Paprastai daugelis gyventojų savo santaupas laiko banko sąskaitoje. Tačiau kartais įsigyjant brangesnį daiktą ar atsiskaitant už kai kurias paslaugas jų pardavėjai gali paprašyti grynųjų. O juos mėginant išsiimti bankas gali paprašyti pasiaiškinimo.
Apie tokią naujovę savo klientams pranešė „Swedbank“. Jo atstovas spaudai Saulius Abraškevičius paaiškino, kad šiuo pokyčiu siekiama mažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, kai tam gali būti panaudojami grynieji pinigai.
„Atsižvelgiant į įtartinų operacijų atpažinimo kriterijus, patvirtintus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus įsakymu, bankas turi pareigą įvertinti, ar didelės grynųjų pinigų sumos panaudojimas atitinka kliento įprastą bendradarbiavimą su banku“, – komentavo banko atstovas.
Jis priminė, kad paaiškinimą dėl planuojamų lėšų panaudojimo bus privalu pateikti kaskart, kai išimama suma bus lygi ar didesnė nei 10 tūkst. eurų.
„Vienos operacijos metu didesnę nei 10 tūkst. eurų grynųjų pinigų sumą privatus asmuo galės išsiimti banko padalinyje be papildomų apribojimų, nepaisant paaiškinime išdėstomų išsigryninimo motyvų“, – patikino S. Abraškevičius.
Jo teigimu, banko turimi duomenys rodo, kad didesnių grynųjų pinigų poreikis privatiems asmenims dažniausiai yra vienkartinis – atsiskaitymui už didesnės vertės pirkinį ar pan.
„Taip pat verta paminėti, kad klientai įprastai renkasi banko padalinį didesnių grynųjų pinigų kiekiui gauti. Tik apie 0,7 proc. visų klientų išima iš bankomatų daugiau nei 10 tūkst. eurų“, – patikino pašnekovas.
Pasiaiškinimo prašo ne visada
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė paaiškino, kad jos atstovaujamas bankas taip griežtai nereikalauja paaiškinimų dėl didesnių sumų išgryninimo.
„Kalbant apie didesnės negu 10 tūkst. eurų sumos išsigryninimą, kiekvienu atveju kliento neprašome pagrįsti tokios gryninimo operacijos, tačiau remiantis teisės aktų reikalavimais kai kurias atvejais galime kreiptis į klientą ir prašyti nurodyti panaudojimo tikslą“, – pripažino ji.
Pasak banko atstovės, standartinis paros limitas gryninant pinigus debeto kortele yra 2 tūkst. eurų (kredito kortelių limitai skiriasi priklausomai nuo kortelės tipo).
Grynųjų pinigų paėmimo limitus klientai gali pasižiūrėti ir keisti mobiliojoje programėlėje ar interneto banke.
FNTT ir pinigų plovimo nebijo?
„Luminor“ viešųjų ryšių vadovė Indrė Baltrušaitienė patikino, kad jos atstovaujamame banke klientai neturi pasakoti, kodėl nori pasiimti savo pinigus.
„Privalomų paaiškinimų apie išgryninamus pinigus bankas nereikalauja, tačiau galioja praktika konsultuotis su klientu, jei dėl išgryninamos sumos ar operacijos aplinkybių kyla kažkokių klausimų.
Grynuosius pinigus į sąskaitą įnešti mūsų klientai gali tik bankomatuose ir tik į sąskaitą, kuri susieta su jų mokėjimo kortele. Banko skyriuose su grynaisiais pinigais nedirbame“, – komentavo banko atstovė.
Jos teigimu, išsigryninant pinigus taikomi dienos ir mėnesio limitai, kuriuos viršijus išimama suma apmokestinama. Šių įkainių dydis priklauso nuo asmens turimo individualaus plano. Didžiausia taip išimama pinigų suma be papildomo mokesčio prasideda nuo 600 eurų.
„Pažymėtina, kad bankas paslaugų įkainius peržiūri kasmet, esant išskirtinėms aplinkybėms tai gali būti daroma ir dažniau. Mes siekiame užtikrinti, kad paslaugų kainodara būtų konkurencinga ir atitiktų mūsų klientų poreikius“, – nurodė I. Baltrušaitienė.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šalies bankai turi 4,4 mln. klientų, kuriems priklauso per 3,1 mln. mokėjimo kortelių.
Šalies bankuose laikoma per 27 mlrd. eurų indėlių.
