Lietuviai socialiniuose tinkluose lieja pyktį ant pavežėjų, su kuriais darosi neįmanoma susišnekėti ir juo labiau keliauti. Pasirodo, nemažai jų – atvykėliai iš Azijos šalių, ir nei lietuvių, nei anglų kalbų šie nemoka. Tad dažniausiai prabyla rusiškai ir to paties tikisi iš savo klientų.
Dar blogiau, pasak keleivių, kad kai kurie pavežėjai netgi bando pasisavinti keleivių daiktus, veža ne ten, kur prašoma, o kartais ir patys neturi reikalingų licencijų, kad galėtų vežioti keleivius.
Vilnietė Laura rankoje laiko savo telefoną. Jeigu ne merginos atkaklumas, to telefono po praėjusio savaitgalio kelionės su pavežėju būtų neatgavusi.
„Po minutės tik išlipusi iš karto supratau, kad telefono nėra. Netgi turiu screenshot’us, kiek kartų skambinta buvo. Po minutės, ir jis nesustojo, nors aš jam mojavau“, – pasakoja vilnietė Laura Ignatovičiūtė.
Kitą rytą mergina nenuleido rankų ir bandė aiškintis, kur dingo jos telefonas. Tiesa, buvo kiek sudėtinga, mat nei lietuvių, nei anglų kalbomis pavežėjas nekalbėjo. Padėjo draugai, kurie, susisiekę su vyru, kalbėjo rusiškai. Pavežėjas bandė įtikinti, kad jokio telefono neturi.
„Jis pasakė, kad jis yra Naugarduko gatvėje 95, ir aš kaip tik įsijungiau per kitą, pakaitinį, telefoną pažiūrėti, ką „Find My Phone“ rodo, tai mano telefonas buvo Naugarduko gatvėje 95. Tai aš tada atvažiavau su drauge, čia „Kobra 11“ truputį buvo“, – kalba Laura.
Paaiškėjo, kad šiuo adresu veikia motelis, kuriame apsistoję iš Vidurio Azijos atvykę vyrai, dirbantys pavežėjais. Šalia jos veikiančios telefonų taisyklos įkūrėjui jie pažįstami, tad greitai pavyko telefoną Laurai sugrąžinti.
„Parodžiau. Sakau, yra numeris, padarė taip ir taip. Sakau, jeigu pažįsti, paskambink, bus geriau, kad jis kuo greičiau ateitų. Tai 10–15 minučių. Ir atnešė visiškai kitas žmogus, kurį aš irgi šiek tiek pažįstu, sako: sorry, aš tik atnešu, tik nepagalvokit, kad mano, aš su visiškai kita mašina važinėju“, – sako taisyklos „Can’t stop“ įkūrėjas Alim Rubinskij.
„Realiai jis yra pavogtas, nes juo buvo naudotasi. Ir jeigu žmogus teigia, kad jokio telefono nėra, jis jo neturi, tai kodėl 4:45 ryte pridaryta screenshot’ų ir dar bandyta atsiskaityti su tuo telefonu“, – tikina Laura.
Laura sako, kad jos telefono istorija užgožė ir kitą nesusipratimą.
„Viskas okey su tom kitom tautybėm, bet bent jau žodžius išmok esminius „laba diena“, „viso gero“ ar kažką. Nebuvo jokio kontakto. Bet man tas buvo keisčiausia, kodėl, kai aš išlipau Kauno gatvėje, jis baigė kelionę Pylimo gatvėje 45“, – sako Laura.
Panašių istorijų su pavežėjais – daugybė. Žmonės istorijomis ėmė dalintis socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, grupėje „Nepatikimi asmenys“ tokių istorijų – dešimtys. Konfliktuoja, visiškai nesusišneka su keleiviais, nuveža ne ten, kur reikia, priekabiauja prie merginų, keleiviams išlipus nebaigia kelionės, kad vėliau šie mokėtų daugiau pinigų.
Automobilį vairuojantis kirgizas su „TV3 žiniomis“ dalijasi mintimis, kodėl atvyko į Lietuvą: „Visi manęs klausia: kodėl būtent Lietuvą pasirinkai? Nepasirinkau! Mane Lietuva pasirinko! Supranti, čia rusakalbių daug, čia aš ir atvykau. – Tai žinojote iki tol, kad čia pakankamai daug rusakalbių? – Sovietų Sąjunga. Sovietų Sąjungoje buvo Lietuva.“
Ir visai nė motais, kad kalbėti lietuviškai vežant keleivius įpareigoja Valstybinės kalbos įstatymas. Vairuotojas sako, kad laikiną leidimą gyventi šalyje, licenciją vežti keleivius turi, net mašina jam priklauso. Sklandant kalboms socialiniuose tinkluose, kad atvykėliai kartais vežioja žmones net nelegaliai, pašnekovas atsako:
„Kiekvieną dieną – patikrinimai, kiekvieną dieną… – Tai tikrina visada. – Taip. – Tada neįmanoma, kad vairuotojas be dokumentų vežiotų žmones savaitę ar mėnesį? – Tai įmanoma. Tarkim, dokumentus jis turėjo, bet jie baigėsi. Po to juos pagauna per patikrinimą ir liepia per 10 dienų ar 15 jūs išvykti, kitaip deportuos, ir jie greitai išvyksta.“
Didžiausios pavežėjimo platformos atstovas užtikrintai sako: klientų aptarnavimo specialistai daugiau nusiskundimų pastaruoju metu nesulaukia.
„Užklausų tipas ir kiekis nė kiek nepasikeitė. Sakyčiau, jis gana stabilus pastaruosius 12 gal net daugiau mėnesių. Nuosekliai tos pačios užklausos, kiekis nepadidėjo“, – teigia „Bolt“ vadovas Andrius Pacevičius.
Pasak įmonės atstovo, klientai visada gali įvertinti kelionę ir parašyti komentarą. Sulaukusi keleivių pastebėjimų, vairuotojus bando paprotinti pati bendrovė: „Pas mus visi vairuotojai turi tam reikalingas licencijas.“
Formaliai gal ir turi, o iš tikrųjų? Transporto saugos administracija, prieš suteikdama licenciją, tikrina, ar yra vairuotojo pažymėjimas, ar vairavimo stažas ne trumpesnis nei dveji metai, ar vairuotojas turi automobilį. Tačiau realią situaciją gali patikrinti tik policijos pareigūnai kelyje. Tad, kaip sakoma, nepagautas – ne vagis.
