Lietuvoje dalis dirbančių ir netoli pensinio amžiaus esančių mūsų tautiečių ėmė piktintis II pakopos pensijų fondais ir abejoti jų nauda, nes praėjusiais metais visi papildomai kaupiantys pensijai prarado net 800 milijonų eurų.
Žmonių sunešti šimtai milijonų išgaravo, nes esą buvo prasti metai. Prasti pensijų fonduose laikomų dirbančių Lietuvos gyventojų pinigams, kurie yra investuoti į akcijas, obligacijas, vertybinius popierius ir kitas vertybes, kurios turi uždirbti dar daugiau pinigų būsimiems pensininkams ir, žinoma, fondų valdytojams.
„Mūsų pajamos priklauso nuo valdomo turto. Kuo jis didesnis, tuo ir pajamos didesnės. Kai mažėja turtas, mažėja ir mūsų pajamos. Tai toje vietoje praėję metai nebuvo tokie geri, kokie buvo ankstesni“, – aiškino Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
Todėl privačias pensijų kaupimo bendroves užplūdo reikalavimai, kad būtų grąžintos per daugelį metų nuo žmonių algų nuskaitomos lėšos. Vienas iš tokių – savo tapatybės atskleisti nenorintis klaipėdietis Artūras. Vyras pateko į sunkią padėtį: prarado verslą, įklimpo į skolas ir jam verkiant reikalingi pinigai.
„Man yra likę 2 metai iki pensijos. Aš mielai juos atsiimčiau šiuo sunkiu metu, tai būtų labai didelė paspirtis pragyvenimui. Bet kol neišeini į pensiją, niekas negrąžina“, – skundėsi klaipėdietis.
Tačiau Artūras pasiimti pinigų negali, nes to neleidžia įstatymai. Nes jei leisi kiekvienam panorėjusiam pasiimti sukauptas pensines lėšas, tai tada čia joks pensijų kaupimas, o eilinė taupomoji kasa.
„Jie pasiūlė variantą – aš galiu atsiimti, bet aš turiu išeiti į priešlaikinę pensiją ir praktiškai aš nepragyvenu“, – sakė vyras.
„Pensijų II pakopa reiškia, kad pinigai turi būti mokami, kai žmogus išeina į pensiją. Jeigu mes leisime išeiti, ar pasiimti dalį lėšų anksčiau laiko, ar dabar, kaip tai padarė estai, tai greičiausiai mes tos sistemos apskritai nebeturėsime. Sugriauti tai, kas buvo kuriama beveik du dešimtmečius, būtų iš tiesų blogas ženklas“, – kalbėjo finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Ragina nieko nekeisti
Finansų ekspertai ragina laikytis drausmės ir neleisti kišti pirštų prie dabartinės II pakopos kaupimo sistemos, nes gali atsitikti taip, kad atvėrus sukauptų pinigų aruodus neliks nei pinigų, nei pensijų.
„Estijoje buvo nuspręsta sudaryti galimybę tiesiog išsiimti lėšas iš pensijų fondų. Tai žmonės nusprendė atsiimti, susimokėjo mokesčius ir lėšas panaudojo asmeniniams tikslams. Kai kas nusipirko automobilius, kai kas buitinę techniką, o kai kurie net investavo į kriptovaliutas ir prarado savo sukauptas lėšas“, – kaimynų pavyzdį pateikė Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis.
Bet tai – dar ne viskas. Druskos ant kraujuojančios žaizdos šliūkštelėjo žinia, kad beveik 68 tūkstančiai darbingo amžiaus žmonių vėl atsidūrė „Sodros“ sistemoje tam, kad papildomai kauptų pensijai, nors jie nei patys to prašė, nei norėjo. Sąrašuose atsidūrė net ir tie, kurie anksčiau jau buvo atsisakę kaupti pensijai
„Tai yra tiesiog noras išlaikyti tuos žmones sistemoje, kadangi jie yra klientai. Jie duoda pajamas ir pelnus“, – teigė ekonomikos mokslų daktaras Romas Lazutka.
„Jeigu mes neturėsime masiškumo, jeigu leisime žmonėms labai laisvai spręsti, tada tikriausiai žmogus ir liks su ta maža pensija, o valstybei reikės prisidėti kitom paramom: kompensuoti kurą, šildymą, elektrą ir panašiai“, – svarstė T. Gudaitis.
Pagal galiojančius mūsų įstatymus, kiekvienas dirbantysis nuo savo algos kas mėnesį moka socialinio draudimo įmoką „Sodrai“ tam, kad, kai išeis į pensiją, gautų senatvės išmokas. Iki 2018-ųjų dirbantys patys galėjo nuspręsti, ar jie nori papildomai kaupti pensijai, tačiau prieš 5 metus visi nekaupiantys buvo privalomai pakviesti papildomam kaupimui. Ši priverstinio papildomo įtraukimo sistema gimė, kai socialinius ir pensinius reikalus Lietuvoje tvarkė ministras Linas Kukuraitis.
„Mes realiai rimtų alternatyvų tai sistemai kol kas nesame sukūrę. Jeigu mes nuo jos atsitraukiame, griauname sistemą, pasileidžiame kritikai, kuri šiuo metu dominuoja be rimtos atsvaros iš Vyriausybės ir Lietuvos bankų, tai tada tikrai reikia uždaryti sistemą, susipakuoti ir sakyti, kad visi padarėme klaidas ir ir nieko daugiau nebemąstykime apie papildomą kaupimą“, – kalbėjo buvęs ministras.
Rūpinasi „finansiškai neraštingais“ lietuviais
Taip padaryta, nes lietuviai, o tiksliau – jų dauguma, esą yra finansiškai neraštingi. Todėl valdžia kaip kokia mama pasirūpino, kad daugelis dirbančių papildomus 3 procentus lėšų nuo savo uždirbamos algos pervestų į privačius pensijų fondus tam, kad senatvėje pensininku tapęs žmogus nebūtų vargšas prašantis išmaldos.
„Jeigu mes sakome, kad mes sprendžiame skurdo problemą būnant pensijoje ir kad gautum didesnę pensiją, tai bet koks atsitraukimas reiškia, kad šito tikslo nepasieksim“, – sakė T. Gudaitis.
„Tai yra didžiulis laimėjimas privačių pensijų fondų valdytojams todėl, kad jie tokiu būdu valdžios rankomis apsirūpina klientais. Jiems nereikia išleisti daug pinigų marketingui, reklamoms, potencalių vartotojų įtikinėjimams. Jie tiesiog gauna juos iš valstybės rankų“, – kalbėjo R. Lazutka.
O jei kaupti nenori, tai turi pats pasitraukti iš šio kaupimo – kreiptis į „Sodrą“ per internetą ar važiuoti į skyrių. O jei nepasitraukei ir pradėjai kaupti ir prikaupei daugiau nei 5400 eurų, tai teks pinigų laukti iki pensijos. Žinoma, jei sulauksi.
Skaičiuojama, kad II pakopos pensijų fonduose šiuo metu kaupia apie 1 400 000 dirbančių asmenų. Dalis jų kaupimą yra laikinai sustabdę ir laukia valdžios planuojamų pokyčių. O kokie jie bus – kol kas nėra aišku.
„Nuo 2003 metų, kai reforma prasidėjo, turbūt buvo kokie 15 pakeitimų ir dabar vėl bandoma kažką dar keisti. Tai tokie pakeitimai tokiai sistemai tikrai ne į naudą, nes tai griauna pasitikėjimą pačia sistema. Ypač tų žmonių, kurie mažai supranta apie investavimą ir apie pensijos kaupimą“, – sakė M. Dubnikovas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
