Atėjus vasarai suvešėjo žolė. Tiesa, Vilniaus vejos šiemet kitokios – sostinės savivaldybė taiko tvaraus šienavimo politiką, pagal kurią ištisi plotai paliekami nešienauti. Inga Stumbrienė neslėpė, kad būtent toks sprendimas tik padidina erkinio encefalito užsikrėtimo riziką.
Naujienų portalui tv3.lt I. Stumbrienė atvirai išsakė nuomonę apie šį sostinės savivaldybės sprendimą bei prevenciją nuo erkinio encefalito.
Pasak pašnekovės, Vilnius visuomet žavėjo žaluma bei augalija: „Vilnius visada išsiskyrė savo įvairiausių žaliųjų erdvių gausa. Čia daug didelių parkų, sodų, miesto teritorijoje auga daug įvairiausių medžių, krūmų. Tačiau, nepaisant miesto ekosistemos atkūrimo reikšmės, yra labai svarbus ir būdas šiam tikslui pasiekti bei įgyvendinti.“
Paklausta, ar pritaria šiam Vilniaus savivaldybės sprendimui, moteris teigė, kad įžvelgia tiek pliusų, tiek minusų. „Iš esmės nešienauti pievų nėra bloga idėja. Man teko girdėti apie šią idėją Didžiojoje Britanijoje jau praeitais metais. Nešienautose pievose atkuriama ekosistema, vasaros metu ji apsaugo miestą nuo perkaitimo, dulkių taršos. Tačiau man nepriimtinas pats idėjos įgyvendinimas. Negalima palikti nešienautos žoles skiriamosiose juostose ties sankryžomis ir posūkiais. Tai kelia pavojų eismo saugumui ir itin apsunkina matomumą.
Šiuo atveju manau, kad eismo saugumas yra svarbiau. Beje, pievų nešienavimas neturėtų būti tapatinamas su pievų nepriežiūra. Iš pievų turėtų būti šalinami invaziniai augalai, kurie užgožia pievų groži, nes kitaip netrukus iš gražiu pievų sulauksime sąžalynų ir brūzgynų“, – savo įžvalgomis pasidalijo ji.
Moteris neslėpė, jog būtent toks sprendimas tik padidina erkinio encefalito užsikrėtimo riziką. I. Stumbrienė neslėpė, kad turi draugų rate pažįstamą, kuris buvo užsikrėtęs šia liga: „Taip, deja, turime. Šį kartą tokia situacija baigėsi laimingai. Ir pasveikus ši liga nepaliko jokių ilgalaikių pasekmių. Mūsų šeima yra paskiepyta nuo erkinio encefalito. Pastebėjome, kad Vilniuje encefalito atvejų daugėja, todėl planuojame ir vėl atnaujinti skiepus. Savo kieme mes nuolat pjauname veja, taip pat prižiūrime ir visą teritoriją esančią aplink sklypą. Džiaugiamės, kad ir mūsų kaimynystėje veja prižiūrima taip pat dažnai.“
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad anksčiau rašėme apie sostinėje susidariusią situaciją.
Liga negrįžtamai kerta per sveikatą
Nors savivaldybė ginasi, kad erkių esą nešienaujamose vejose nedaugėja, specialistai laikosi kitokios nuomonės ir siunčia įspėjimą. Portalas tv3.lt jau rašė, kad Lietuva yra endeminis erkinio encefalito regionas, o žolės pjovimas – viena iš šios ligos prevencijos priemonių. Taip teigia sveikatos specialistai ir įspėja, kad erkinio encefalito pasekmės žmogaus sveikatai yra rimtos ir juntamos ilgą laiką.
Vyriausioji šalies epidemiologė dr. Loreta Ašoklienė teigia, kad Lietuvoje kasmet vidutiniškai fiksuojama 400 erkinio encefalito atvejų.
Anot specialistės, didelė problema yra ta, kad beveik trečdalis žmonių, kurie suserga erkiniu encefalitu, iki galo nepasveiksta ir jaučia liekamuosius reiškinius visą gyvenimą.
„Apie 8 proc. asmenų turi sunkius liekamuosius reiškinius, kurie invalidizuojantys ir keičia žmonių gyvenimo kokybę, nes po persirgtos ligos žmonės negali grįžti į normalų gyvenimą“, – kalbėjo L. Ašoklienė.
„Taip pat svarbios nespecifinės profilaktikos priemonės kaip tinkama parkų, lankytinų vietų priežiūra, žolės pjovimas, nupjautų krūmų išvežimas. Ir, žinoma, žmonių žinojimas, kaip apsisaugoti nuo erkių – tai ir tinkamos aprangos pasirinkimas, repelentų naudojimas, kūno apsižiūrėjimas grįžus iš apsilankymo gamtoje“, – komentavo vyriausioji epidemiologė.
Savo ruožtu Vilniaus m. savivaldybė išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad per pastaruosius 3 metus (tiek laiko taikoma tvaraus šienavimo politika) Vilniuje nepadaugėjo susirgimų erkių platinamomis ligomis. „Specialistai tai aiškina savireguliaciniais mechanizmais – aukštesnėje žolėje daugiau ir erkėmis besimaitinančių gyvūnų”, – rašoma pranešime.
