Lietuvoje bus tvarkomi pagrindiniai keliai: reikia, kad karinė technika judėtų be problemų

Lietuva gerins kelius, geležinkelio ruožus, uostus, tiltus ir viadukus, kad sąjungininkų ir mūsų pačių karinė technika po Lietuvą galėtų judėti greičiau ir patogiau. Tam bus skirta pusė milijardo eurų. Su europiniais pinigais norima greičiau sutvarkyti „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija, greičiau sutvarkyti Kaune esantį Miškinio tiltą per Nerį.

Naujų kelių sulauks ir pietryčių Lietuvos bei Jonavos gyventojai. Kurpiami planai plėsti ir oro bei jūrų uostus.

Kelias „Via Baltica“, ruožas nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, yra vienas svarbiausių kelių šalyje, taip pat ir vienas labiausiai apkrautų. Jei ruožas nuo Marijampolės iki Kauno jau rekonstruotas, tai ši atkarpa dar laukia savo eilės. O mašinų srautas ten didžiulis:

„Kai srauto nėra, tai normalu, bet jeigu yra srautas didelis, tai biškį mažoka juostų.“

„Nė kalbos nėra, kiekvienas vairuotojas pasakys. Matot, kas darosi. Kokia avarija įvyksta ir viskas, kilometrinės eilės.“

„Per 17 mano darbo metų būdavo visko. Ir po 3 valandas, ir po pusę dienos net stovėdavome. Visko būdavo. Būtina platinti. Lenkai šaunuoliai, platina, daro automagistralę, greitai daro, o pas mus Lietuvoje nenori daryti.“

Vis tik kelias svarbus ne vien tik vilkikams su prekėmis, ar tiesiog į vakarus keliaujantiems lietuviams, bet ir kariškiams. Šiuo keliu keliauja ir keliaus ateityje sąjungininkų karinė technika į Lietuvą.

„Yra 4 „Via Baltica“ atkarpos nuo Lenkijos iki Marijampolės. Vienai atkarpai 60 mln. finansavimą esame gavę, tai natūralu, analogiško finansavimo tikėtumėmės bent jau visoms kitoms likusioms 3 atkarpoms“, – teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Pagal planą kelias iki Lenkijos turi būti sutvarkytas iki 2024-ųjų. Bet kariškių poreikiai į prioritetų viršūnę kelia ir kitus projektus. Pavyzdžiui, Kaune esanti Alfonso Meškinio, dar žinomą kaip Kleboniškio tiltą per Nerį. Darbai baigti dar ne visi – reikia atnaujinti vidurinį tiltą.

Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir „Via Baltica“ keliais važiuoja daugiausiai automobilių, krovinių ir žmonių Lietuvoje, todėl naudojant europines karinio mobilumo lėšas, nušaunami du zuikiai vienu šūviu. Keliai tarnaus ir kariams, ir civiliams.

„Šalia Jonavos aplinkkelis, kurio suma apie 30 milijonų eurų, natūralu, iš karinio mobilumo lėšų, europinių, tikimės apie 50 proc. finansavimo“, – sako M. Skuodis.

„Kitas prioritetas, manau jau dvigubos paskirties nes tuo naudotųsi ir gyventojai, kurie gyvena šalia Rūdninkų poligono. 26 kilometrai kelių, kuriuos reikia rekonstruoti“, – kalba krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Praėjusią savaitę amerikiečių tankai europine geležinkelių vėže pirmą kartą atriedėjo iki Kauno. Bėginiam transportui taip pat bus skiriami pinigai.

„Turime finansavimą išplėsti Palemone aikštelę priėmimo, bet lygiai taip labai svarbu įdiegti visas eismo saugos sistemas, signalizacijas, kad traukinių galėtų atvykti kuo daugiau“, – teigia M. Skuodis.

„Mes anksčiau esame įvardinę geležinkelio atšaką Pajuostyje, Panevėžyje, kuri reikalinga būtent kariniams tikslams, link aviacijos kuro bazės“, – sako A. Anušauskas.

Visi šie projektai kainuos net pusę milijardo eurų, bet pusę sumos, pustrečio šimto milijonų, Lietuva bandys gauti iš europinio karinio mobilumo biudžeto. Planas aiškus – gauti pinigus ir viską sutvarkyti per ateinančius penkerius metus. Bet ateities planai dar didesni – plėsti oro bei jūrų uostus, pritaikyti juos kariuomenės poreikiams.

„Vilniaus oro uosto kilimo tūpimo takas ir peronai jau išplėsti, Palangos oro uosto atnaujinimas, dabar atėjo metas plėsti Kauno oro uostą, yra ir kitų projektų ir deriname tam tikrus planus dėl Klaipėdos uosto plėtros tam tikrų krantinių pritaikymo geresniam kariniam mobilumui“, – tvirtina M. Skuodis.

Geresnė infrastruktūra leistų tikėtis ir didesnio sąjungininkų buvimo mūsų šalyje.

„Mes jiems turime užtikrinti normalias mobilumo sąlygas, kad jie neįstrigtų, pavartojau ir pasitarime pavyzdį – kad jie neįstrigtų, kaip kokia nors rusiška kolona prie Kyjivo 60 kilometrų ilgio, mes tam tiesiog neturime sudaryti sąlygų, kad taip atsitiktų“, – tikina A. Anušauskas.

Susisiekimo ministras sako, kad įgyvendinus išvardintus projektus, ateityje bus imamasi ir kelio nuo Vilniaus per Alytų iki Lenkijos atnaujinimo.

www.tv3.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer