Drastiškai išbrangus maistui, lietuviai parduotuvėse jo perka vis mažiau. Tačiau prekybininkai dar nesiskundžia, mat nors ir mažiau pirkdami dėl infliacijos lietuviai kasose pinigų palieka daugiau.
Visgi prekybininkai jau užsimena, esą kainos pasiekė piką ir mėgina susigrąžinti pirkėjus nuolaidomis. Tačiau prekybos ekspertai tvirtina, kad atsitiktinės nuolaidos dar nėra pirkėjų laukiamas kainų mažinimas.
Lietuvos gyventojai skundžiasi parduotuvėse išbrangusiu maistu:
„Baisiai sukeltos kainos, dieve mano. Auga kiekvieną dieną.“
„Prekybininkai tik pasakė, kad brangs, o jie jau pakėlė.“
„Skaičiuojam, kas pigiausia, kuo mažiau, pigiau, veržiam diržus.“
„Siaubingai, viskas brangu, kiekvienas daiktas už 30–40 eurų nusiperki, parsineši – nėra ką valgyti.“
„Kai matai akciją – malonu, o kai nėra akcijos, kainelės kanda. Toliau bus dar baisiau.“
Žemės ūkio ministerijos duomenys rodo, kad dabar duona, batonas, kiaušiniai brangesni apie 50 proc. nei prieš metus, panašiai išbrango ir pienas, o vištiena brangesnė beveik dvigubai.
Statistikos departamentas ir ekonomistai, matantys lietuvių mokėjimo kortelių išlaidas, skelbia, kad taip drastiškai šiemet brangstant maistui lietuviai perka jau mažiau.
„Matome sumažėjimą išlaidoms maisto prekėms, tikriausiai žmonės pajautė infliaciją, sumažino pirkinius“, – komentuoja ekonomistė Greta Ilekytė.
„Pradedame matyti vartotojų elgsenos pokyčius, pradeda taupyti, migruoti į pigesnes alternatyvas“, – teigia „Pricer“ vadovas Arūnas Vizickas.
Šiemet drastiškai kylant kainoms mažmeninės prekybos įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis mažėja kas mėnesį – birželį buvo 3,5 proc. mažesnė, o štai maistu prekiaujančių parduotuvių smuko dar labiau – beveik 7 proc.
Tačiau prekybininkai dėl mažesnių pardavimų nerimo nerodo, mat dėl infliacijos pinigų pirkėjai jiems sunešė daugiau – mažmeninės apyvartos apimtis birželį šalyje buvo 300 mln. didesnė nei prieš metus.
„Gal ir mažiau svorio pardavėme, bet pinigų daugiau gavome. Mažiau perka, nes užsieny daug išleido. Pinigais apyvarta tikrai didesnę turime, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, turime svorio kritimą truputį. Bet svorio palyginimas nėra objektyvus. Jei žmonės perka geresnius, brangesnius produktus, svoris keičiasi, nėra teisingas palyginimas. Gyventojų Lietuvoj šiuo metu yra daugiau nei pernai dėl aktyvių atostogų, išvykimo iš Lietuvos“, – tvirtina „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis.
„Išsipūtusi infliacija skatina vartotojus nedidinti vartojimo. Kai kainos daug iškyla, brangsta svarbiausios prekės ir paslaugos, natūralu, vartotojai pradeda mažinti vartojimą. Reakcija į šoką prasideda ir rudenį išryškės labiau“, – sako ekonomistė Indė Genytė-Pikčienė.
Išties, lietuviai šiemet daugiau apsiperka užsienyje, kur kainos mažesnės. Bankininkų duomenimis, vien mokėdami kortelėmis lietuviai užsienyje per pusmetį išleido 700 milijonų eurų – 60 proc. daugiau.
Lietuviams tėvynėje prekybos tinkluose ėmus pirkti mažiau, štai kai kurie jų jau skuba skelbti tokius kainų sprogimus ir skambias nuolaidų akcijas.
Visgi į tokias skambias reklamas tiek pirkėjai, tiek prekybos ekspertas Arūnas Vizickas žvelgia atsargiai:
„Užkelia kainas, dvi prekes parduoda už 1 kainą, reiškia, nuostolin nedirba.“
„Svarbu, kad perka. Nebepirks – nuleis.“
„Su akcijom jie nepralaimi. Žmogus pamatė pigiau, perka, kiek paneša. Čia toks žaidimas gaunasi, kaip vaikų darželyje.“
„Tai lengvi pamasinimai, prekės, kurios pritraukia vartotoją, bet tai su tikslu, kad pirkėjas nupirktų visą krepšelį. Kad būtų pigesnis visas krepšelis, to dar nematom“, – teigia A. Vizickas.
„Pricer“ nustatė, kad būtiniausių pigiausių prekių krepšelis Lietuvos prekybos centruose per metus pabrango apie 30 proc. Maisto kainos, anot „Norfos“ vadovo Dundulio, jau pasiekė piką ir stabilizavosi, tačiau jis perspėja, kad duona visgi dar gali brangti.
