Jau visai netrukus į Lietuvos miškus sugūžės uogautojai, kurie ieškos mėlynių uogų. Kai kurie šias uogas renka savam naudojimui, o kiti – pardavimo tikslais. Visgi, prieš vykstant į miškus verta prisiminti, kad Lietuvoje šias uogas galima rinkti tik rankomis, be jokių pagalbinių prietaisų. Už neteisėtą uogų rinkimą, pavyzdžiui, šukomis, gresia ir numatytos baudos. Kodėl toks būdas vertinamas prieštaringai, sutiko papasakoti gamtininkas Almantas Kulbis.
Gamtininkas bei mikologas A. Kulbis teigia, kad apie uogų rinkimą šukomis girdėjo dar vaikystėje. Taip uogų rinkti į kaimyninę Latviją vykdavo jo mama.
„Prisimenu mamos pasakojimus, kuri pati buvo kilusi iš Biržų krašto. Mama pasakodavo, kad būdama maža ji važiuodavo į Latviją rinkti uogų šukomis. Pasak jos, tokios šukos būdavo tarsi tikra egzotika, kiek daug uogų galima jomis pririnkti vienu metu.
Latvijoje toks uogų rinkimas yra įprastas, nes tokiu būdu surenkami dideli uogų kiekiai, o galbūt ir kitokios uogavimo tradicijos. Pavyzdžiui, tokios šalys kaip Suomija, save iš tiesų pristato kaip uogų kraštą, kuris garsėja ne tik jomis, tačiau ir su jomis susijusiais suvenyrais, pavyzdžiui, uogų gaminiais: uogienėmis, džemais, nealkoholiniais uogų gėrimais ir panašiai“, – sako Almantas Kulbis.
Nei Latvijoje, nei Suomijoje šiuo metu kitaip nei Lietuvoje nėra draudžiamas mėlynių ar kitų uogų rinkimas šukomis. Gamtininkas teigia, kad tokių draudimų nereikėtų lyginti vien todėl, kad skiriasi miškų bei laukų plotai, kuriuose auga šios uogos:
„Būnant Suomijoje teko matyti, kaip tai yra daroma. Kadangi ten uogynų plotai dideli, toks uogų rinkimo būdas uogautojams leidžia paspartinti darbinį procesą, surinktų uogų kiekį. Iš esmės, tai uogynams kardinaliai nepakenkia.
Visgi, tų metų uogienojų lapai yra iš dalies pažeidžiami, todėl verta turėti omenyje, kad jeigu metai iš metų yra šukuojamos tos pačios vietos, tuomet uogynai gali pradėti silpti bei nykti. Jeigu visą laiką tokiu būdu bus renkamos uogos, bus matoma reali žala.
Žinoma, uogynų padėtis Lietuvoje labai skiriasi tuo to, kas yra Suomijoje ar Latvijoje, kur didžiuliai miškai, daug uogienojų. Šių šalių atveju toks uogavimo būdas nepakenkia tiek, kiek kenkia pas mus, kur mažesni miškai, plotai, tad toks draudimas yra logiškas.“
Mikologas taip pat priduria, kad negali pasakyti, kaip greitai yra sunaikinami uogynai, kuriuose yra šukuojamos uogos šukomis. „Galbūt reikėtų klausti tų, kurie tyrinėja šią vaccinium gentį: bruknes, šilauoges, mėlynes. Gali būti, kad tokių atliktų tyrimų ir visai nėra, o gali būti, kad tai paaiškėja ne per vienerius metus“, – priduria A. Kulbis.
Uogautojų etika ir baudos
Tačiau neretai nutinka taip, kad žmonės neklauso draudimų rinkti uogas tik rankomis ir naudojasi neleistinais prietaisais. Įdomu tai, kad nors toks uogų rinkimas yra draudžiamas, internete bei Lietuvos prekybos centruose galima įsigyti šių neleistinų šukų. Jų vidutinė kaina siekia 8 eurus.
„Galbūt uogautojo etika vis tik reikalautų atsisakyti tokio būdo, jeigu jį kažkas naudoja. Vėlgi, tikriausiai nubaustų nėra nei vieno, kadangi niekas nekontroliuoja tokio uogavimo ir nei vienas protokolas nėra surašytas. Tačiau reikėtų prisilaikyti etikos ir pasistengti mūsų miškuose patausoti uogynus bei uogas rinkti tik rankomis.
Galbūt šie draudimai ateityje bus atšaukti ir uogas, tokias kaip mėlynes, bruknes ar net vaivorus, žmonės galės rinkti specialia įranga. Dabar esu linkęs prie tos nuomonės, kad reikėtų daugiau galvoti apie tausojimą ir mūsų uogavimo kultūrą, kuri yra kitokia nei šiaurės šalių, kurių resursai yra nepalyginamai didesni“, – nusišypso gamtininkas.
Pasiteiravus, kokios baudos gresia mėlynes renkantiems asmenims su šukomis ar kitais prietaisais, kurie yra neleistini Lietuvoje, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Kristina Klovaitė teigia, kad jos siekia nuo 10 iki 60 eurų:
„Už mėlynių rinkimą specialiomis šukomis ar kitomis mechaninėmis priemonėmis būtų taikoma Administracinių nusižengimų kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta bauda: „1. Laukinės augalijos išteklių naudojimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo dešimt iki trisdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų.“
Perspėja dėl kainų
Nors miškuose jau pasirodė pirmosios mėlynių uogos, skelbti jų sezoną yra dar pakankamai anksti. Apie derliaus gausą, pasak A. Kulbio, geriausiai praneša turgavietėse esantys prekiautojai:
„Jeigu turguje pasirodo mėlynės, ne šilauogės, beabejo galima teigti, kad prasidėjo šių uogų sezonas. Kaip tik neseniai ėjau pro turgų, tad galima rasti ir jų, ir šilauogių.“
Gamtininkas taip pat įspėja ir nepasiduoti pagundai pirmųjų mėlynių pirkti dvigubai brangesnėmis kainomis.
„Reikėtų stebėti ir kainas, nes miestiečiai, kurie neturi galimybės susiruošti kiekvieną dieną vykti į mišką, mato klaidingas kainas.
Jeigu jos kandžiojasi, reiškia dar tik pati sezono pradžia, o jeigu kainos jau yra prieinamos ir jų gali įsigyti kiekvienas, tuomet galima manyti, kad yra pats sezono įkarštis ir uogų užteks visiems“, – priduria Almantas Kulbis.
