Gėda: Kaune siaučia fiktyvūs neįgalieji iš prabangių automobilių

Gėda: Kaune siaučia fiktyvūs neįgalieji iš prabangių automobilių

Kauno centre netrūksta sukčių, kurie naudojasi neįgaliųjų kortelėmis. Taip jie išvengia mokesčio už automobilio statymą. Pastebima, kad taip dažniausiai sukčiauja prabangių automobilių vairuotojai.

Nemalonios tendencijos

Viešąją tvarką mieste prižiūrintys pareigūnai ir specialistai pastebi nemalonią tendenciją, kai, siekdami išvengti vietinės rinkliavos,  vairuotojai prisidengia negalia ir naudojasi ne savo arba negaliojančiomis neįgaliojo kortelėmis.

Kaip aiškino įmonės „Parkavimas Kaune“ vadovas Justas Limanauskas, su europinio tipo neįgaliojo kortele nemokamai automobilius galima statyti visame mieste, kur renkama vietinė rinkliava.

Dažniausiai sukčiauti bando tie, kurie dirba ar šiaip atvažiuoja į brangiausias zonas centre.

„Piktnaudžiauja tie, kurie nenori mokėti. Dažniausiai sukčiauti bando tie, kurie dirba ar šiaip atvažiuoja į brangiausias zonas centrinėje miesto dalyje ir Senamiestyje. Asmenys iš kažkur gauna neįgaliojo korteles ir už stovėjimą nemoka. Tendencijos tokios, kad brangiausioje zonoje – daugiausia prabangių automobilių, kurių vairuotojai dangstosi neįgaliojo kortelėmis. Tikrai nesakau, kad negalią turintis žmogus negali vairuoti prabangaus automobilio. Jis gali ir vairuoja, tačiau Senamiestyje tikrai dažnai pasitaiko atvejų, kai prabangių automobilių vairuotojai negali įrodyti savo negalios ar kad vežė neįgalųjį“, – pastebėjo už automobilių statymą mieste atsakingos įstaigos vadovas.

Pasitaiko atvejų, kad specialiai prie automobilio lango kortelė padedama taip, kad nesimatytų jos galiojimo datos. Viešosios tvarkos specialistai pastebi, kad retsykiais pasitaiko netyčinių atvejų, kai patys neįgalieji per neapdairumą nepalieka kortelės gerai matomoje automobilio vietoje. Deja, tai irgi laikoma pažeidimu.

Neranda neįgaliojo

Specialistai, tikrinantys, ar sumokėta vietinė rinkliava už stovėjimą, susiduria su įvairiomis situacijomis. Dažniausiai automobiliai mokamoje zonoje stovi visą dieną. Tačiau pasitaikė atvejų, kai pavyksta sutikti vairuotoją ir išklausyti jo pasiteisinimą.

„Tada jie sako, kad vaistų atvežė neįgaliajam, kad jį kažkur pavėžėjo ar yra lydintis asmuo, nors paties neįgaliojo automobilyje nėra. Mūsų supratimu, jei naudojama kortelė, neįgalus asmuo turi pats vairuoti transporto priemonę arba būti atvežtas lydinčiojo asmens, bet negali būti naudojama, kai tik kažkokie daiktai neva atvežami neįgaliajam“, – teigė J. Limanauskas.

„Kortelę gavę žmonės įsivaizduoja, kad čia leidimas nemokamai statyti visame mieste. Tačiau ji turi būti naudojama, kai automobilį vairuoja neįgalusis arba jis yra vežamas“, – pridūrė įmonės „Parkavimas Kaune“ vadovas.

Klastojami dokumentai

Dar viena problema, kurią pastebėjo specialistai: pasitaiko atvejų, kad neįgaliojo kortelės kopijuojamos, padirbinėjamos, o tai jau prilyginama dokumentų klastojimui.

„Būna, kad skirtingi vairuotojai drįsta toje pačioje gatvėje naudoti tas pačias neįgaliojo korteles. Būna net automobiliai vienas šalia kito pastatyti. Tai kaip žinoti, kuri kortelė originali? Kuris automobilis iš tiesų turi teisę stovėti nemokamai? Tokie atvejai parodo, kad yra klastojami dokumentai“, – įsitikinęs J. Limanauskas.

