Kelyje siautėjantys neblaivūs vairuotojai kasmet sužaloja kelis šimtus kitų eismo dalyvių. Toksikologė sako, kad kartais į avarijas patekę vairuotojai būna tiek išgėrę, kad pagal medicinos mokslo žinias jie jau turėjo būti mirę.
Toksikologė Gabija Laubner Sakalauskienės sako, kad tokių atvejų, kuomet neblaivus vairuotojas sukelia pavojingas eismo sąlygas yra kur kas daugiau, nei atrodo.
„Maždaug apie 40 proc. įvykių, kurie įvyksta eismo metu, kai susižaloja pats vairuotojas arba sužaloja kitus eismo dalyvius, įvyksta dėl alkoholio vartojimo. Yra žmonių, kurie sukelia eismo įvykį būdami lengvai apsvaigę nuo alkoholio, bet yra ir tokių, kurie tikrai yra sunkiai apsvaigę“, – komentavo ji.
Pasak toksikologės, pasitaiko ir tokių atvejų, kurie, atrodytų, prieštarauja medicinos mokslo žinioms.
„Vadovėlinė statistika neatitinka realių apsvaigimo atvejų ir mes esam tikrai ne vieną kartą susidūrę, kuomet žmogus vairuoja tiek apsvaigęs, kai vadovėlyje toks kiekis yra aprašomas kaip mirtina alkoholio koncentracija kraujyje. Labai priklauso nuo pačio asmens, sąlygų ir nuo jo organizmo funkcijų“, – teigia ji.
G. Laubner – Sakalauskienė paaiškina, kad prie vairo neblaivus asmuo netenka transporto priemonės kontrolės, mat alkoholis sutrikdo regą ir motoriką, o tokie vairuotojai gali būti pavojingi tiek sau, tiek kitiems.
„Jeigu kalbėti apskritai apie vairavimą ir alkoholį, grubiai tariant – tai yra visiškai nesuderinami dalykai, nes alkoholis daro žalą visoms smegenų funkcijoms, kurios reikalingos greitam sprendimui priimti, susikaupimui, tai pačiai regai, nes ir regą paveikia alkoholio koncentracija, reakcijos laikui.
Jeigu mes kalbame apie tokį susikaupimo reikalaujantį veiksmą, kaip vairavimas, tai alkoholis apskritai yra kaip ir nesuderinamas su tuo, jeigu žmogus nori visas tas puses išlaikyti aštrias ir pakankamai laiku įvykdomas“, – pasakojo toksikologė.
Anot G. Laubner Sakalauskienės, alkoholio galima aptikti ir tam tikruose preparatuose, pavyzdžiui, gudobelių tinktūroje.
„Žmonės, kurie galvoja, kad jie neva tai gydosi tam tikrais vaistais, kurie yra širdies lašai, įvairios tinktūros (gudobelių ar ten kitų dalykų), jos yra lygiai taip pat nesuderinamos su vairavimu, dėl to, kad ten yra alkoholis. Tos tinktūros – jos nėra vaistas, nepaisant to, kad yra vaistinėje nupirktas“, – sako gydytoja.
Toksikologė sako, kad nebūtina turėti vidutinio laipsnio girtumą, kad asmuo kelyje taptų pavojingu, mat užtenka vieno alkoholinio gėrimo.
„Virš 0,5 promilės yra jau vidutinio laipsnio girtumas, toks asmuo tikrai labai sunkiai orientuojasi, reaguoja ir sprendimus už vairo priima. Rimtos pasekmes gali būti ir nuo vieno standartinio alkoholio vieneto išgerto. Tai yra, kur promilės gali būti moters organizme nuo 0,4 ar 0,5 ir, jeigu žmogus vairuodamas susidurs su situacija, kur reikės labai greitos reakcijos ar kažkokio tai labai kruopštaus, greito sprendimo padarymo – tai jam ir ta minimali koncentracija, kuri yra leistina pagal teisės aktus, ji gali būti irgi pražūtinga“, – komentavo ji.
Pasaulio sveikatos organizacijos atkreipia dėmesį, kad didelis vartojamo alkoholio kiekis Europoje, o ypač Lietuvoje, lemia didelį mirčių skaičių nuo įvairių ligų, taip pat ir mirčių dėl tyčinių bei netyčinių sužalojimų̨, susijusių su alkoholio vartojimu. Lietuva patenka į dešimtuką šalių, turinčių blogiausius rodiklius.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,1 litro suvartoto absoliutaus alkoholio. Mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduoda virš 3 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų: degtinės, viskio ir brendžio. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 21,9 mln. dekalitrų.
