LKD) Tarybos posėdis. Konservatoriai aptarė, kokia tvarka 2023 m. savivaldos rinkimuose dalyvaus partijos nariai. Be kita ko, apžvelgė šalies saugumo ir gynybos klausimus.
G. Landsbergio teigimu, būsimi politiniai įvykiai Lietuvoje, tarp jų ir savivaldos rinkimai, bus paveikti Ukrainos realijų.
„Turbūt akivaizdu, kad būsimi rinkimai į savivaldą ir kiti, bus nuspalvinti tomis spalvomis geopolitinės realijos, kuri vyksta netoli mūsų, diktuoja dalį politinės darbotvarkės“, – teigė jis.
Ministras įvertino, kad Lietuvos parama Ukrainai viršija lūkesčius ir išliks iki Ukrainos pergalės dienos.
„Nedidelė valstybė prie Baltijos jūros, neturinti net 3 milijonų gyventojų, iš tikrųjų daro labai daug. Angliškas posakis yra, kad smūgiuoja virš savo svorio kategorijos. Tikriausiai tai ir yra tiksliausias pavadinimas, ką mes galime padaryti“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto po 3 karo mėnesių pasaulis atsidūrė ties pasirinkimo slenksčiu. Kyla klausimų, kaip Vakarų valstybės elgsis toliau.
„Esame kryžkelėje. Ji bemaž tokios pačios svarbos, kaip ir buvo vasario 24 dieną. Pirmi 3 mėnesiai parodė, kad galime reaguoti, galime padėti Ukrainai, izoliuoti Maskvą. <…> Tačiau 3 mėnesiai, atrodo, išeikvojo labai daug Vakarų valstybių jėgų. Yra atviras klausimas, kokie bus kiti žingsniai“, – įvardijo politikas.
Pirmasis klausimas, pasak G. Landsbergio, yra toks: ar šalys sugebės Ukrainai padėti toliau? Jo teigimu, negalima daryti skubotų išvadų, kad Ukraina esą jau laimėjo karą.
„Keblumas kyla iš to, kad mes visi patikėjome, kad Ukraina jau laimėjo. Pagrindinės pergalės dėl Kyjivo, Charkivo, nušviestos pasaulyje, parodė, kad Ukraina gali laimėti, turi pakankamai valios, užsispyrimo, jėgų atsiimti teritorijas iš okupantų. <…> Mūsų tiekti ginklai, amerikiečių tiekti ginklai, kai kurių valstybių ginklai, kurie turėjo atvažiuoti, bet neatvažiavo, padėjo jiems laimėti tuos mūšius“, – kalbėjo jis.
Šiandien susiklosčiusią situaciją kare G. Landsbergis vadino „įsišaldančiu frontu“. „Ukrainiečiai truputį pasistumia į priekį, kai kur juos atstumia atgal okupantai. <…> Ukrainiečiai sako už uždarų durų, dabar jau ir viešai: Nemanykite, kad mes jau laimėjome. <…> Šiandien tai jau tampa pagrindine žinia, nes kalbama apie tai, kaip susitarti su Rusija. <…>
Ukrainiečiai patys, be mūsų pagalbos, nustatys, kas jiems yra taika. Ne italai, ne prancūzai, ne amerikiečiai, net ne mes pasakysime, kas yra jų pergalė. Jie patys nuspręs, kas yra jų pergalė. Kiek jie turės jėgų, tiek ginklų mes ir duosime. Mano raginimas yra paklausti ukrainiečių, kas yra jų pergalė, išgirsti, ką jie pasako, ir pažadėti, kad mes su jais būsime iki jų pergalės dienos“, – sakė ministras.
Priešingu atveju, neįsiklausant į Ukrainos žodžius ir bandant susitarti su okupantu, kiltų grėsmė viso pasaulio saugumui, kalbėjo G. Landsbergis.
„Mes šiandien turime užtikrinti, kad apsaugosime tas taisykles, kurios buvo iki vasario 24 dienos. Nors turbūt jos buvo pažeistos gerokai anksčiau, kai Rusija užpuolė Sakartvelą“, – minėjo G. Landsbergis.
Okupuota dar viena teritorija – ne sausuma, o jūra
Ministras prabilo apie pasaulinę bado grėsmę. Jo nuomone, šalys turi padėti išgelbėti Juodąją jūrą iš okupantų gniaužtų, antraip pasekmes pajus dalis pasaulio gyventojų. G. Landsbergis įvardijo strateginę taktiką, kuria vadovaujasi Rusija, kad priverstų pasaulį abejoti.
„Kiek mes gebėsime izoliuoti Rusiją? Šiandien mes esame užstrigę. Dėl šeštojo paketo derybos vyksta jau mėnesį. Turime aiškius veto, siunčiame nesuvokiamus pinigus Rusijai už dujas ir naftą. Mes esame Vakarų dalis. <…> Taip, mes atsisakėme [ekonominių saitų su Rusija – aut. past.], bet kaip Vakarų dalis, mes tame dalyvaujame. <…> Turime pareigą raginti, kad Rusija turi būti izoliuota. <…> Šitam režimui išsaugoti veido nebepavyks. Jis jį prarado gerokai anksčiau nei mes priėmėme tuos sprendimus“, – teigė ministras.
Pasak G. Landsbergio, Vladimiras Putinas atidarė visiškai naują karo frontą, nuo kurio priklauso, kiek žmonės gali leisti sau dėti maisto ant stalo.
„Naujas frontas yra nebe Ukrainoje. Tai yra Putino frontas, atidarytas prieš visą pasaulį. Ir jis atsirita iki mūsų. Rusija iš esmės yra užėmusi Juodąją jūrą. Tai buvo pagrindinis kanalas, kuriuo Ukraina tiekė pasauliui maistą. Ukraina yra vienas didžiausių pasaulio maisto tiekėjų. Grūdai, Kukurūzai, saulėgrąžų aliejus. Nuo jos priklauso, ką ir kiek žmonės deda ant stalo ir kokiomis kainomis. Tai šiandien priklauso nuo to, kiek rusai, Putinas laikys karinių laivų Juodojoje jūroje“, – teigė G. Landsbergis.
Skaičiuojama, kad Ukraina nespėjo išvežti visų turimų maisto atsargų. Pasak ministro, vien kviečių Ukrainos sandėliuose šiuo metu yra 27 mln. tonų iš pernykščio derliaus.
G. Landsbergis vardijo, kad Rusija atidarė aibę kitų frontų: energijos, plieno, cemento ir kitus.
„Daugybė dalykų, kurie keliaudavo iš Ukrainos, yra užstrigę ten. Mes visi tai jaučiame. Manau, tai viena iš taktinių gudrybių: priversti pasaulį pradėti abejoti, ar reikia toliau padėti Ukrainoje. Tai labai baisus frontas, labai pavojingas. <…> Lietuva telkia pasiūlymus, kad būtų atidarytas Odesos uostas, sudarytos saugumo garantijos, išlaisvinta Juodoji jūra iš rusų okupantų. Šiandien tai yra okupuota jūra“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Posėdyje dalyvavę TS-LKD Tarybos nariai priėmė deklaraciją „Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą: priežastys ir pasekmės“ bendru sutarimu.
Primenama, kad TS-LKD Seime turi didžiausią frakciją, jai priklauso 50 parlamentarų. Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų kovą.