Jei pastebima, kad naudojamos tos pačios neįgaliojo kortelės, paliekama bauda už nesumokėtą automobilio statymą. Tokie vairuotojai keliasdešimt eurų siekiančią baudą sumoka ir toliau sėkmingai naudojasi neaišku iš kur gauta neįgaliojo kortele.

„Dar būna atvejų, kai neįgalieji tarnybai praneša, kad kortelę pametė, išsiima naują ir naudoja abi. Tokiu atveju mes neturime galimybės nustatyti, kuri kortelė jau turėtų būti nenaudojama, o kuri naujai gauta“, – pridūrė įmonės „Parkavimas Kaune“ vadovas.

Policijos nedomina?

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovai nurodė, kad dažniausi pažeidimai, kai į neįgaliųjų vietas vairuotojai pastato automobilius, nors tam neturi teisės. Ar piktnaudžiaujama neįgaliųjų kortelėmis, policija išsamių duomenų neturi.

Kauno apskrityje iki šių metų gegužės pabaigos nustatyti 225 atvejai, iš jų 212 Kauno mieste, kai vairuotojai, pažeisdami Kelių eismo taisykles, sustojo ir stovėjo vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės.

„Informacijos, kad šiais metais būtų suklastoti dokumentai ir dėl jų būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai, nėra. Už dokumento klastojimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Asmuo gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Ar dokumentas suklastotas, kiekvienu atveju (kai įtariama, kad dokumentas suklastotas) individualiai vertina ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, jei toks tyrimas buvo pradėtas. Siekiant mažinti tokių nusižengimų skaičių, organizuojamos policinės priemonės“, – nurodoma dienraščiui atsiųstame Kauno VPK komentare.

Tarnybai neįdomu

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) direktoriaus pavaduotoja Jelena Ivančenko teigė, kad jų tarnyba pagal kompetenciją nustato Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarką, ją išduoda, o kaip naudojamos kortelės, – ji nesidomi.

„Paaiškiname, kad kortelė priklauso saugiųjų apskaitos dokumentų kategorijai, ji spausdinama ant numeruotų blankų. Nustačius, kad kortelė asmeniui su negalia priklauso, išduodamas tik vienas jos egzempliorius. Pametus ar kitaip praradus kortelę, išduodamas kortelės dublikatas. Kelionės metu be kortelės asmuo su negalia su savimi turi turėti ir neįgaliojo pažymėjimą“, – nurodė NDNT atstovė.

„Viešąją tvarką prižiūrintys pareigūnai tikrina ir aiškinasi konkrečias kortelės teisėto naudojimo situacijas, tai nėra mūsų tarnybos kompetencija“, – pridūrė J. Ivančenko.

Nemato problemos

Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Jolanta Beresnevičienė „Kauno dienai“ tikino, kad nėra susidūrusi, kad neįgaliųjų kortelės būtų naudojamos netinkamai. Tačiau neįgaliųjų atstovė pridūrė, kad valstybė turėtų domėtis pagalba ir paslaugų prieinamumu, o ne užsiimti neįgaliųjų kortelių naudotojų medžiokle.

„Neturiu konkrečios informacijos, kad tai būtų daroma kaip nors piktybiškai. Ši kortelė išduodama neįgaliajam, todėl bet kokiu atveju kortelė naudojama pagal paskirtį, o jeigu ir pasitaiko piktnaudžiavimo, tai gal vienetiniai atvejai.

Kol nebus skiriama deramo dėmesio neįgaliųjų padėčiai visuomenėje gerinti, tol žmonės ieškos  galimybių ir ras bet kokią galimybę, kaip pagerinti neįgaliųjų artimųjų ar savo, kaip slaugytojų, padėtį net ir nelegaliais būdais. Jei yra sukčiaujančių, jie užima ir realiai neįgaliesiems skirtas vietas“, – teigė J. Beresnevičienė.

Pasak pašnekovės, pasitaiko atvejų, kai sveiki žmonės be jokių kortelių užima neįgaliųjų vietas, tad gal labiau vertėtų į tokius atvejus kreipti dėmesį ir ugdyti visuomenę. „Kol kas nors nesusidūrė su negalia, tol negali suprasti jų padėties“, – pridūrė Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė.