Masinio šienavimo dar teks palaukti
Vilniaus m. savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vedėja Ramunė Baniulienė anksčiau komentavo, kad Vilniuje šienavimo niekas neatšaukė – pievos tebėra šienaujamos pagal miesto patvirtintą tvarką, tik norima užtikrinti biologinę įvairovę.
„Biologinę įvairovę galima užtikrinti tik šienaujant atitinkamais režimais, kad stabdyti vienų rūšių (pvz. invazinės rūšys, tokios kaip šiaurinis šemenis ar lubinai) plitimą, skatinti kitų rūšių gausėjimą, taip pat siekiant išlaikyti pievų buveines ir apsaugoti jas nuo savaiminio užžėlimo.
Tvarus šienavimas numato, kad dalis miesto pievų kiemuose, vaikų žaidimo aikštelėse, parkuose yra šienaujamos nuolat, palaikoma veja. Kitiems pievų plotams taikomas retesnis šienavimo režimas – šienaujama vieną ar kelis kartus per metus, žolynams leidžiant augti ilgesniems. Dalis pievų, jau visiškai nuošaliose vietose, pavyzdžiui aplinkkelių šlaituose, prižiūrimos taip, kad jose galėtų augti savaime dygstantys medžiai ir krūmai, tai yra skatinamas savaiminis atžėlimas“, – minėjo specialistė.
Vis dėlto Vilniaus gyventojams, kuriems trukdo aukšta žolė, plataus masto šienavimo dar teks palaukti. R Baniulienė apžvelgė, kokių skundų dėl vejos šienavimo gauna savivaldybė. Ji tikino, kad į gyventojų pastabas savivaldybė atsižvelgia.
„Artimiausias masinis aukštos žolės šienavimas numatomas apie Jonines, jis gali varijuoti priklausomai nuo klimato sąlygų. Šiemet žolė auga žymiai greičiau nei įprasta, nes sulaukiame gausių kritulių, tačiau jos šienavimo neverta skubinti, jei užklups karščiai. Iki to laiko Seniūnijos pagal situaciją vertina pievų būklę, renka ir reaguoja į vilniečių atsiliepimus. Dauguma jų pageidauja, jog būtų daugiau šienaujama skiriamosiose juostose ties sankryžomis ir posūkiais, taip pat erdvėse tarp gatvių ir namų, į šiuos prašymus kiek įmanoma operatyviai atsižvelgiama ir pagal juos tikslinami šienavimo žemėlapiai. Maždaug penktadalį prašymų sudaro prašymai palikti žydinčias pievas arčiau namų, po medžiais ar prie gėlynų“, – teigė R. Baniulienė.
Savivaldybė: vešlios pievos „padeda žmogui geriau jaustis“
Nors nemaža dalis vilniečių baiminasi dėl erkių antplūdžio, savivaldybė ramina, esą aukštoje žolėje bus erkių priešų. Taip pat tikina, kad vešlios pievos teigiamai atsiliepia žmogaus sveikatai.
„Svarbiausias tvaraus šienavimo tikslas yra apsaugoti miestą vasarą nuo perkaitimo ir taršos. Žalieji plotai padeda žmogui geriau jaustis dėl daugelio priežasčių, tačiau jas galima sugrupuoti į tris didelius savijautos, sveikatos ir patogumo (mažiau kaitros, dulkių, oro taršos, nesugerto lietaus). Pastaruoju metu daugėja tyrimų apie teigiamą emocinį žalumos poveikį žmogui, tvaraus šienavimo atžvilgiu svarbu, kad nenuskustoje žolėje lieka gyvybė, įskaitant natūralius erkių priešus, nežūva visa ekosistema, tai taip pat labai svarbu žmonių sveikatai“, – komentavo R. Baniulienė.
O erkių sukeltų ligų, pasak savivaldybės atstovės, pastaruoju metu nedaugėjo, nors pievos buvo šienaujamos tuo pačiu principu.
„Pabrėžiame, kad naujausios Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamų ligų centro statistikos duomenimis praėjusiais metais, kai Vilniuje pievos buvo šienaujamos tvariau, susirgimų erkių platinamomis ligomis nepadaugėjo lyginant su ankstesniais metais, o netgi buvo fiksuojamas mažesnis užsikrėtusiųjų rodiklis“, – teigė ji.
Pagal tvaraus šienavimo strategiją Vilniaus gatvių skiriamosios juostos bei gatvei priklausantys želdiniai šienaujami, kai žolė pasiekia ne didesnį kaip 10 cm aukštį. Skverai, aikštės ir transporto žiedai šienaujami, kai žolė pasiekia ne didesnį kaip 10 cm aukštį.
Tuose transporto žieduose, kur vykdomas dažnesnis šienavimas ir yra želdinių (medžių ir krūmų), aplink juos paliekamas 2 metrų nešienaujamas plotas. Gatvių šlaitai, Neries šlaitai pradedami šienauti po birželio 24 d. (jeigu sausa vasara, šis šienavimas praleidžiamas). Antras šienavimas – po rugsėjo 1 d., rašoma Vilniaus m. savivaldybės pranešime.