J. Beresnevičienės paprašėme įvertinti tendencijas, kad neįgaliųjų kortele dažnai naudojasi prabangių automobilių vairuotojai ir tai daro brangiausiai apmokestintose zonose.

„Turėtų būti konkreti atsakomybė tokiems vairuotojams, o šiuo metu yra tik įspėjimas ir rekomendacija neužimti neįgaliųjų vietų. Prabangiais automobiliais gali važinėti ir labai sunkią negalią turintis žmogus, nes yra protingų, išsilavinusių ir gerus verslus vykdančių, mokesčius mokančių neįgaliųjų, tačiau tai pasiekti neįgaliajam kainavo daugiau pastangų negu sveikam žmogui. Negalia turi būti kompensuojama visais įmanomais būdais, tarp jų ir stovėjimo vietomis automobiliams“, – savo poziciją pateikė neįgaliųjų atstovė.

Specialistai, tikrinantys, ar vairuotojai sumokėjo už stovėjimą, laikėsi nuomonės, kad, jei naudojama neįgaliojo kortelė, automobilyje turi būti ir negalią turintis asmuo (arba pats vairavo, arba buvo atvežtas). Tačiau kortelė neturėtų galioti, jei kažkas kitas atvežė neįgaliajam daiktų. Kaip neįgaliojo kortelės naudojimą aiškina patys neįgalieji – turi būti toks asmuo automobilyje ar ne?

„Įrodyti ne visada pavyks, tokiu atveju turėtume vykti su lydinčiu asmeniu į slaugomo, prižiūrimo asmens namus, o tai nebūtų patogu niekam. Visada vežtis neįgalųjį neįmanoma dėl negalios pobūdžio, sunkumo, ligos ypatumų – belieka visuomenei pasitikėti lydinčiu asmeniu ir užsiimti savo reikalais, kurių yra tikrai daugiau negu kontroliuoti kelių šimtų neįgaliųjų kortelių turėtojų veiksmus per visą Lietuvą.

Reikalingos atokvėpio, asistento, specialiojo transporto, socialinės ir slaugos paslaugos. Jų yra, bet jų nepakanka ir jos labai brangios. Manau, valstybė neturėtų daryti verslo iš socialinių paslaugų, nes tai ne pelno sritis, o saugios aplinkos ir harmoningos visuomenės, kuri netrukdytų galintiems ir norintiems daryti verslus ir uždirbti mums visiems pinigų. Todėl neįgaliųjų šeimos ar aplinkos žmonėms turi išlikti visokeriopa pagalba ir visuomenės parama, nes tie žmonės užpildo socialinių paslaugų trūkumą arba jų teikimą ne laiku“, – dienraščiui komentavo J. Beresnevičienė.

Griežtesnė tvarka

Pernai Kauno miesto taryba pritarė, kad būtina griežtinti kontrolės tvarką, kuri leistų pažaboti neįgalumo korteles ne pagal pirminę paskirtį naudojančius asmenis.

Priimant sprendimus argumentuota, kad nauja tvarka padės ginti neįgaliųjų teises į tik jiems priklausančias lengvatas. Pagrindinis tikslas – prevencija, kad nebebūtų naudojamos svetimos ar padirbtos neįgaliojo automobilio stovėjimo kortelės, o pareigūnai galėtų jas patikrinti.

Pakoreguota tvarka leidžia kontrolieriams pasitelkti filmavimo kameras, duomenų registrus. Pareigūnų surinkti įrodymai, kad kortelė nebegalioja, yra padirbta ar ja naudojasi asmuo, neturintis tam teisės, bus perduota tyrėjams.

Neteisėtas neįgaliųjų automobilių statymo kortelės naudojimas atitinkamai pagal pažeidimo pobūdį ir žalos dydį vienu atveju gali būti laikomas administraciniu nusižengimu (bauda nuo 30 iki 90 eurų), o kitu – net užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Jeigu naudojamasi kito asmens kortele, pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR baudžiamojo kodekso 302 straipsnį (Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas), numatantį baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Nustačius padirbto dokumento naudojimo faktą, atitinkamai gali būti taikomas Baudžiamojo kodekso 300 straipsnis (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), pagal kurį gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas.

kauno.diena.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer